„Jeigu tos (europinės – ELTA) sankcijos nebus pratęstos, bus sudėtinga nacionalinėmis sektorinėmis sankcijomis pasiekti tokį patį efektą. Reikia ruoštis, reikia skaičiuoti, reikia matuoti, jeigu tokio sutarimo nebūtų – būtų labai negerai“, – pirmadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Paluckas.
„Nacionalinės sankcijos negali prilygti ir negali kompensuoti europinių sankcijų. Jeigu nebėra europinių, jos (sankcijos – ELTA) gali būti nacionalinės, bet jos vis tiek turėtų būti bent regioniniu mastu priimtos. Vadinasi, latviai, estai, lenkai, suomiai taip pat turėtų priimti tokius sprendimus. Jeigu jie tokių sprendimų nenori arba negali priiminėti – atskirai Lietuva priėmusi tokius sprendimus jokių tikslų nepasiektų, o žalą turėtų apčiuopiamą“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį teigė, kad Lietuva būtų pasiruošusi įvesti nacionalines sankcijas, tuo atveju, jei Europoje nebūtų pratęsti dabar taikomi ribojimai Rusijai ir Baltarusijai.
„Lietuva būtų pasirengusi svarstyti nacionalines sankcijas. Noriu pažymėti, kad atskirų valstybių sankcijų taikymas, deja, yra žymiai mažesnę įtaką agresoriui darantis dalykas negu visos Bendrijos sankcijų paketas. (…) Galbūt rastume nemažai bendraminčių. Vis dėlto, aš ir dabar pasisakau už tai, kad ES sankcijos ne tik turėtų būti pratęstos, bet mes turėtume kalbėti ir daryti, planuodami septynioliktą sankcijų paketą, kuris šiuo metu yra svarstomas“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda.
Šiuo metu Rusijai taikomos ES sankcijos baigs galioti liepos mėnesį.
ELTA primena, kad siūlymas pratęsti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams praėjusią savaitę įveikė dar vieną balsavimą Seime.
Šiuo metu įstatyme dėl nacionalinių sankcijų numatyta, jog pastarosios ribojamosios priemonės yra taikomos iki 2025 metų gegužės 2-osios. Siūloma šį terminą pratęsti dar metams.
Įstatymu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Taip pat draudžiamas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną, o atvykstantieji vertinami dėl papildomų rizikų.
Be to, teisės aktu apribota Rusijos piliečių teisė Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, įvežti Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktus ir pašarus, Ukrainos grivinas.
Nors Vyriausybė Seimui pateikė siūlymą tik pratęsti šiuo metu galiojančias sankcijas, Seimo komitetuose palaikymo sulaukė grupės konservatorių siūlymas sugriežtinti ribojamąsias priemones. Politikai ragina nustatyti, jog būtų galima naikinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu šie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į šias šalis agresores.
Pažymima, jog būtų numatomos ir atitinkamos išimtys – pavyzdžiui, ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse, vykdantiems tarptautinius vežimus į ES valstybes ar iš jų, vykstant per Lietuvą tranzitu.
