Na, o aplinkosaugos savanoriai pasakoja istorijas, kaip patys sugavę brakonierius ar teršėjus, laukti inspektorių yra priversti valandų valandas.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Aplinkos apsaugos inspektoriams tenka stabdyti atliekas galimai nelegaliai į sąvartyną vežančius asmenis. Jiems tenka gaudyti ir brakonierius, nesąžiningus medžiotojus ir kitokius gamtos niokotojus. Tačiau sugauna toli gražu ne visus. Net aplinkosaugos savanoriai skundžiasi, kad pareigūnai nesusitvarko su krūviu.
„Mes kviečiame aplinkosaugą ir policiją. Policija atvyksta per 15–20 min., aplinkosauga per 3–4 val. Kad atvyktų labai greitai, vienetiniai atvejai, nes dažniausiai būna kitur. Visiškas nesusitvarkymas. Jei ne savanoriai, tai tragedija būtų. Niekas niekur nespėja, nenori arba negali. Girdėta frazių: kaip moka ir dirbam. Problemų Vilniuje ypač daug, jas spręsti reikia pradėti nuo vadovo keitimo“, – sako asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Mažos algos nevilioja
Pradedantis aplinkosaugos inspektorius atlyginimo gauna 1000 ar net mažiau eurų į rankas. Įgijęs patirties gali tikėtis pora šimtų eurų didesnės algos. Kad tokios algos nevilioja dirbti šio iššūkių ir fizinės ištvermės reikalaujančio darbo, patvirtina ir aplinkos apsaugos darbuotojų profsąjungos pirmininkas.
„Aktualiausias yra finansavimas. Jei neuždirbi tiek, kad galėtum gauti paskolą, nes dėl mažo atlyginimo neduoda, kolegos ieško palankesnių darbo vietų. Aplinkos apsaugos departamente dirba virš 500 žmonių, tai 50–60 darbuotojų trūkumas pastovus yra. Kartais daugiau priima, bet balansuoja plius minus tokiam pačiam“, – teigia Aplinkos apsaugos darbuotojų profsąjungos pirmininkas Vaidas Laukys.
„Dėl mažų atlyginimų beveik pusė konkursų į Aplinkos apsaugos pareigūnų vietas neįvyksta. Reiškia, kad situaciją reikia tvarkyti. Siūliau 3 metus pataisas pareigūnų algoms, Seimas vis atmesdavo“, – pasakoja Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Trūkstant pareigūnų, į iškvietimus jiems tenka važiuoti net po šimtą ar daugiau kilometrų į kitus rajonus, o per tą laiką žala gamtai didėja. Tačiau Aplinkos ministras Simonas Gentvilas į tokius skundus numoja ranka. Jis tvirtina, kad pareigūnų trūksta daugelyje valstybinių įstaigų. Daugelis jų taip pat norėtų didesnių algų, tad esą Aplinkos apsaugos departamentas niekuo neišsiskiria ir nenusipelno ypatingo dėmesio ar finansavimo.
„Šiemet aplinkosaugininkams atlyginimų fondas auga septintadaliu, augimas bene didžiausias tarp aplinkos ministerijos įstaigų, padarytos didelės reformos“, – komentuoja Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Darbuotojų itin trūksta
Ir Aplinkos apsaugos departamento vadovas pripažįsta, kad inspektorių trūksta, jie nespėja operatyviai reaguoti į visus iškvietimus ir nepanašu, kad padėtis pagerės.
„Reagavimo laikas yra, iš dalies, kainos klausimas. Jei nuspręstume dvigubai sumažinti reagavimo laiką, turėtume turėti dvigubai daugiau ekipažų ir dvigubai daugiau už funkciją mokėti. Šiandien labai retas, kuris aplinkosauginis pažeidimas ūmus“, – kalba Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.
Toks ministerijos ir departamento vadovų požiūris piktina Seimo opoziciją. Jei aplinkosauga nesulauks didesnio finansavimo ir pajėgų, opozicijos atstovai tvirtina, kad gamtos teršėjų ir niokotojų tik daugės.
„Istorijos apie šiukšlynų milijonierius leidžia suprasti, kad ten dideli finansai, o aplinkosaugininkai yra silpnoji pusė, dažnai aplinkosaugininkas savo kompetencija turi atstovauti valstybę, ginti interesus teismuose ir teisinių žinių trūkumas daugeliu atvejų atveda, kad įvyksta taikos sutartys, aplinkosauga pralošia“, – tikina Seimo narys, socialdemokratas Kęstutis Mažeika.
Opozicijos parlamentarai perspėja, kad net ir ministro užmojai greitu metu tikrinti keliuose mašinų dūmus ir skysčių nuotėkį esą tebus tik parodomosios akcijos. Mat trūkstant aplinkosaugos pareigūnų, šie žada per metus patikrinti iki 15 tūkst mašinų, o tai yra tik pusė procento iš Lietuvoje registruotų daugiau kaip 2 milijonų mašinų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
