Panevėžietė papasakojo, kaip pasijautė išgirdusi diagnozę – kitokią kasdienybę galėjo išbandyti visi

Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Panevėžietė Rasa daugiau nei 10 metų juda vežimėliu. Atsisėsti į jį tuomet jauną moterį privertė sparčiai progresuojanti išsėtinė sklerozė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pirmasis LFF taurės finalo dalyvis – „Panevėžys“

Tarsi laukiniai 90-ieji: Panevėžyje – siaubingas jaunuolių grupės reketas, užpuolimai ir prievarta

Šiurpus įvykis Biržų rajone: mirė sunkiai sužalotas ir laukuose rastas 33 metų vyras

„Sėdėti namuose tarp keturių sienų ir verkti. Arba priimti sprendimą, kad aš turiu tų galimybių“, – kaip jautėsi išgirdusi diagnozę TV3 žinioms atsivėrė panevėžietė Rasa.

Akcija laužo populiarius mitus

Tad Rasa nusprendė pasinaudoti visomis galimybėmis ir gyventi pilnavertį gyvenimą judėdama vežimėlio pagalba.  

„Bandysim ir sulaužyti vieną iš stereotipų tokių, mitų, kad negalima, šiukštu, atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį, nes prisišauksi nelaimę“, – sakė Panevėžio asmenų su negalia tarybos pirmininkė Irma Zabulionytė.

Tad šiandien neįgalieji pakvietė sveikuosius išdrįsti „pasimatuoti“ negalią.

„Ačiū ne. Nežinau, ačiū“, – išbandyti neįgaliojo vežimėlį atsisakė kai kurie praeiviai.

Vienas tokių Jonas, kuris atsargiai sėdo į neįgaliojo vežimėlį ir lėtai ėmė sukti ratus.  

„Nu iš pradžių nemalonu atsisėst buvo, bet jeigu reikėtų, priprasčiau“, – teigė panevėžietis Jonas.

Kitas, Povilas, Joną stebėjo iš šalies. Sako – pačiam jau teko išbandyti draugo vežimėlį.

„Geriau būti sveikam. Šito tikrai niekam, niekam linkėt negalima“, – sakė Povilas.

Jaunimas buvo drąsesni

Judėjimą vežimėliu daug drąsiau išbando jaunieji panevėžiečiai.

„Liūdna, atrodo visi kažką veikia, bėgioja, o tu tiesiog turi judinti rankas ir viskas“, – svarstė moksleivė Alija.

Jūratė tik užsidėjusi specialius akinius suprato, kaip regėjimą sutrikdo tokios ligos kaip katarakta ar glaukoma.

„Žinokit, aš jūsų veidų nebematau. Matau spalvas, bet daugiau nieko“, – užsidėjusi ligonių akinius įspūdžiais dalinosi Jūratė.

Gediminas taip pat išbandė, ką reiškia būti visiškai aklam.

„Baisu, nedrąsu, gal taip įvardinti labiau“, – pasakojo jis.

O štai regos negalią turintis Jurmantas ramina.

„Ir skaitom, ir bėgiojam, ir sportuojam, ir rašom, ir skaitom. Tik tai su tam tikrom priemonėm“, – pripažino Jurmantas.

Kaip tikina neįgaliųjų atstovai, nors situacija šalyje gerėja, tačiau vis dar yra vietų, kurios žmonėms, pavyzdžiui, su judėjimo negalia yra nepasiekiamos.

Toli ieškoti nereikia – Panevėžio savivaldybės pastatas.

„Jei žmogus nori sudalyvauti tarybos posėdyje, deja, tai yra neįmanoma“, – apgailestavo Panevėžio asmenų su negalia tarybos pirmininkė Irma Zabulionytė.

Tad neįgalieji siunčia paprastą žinutę. Norime gyventi ir judėti kaip visi, o ne galvoti kur galiu, o ne kur noriu pakliūti.

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.