„Pirmosios dvi paros buvo pačios durniausios, kai buvo duotas tas įsakymas neįleisti: kol sugalvojom, kaip elgtis, ką daryti. Viskas buvo nauja, netikėta“, – pasakojo Artūras.
Šiuo metu migracijos srautai jau yra stabilizavęsi, tačiau pašnekovas sako, kad niekada negali būti tikras dėl rytojaus. Didžiausią įtaką srautų stabilizavimui turėjo Lietuvos institucijų apsisprendimas apgręžti migrantus prie sienos bei skrydžių nutraukimas iš Irako į Baltarusiją. Irakas taip pat pasiuntė lėktuvus grąžinti piliečiams iš Baltarusijos.
„Srautai mažėja ir gerokai mažėja. Bet kas bus kitąnakt aš nežinau“, – svarsto pasienietis.
Migrantai sėdėjo tarp lietuvių ir baltarusių
Artūras sako, kad tiksliai negali pasakyti, kur atsiduria į Baltarusiją sugrąžinti migrantai, bet, jo teigimu, žmonės tarp Lietuvos ir Baltarusijos nesikaupia. „Arba jie grįžta į Baltarusijos pusę, arba mes taikome truputį kitokią taktiką, kurios atskleisti negaliu“, - sako pašnekovas.
Iš viso ministrės A. Bilotaitės teigimu, nuo rugpjūčio 2 iki 13 dienos Lietuva apgręžė apie 1340 migrantų, o 44 dėl humanitarinių priežasčių buvo įleisti. Dalis apgręžtųjų gali būti tie patys asmenys, bandę pereiti sieną keletą kartų.
Pasak portalo tv3.lt pašnekovo, iš pat pradžių tikrai buvo atvejų, kai migrantų neįleido Lietuva, tačiau iš kitos pusės su skydais stovėjo baltarusiai, todėl atvykėliams teko laukti ant sienos ribos.
„Mes iš vienos pusės, jie – iš kitos. O šitie vargšai ant juostos sėdi: ir keletą, ir keliolika valandų. Bet čia buvo iš pradžių. Dabar sakau, mes naudojame kitokią taktiką“, – aiškino Artūras.
Kokia ta kitokia taktika pareigūnas atskleisti negalėjo, bet užsiminė, kad pradėjus ją taikyti tapo lengviau psichologiškai, „nereikia žiūrėti ginkluotiems į ginkluotus vienas prieš vieną“.
Paklaustas, kaip vyksta pats atgrasymo arba apgręžimo procesas, pareigūnas pasakoja, kad migrantų grupėse beveik visuomet būna koks nors žmogus, kuris bent truputį kalba angliškai arba rusiškai. Tuomet jam paaiškinama, kad kirsti sienos negalima. Jeigu niekas šiomis kalbomis nekalba, tokiu atveju pateikiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos parengta informacija arabiškai ar kurdiškai.
Sienos kirtimo atgrasymas iš esmės yra kaip kantrybės išbandymas. „Jie laukia ir mes laukiam. Buvo, kad procesas tęsėsi ir trylika, ir keturiolika valandų. Buvo visaip“, – sako Artūras.
Kaip psichologinę atgrasymo priemonę pasieniečiai prieš migrantus naudoja ir šunis. Anot Artūro, migrantai šunų bijo, todėl laikosi atokiau.
Jeigu kuris nors migrantas ima vaizduoti, kad miršta, tuomet iškviečiama greitoji pagalba, kad gydytojas galėtų pažiūrėti ir įvertinti, ar esama realaus pavojaus asmens gyvybei, sveikatai.
„Tai tegul miršta, jeigu labai miršta. Iškviečiam greitąją, atvažiuoja gydytojas, pažiūri, suteikia pagalbą. Atsigauna, tai atsigauna“, – apie situaciją pasakojo Artūras.
Nėra, kur dėti migrantų, todėl jie gyvena garažuose ir palapinėse
Darbas prie sienos yra viena dalis, o kita – migrantų apgyvendinimas ir saugojimas užkardose. Artūras pripažįsta, kad migrantai neturėtų gyventi užkardose, bet jis supranta, kad Lietuva neturi paruošusi tiek vietų atvykėliams. Jo užkardoje migrantai apgyvendinti palapinėse ir garaže. Iki šiol dar nė vienas nepabėgo, bet pašnekovas sako, kad ir pabėgus būtų lengva surasti.
