Liepos 10–18 dienomis atlikto tyrimo metu 42,5 proc. respondentų nurodė, kad jų emocinė sveikata pablogėjo, o 54,6 proc. sakė nepajutę jokio poveikio. 2,6 proc. apklaustų žmonių teigė, kad jų emocinė sveikata pagerėjo.
Moterys (45 proc.) dažniau nei vyrai (39,5 proc.) tyrimo metu patvirtino, kad jų emocinė sveikata pablogėjo. Vertinant pagal amžiaus grupes, mažiausią neigiamą įtaką pajuto jaunimas iki 29 metų amžiaus (27,4 proc).
Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorius Dainius Pūras sako, jog apklausos rezultatai rodo žmonių „normalią reakciją į nenormalią situaciją“.
„Lietuvos gyventojai adekvačiai reaguoja į situaciją, būtų keista, jeigu emocinė sveikata nebūtų daug kam pablogėję, ištikus stresui dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų, realių grėsmių, karantino“, – BNS sakė D. Pūras.
Pasak psichiatro, daugiau kaip pusės gyventojų teiginį, kad jų emocinė sveikata nepasikeitė, galima interpretuoti dvejopai: ir kaip greitą prisitaikymą prie situacijos, ir kaip situacijos neigimą.
„Didelės gyventojų dalies reakcija yra adekvati – netoli pusės konstatuoja, kad jų emocinė būklė pablogėjo, virš pusės sako, kad nepasikeitė. Jei žmogui atrodo, kad niekas nepasikeitė, tai galima dvejopai interpretuoti, viena vertus, kad yra geri įveikos mechanizmai, greit prisitaikė, arba kad tie žmonės ignoruoja savo emocinę sveikatą“, – pažymėjo D. Pūras.
„Šioje grupėje gali būti ir tokių žmonių, kurie neigia turintys emocinės sveikatos problemų, nes kultūriškai tai laikoma silpnumo požymiu. Vidurio ir Rytų Europoje dėl tam tikrų istorinių priežasčių žmonės nesimokė atpažinti savo jausmų, gilintis į juos, ir mūsų visuomenėje yra daug psichologinės gynybos“, – kalbėjo psichiatras.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap sako, kad emocinės sveikatos pablogėjimas pandemijos laikotarpiu prognozuotas ir tam buvo ruošiamasi didinant konsultuojančių psichologų skaičių.
„Labai greitai pasikeitė kasdienybė, gyvenimo sąlygos, darbo, poilsio režimai, mūsų bendravimas su kitais žmonėmis ir šeimos nariais, ir tai sukėlė nemažai iššūkių. Natūralu, kad nežinomybė kelia žmonėms įvairių minčių ir tos mintys ne visada gali būti pozityvios, jos gali kelti emocinę įtampą, stresą, netgi iššaukti panikos atakas“, – BNS apklausos rezultatus komentavo V. Šap.
„Mes tam ruošėmės, yra daromi aktyvūs veiksmai, jog būtų gerinamas prieinamumas pas psichologus. Krizinės situacijos, sunkumai yra visiškai suprantami, ir psichologai yra tie specialistai, su kuriais žmogus gali kalbėtis apie savo emocijas, savijautą, tartis“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto psichologė.
Tikslūs tyrimo rezultatai:
Klausimas: „Ar koronaviruso pandemija ir karantinas darė įtakos jūsų emocinei sveikatai?“
Atsakymai: emocinė sveikata pagerėjo 2,6%; emocinė sveikata pablogėjo 42,5%; emocinė sveikata nepasikeitė 54,6%; nežino/neatsakė 0,3%.
Apklaustas 1001 18 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas, interviu respondentų namuose 25 miestuose ir 39 kaimuose.
