Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Į grėsmingą praeivės pranešimą, kad ji išgirdo sprogimą ir mato degantį žaislą bei mažą berniuką, Kaune sureagavo ir ugniagesiai, ir medikai. Atvykus tarnyboms paaiškėjo, kad sprogo žaislinė mašinėlė su ličio jonų baterija.
Išsigandęs dešimtmetis berniukas rūkstantį daiktą sviedė lauk, tačiau gerokai apdegė pats.
„Buvo veido srityje ir rankų srityje sužalojimai. Vaikui suteikta pagalba, uždėti tvarsčiai, nuskausmintas ir buvo nugabentas į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių“, – teigė Kauno greitosios dispečerinės administratorė Daiva Ieškienė.
Medikai tokio atvejo nepamena
Tikslių sužeidimų medikai neįvardija, sako, kad berniuko būklė stabili. Gydytojai nustėrę, sako, tai beprecedentis atvejis, esą savo ilgametėje pratikoje dar neregėję, kad dėl sprogusio ir degusio žaislo nukentėtų vaikas.
„Mano praktikoje tai pirmas kartas, nors turiu patirties 20 metų darbo greitosios pagalbos stoty“, – sakė Kauno greitosios dispečerinės administratorė D. Ieškienė.
„Man nėra tekę girdėti, kad būtų buvę tokių sužalojimų, bet gali sprogti ir kitos priemonės, kur naudojami įvairūs elementai“, – tikino Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius.
Medikai vardija, kaip kūną pažeidžia įkaitusios ir galiausiai sprogusios ličio jonų baterijos.
„Priklauso nuo trukmės, kiek laiko vyks kontaktas, nudegimai gali būti nuo 1 laipsnio, kada tik paraudimas, panašiai kaip nuo saulės. Jei tos dalelės įstringa ir nudegina gilesnius audinius – tai natūralu, kad gijimas užtruks ilgiau ir bus daugiau sužalojimų“, – tikino L. Darginavičius.
Parodė, kaip ir kodėl galėjo įvykti sprogimas
Kauno technologijos universiteto mokslininkai TV3 Žinioms parodė, kaip ličio jonų baterija, kuri įprastai naudojama tokiose mašinėlėse, gali sprogti, tai nutinka dėl kelių dalykų – pavyzdžiui, dėl netinkamo kroviklio.
„Tai labai tikėtina, kad buvo toks ar panašus įkraunamas akumuliatorius, tai jį pažeidus, galėjo įvykti gaisras, užsidegti“, – teigė Kauno technologijos universiteto Fizikos katedros docentas Benas Gabrielis Urbonavičius.
Viena iš versijų, kad nelaimė Kaune ir įvyko krovimo metu. Baterija sprogsta, o pats įrenginys užsidega arba taip įkaista, kad išties akimirksniu gali nudeginti odą.
„Kai kalbam apie žaislus, elektronika nėra geriausios kokybės komponentas ten, bandoma sutaupyt, gali būti, kad krovimo grandinė, kuri valdo to akumuliatoriaus įkrovimą, buvo nekokybiška“, – aiškino Kauno technologijos universiteto Fizikos katedros docentas B. G. Urbonavičius.
Kita versija – tyčinis pažeidimas, pavyzdžiui, bateriją ardant.
„Ličio polimero akumuliatoriai arba ličio kobalto oksido akumuliatoriai, kurie yra didesnio energijos tankio, ką tai reiškia – tai pigiau pagaminti tam pačiam energijos kiekiui – pigesnis gaminys gaunasi. Bet šitie akumuliatoriai mažiau saugūs, nes juos lengva pažeisti, jei tarp sluoksnių praduriam, užtrumpinam, mechaniškai sugnybiam, yra tikimybė, kad viduje užsitrumpins ir energija išeis, tai matom kaip ugnį, dūmus“, – pasakojo Kauno technologijos universiteto Fizikos katedros docentas.
O dėl ko tiksliai įvyko nelaimė Kaune, per kurią nukentėjo mažametis, aiškinasi policija, dėl įvykio pradėjo aplinkybių patikslinimą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