Vis tik migrantų gyvenimas užkardoje tikrai kelia iššūkių, nes nelabai kur yra dėti sergančiuosius koronavirusu, trūksta tualetų.
„Užkarda nėra pritaikyta apgyvendinti tiek žmonių. Tualetų trūksta. Ir dar kovidas. Turim sergančių, o savivaldybės jų į ligonines neima“, – pasakoja pareigūnas, pridurdamas, kad sergantieji koronavirusu užkardoje apgyvendinti atskiroje palapinėje.
„Čia nesutvarkytas reikalas, jie neturėtų gyventi užkardose“, – svarstė Artūras.
Paklaustas, koks vaizdas susidaro pabendravus su migrantais, ar jie išties visi atvyko tik dėl ekonominių priežasčių, pareigūnas sakė neturįs galutinės nuomonės, nes ne visais migrantų pasakojimais galima tikėti.
„Ką jie pasakoja, galima tikėti, galima netikėti. Bet negali sakyti, kad visi bėga nuo kažkokio pavojaus. Galbūt tarp jų yra ir tokių. Bet čia jau ne mūsų problemos. Bet visiškai tikėti jų žodžiu negalima. Čia jau tegul rūpinasi Migracijos departamentas ir Užsienio reikalų ministerija“, – sako pašnekovas.
Artūras teigia, kad visiškai migracijos klausimai bus sureguliuoti tik pasistačius fizinį barjerą. Jis sakė besitikintis, kad barjeras bus įrengtas kartu su vaizdo stebėjimo sistemomis.
Kaip žinoma, šiuo metu vaizdo stebėjimo sistemomis padengta tik 37 proc. Baltarusijos-Lietuvos sienos, kuri tęsiasi net 679 kilometrus. Baltarusijai praleidžiant migrantus, kai kuriose vietovėje buvo sumontuotas barjeras iš pjaunančios vielos ritinių, bet jis dengia tik labai nedidelę sienos atkarpą.
Su Lietuvos pasieniečiais dirba ir „Frontex“ pareigūnai. Pasak Artūro, jo užkardoje dirba kolegos iš Suomijos, todėl Lietuvos pasieniečiams labai praverčia, kad gali pasinaudoti Suomijos duomenų bazėmis. To prireikia, jeigu sučiumpamas asmuo, kuris atvyksta gelbėti savo draugų, įstrigusių Lietuvoje, ir turi leidimą gyventi Suomijoje.
„Per juos galime pasitikrinti, jeigu sustabdome kokį Suomijoje leidimą gyventi turintį irakietį ar šrilankietį. Tai yra didelė pagalba. Dėl to priėjimo prie kitos valstybės duomenų bazių yra labai gerai. Jie važiuoja čia savo draugų gelbėti iš Lietuvos ir jeigu mums patenka, jeigu yra iš Suomijos, mums jau labai gerai“, – pasakoja pareigūnas.
„Negalima niekuo skųstis, viskas nėra taip blogai, kaip gal kai kas norėtų. Visada norisi, kad visko būtų daugiau, kad būtų geriau, kad būtų naujesnė įranga, daugiau termovizorių, naktinio matymo prietaisų, bet supraskime tą staigų mastą ir galimybes. Praeis krizė ir vėl nereikės tiek priemonių“, – pažymi pašnekovas.
Pareigūnas sako už darbą krizės sąlygomis besitikintis priedų arba priemokų, tačiau pripažįsta, kad už visus viršvalandžius apmokama ir šiuo metu.
„Niekas mūsų neverčia, kas norim – patys einam, o už viršvalandžius moka. Valandą ar dvi ilgiau padirbi, jeigu situacija reikalauja. Bet nėra, kad kažkas labai labai“, – situacijos nedramatizavo Artūras.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje sulaikyta 4117 migrantų, daugiausia jų atvyko iš Irako – 2797 žmonės. Lietuvai pritaikius apgręžimo politiką migrantai pasuko kitais keliais, per Latviją ir Lenkiją.
Iš viso Migracijos departamentui pateikta apie 1500 prieglobsčio prašymų, 200 jau atmesta, kiti dar nagrinėjami. Vyriausybė taip pat pasiūlė migrantams kompensuoti grįžinimą į savo kimės šalį ir išmokėti 300 eurų dydžio vienkartinę išmoką, bet dėl informacijos trūkumo dauguma migrantų apie tokias paskatas nė nežino. Migracijos departamentas žadėjo steigti mobiliąsias komandas, kurios pasiektų įvairiose vietose gyvenančius migrantus.
