93 Seimo nariai balsavo už, 2 – prieš, 5 susilaikė. Seimas dėl šios įstatymo pataisos balsuos dar du kartus.
Konstitucijos 74 straipsnio pataisa numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų. Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.
Ilgai neišspręsta problema
Pristatydamas pataisą Seimui, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis akcentavo, kad ši pataisa teikiama, kad būtų įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl R. Pakso.
„Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš priklausymo Europos Tarybai“, – Seime kalbėjo V. Pranckietis.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė teiravosi, ar Seimas imasi klausimo sprendimo tik todėl, kad Lietuvai grasinama sankcijomis. Anot V. Pranckiečio, šį EŽTT sprendimą buvo bandoma įgyvendinti penkis kartus.
„Turėtume pasidžiaugti, kad šiandien ėmėmės tokio sprendimo, 95 Seimo nariai pasirašė. Manau, kad tas sprendimas kompromisinis“, – teigė V. Pranckietis.
Draudimas iki gyvos galvos
Konstitucijos pataisą teikia 95 Seimo nariai, tarp jų – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ir valdančiųjų, ir opozicinių parlamentinių frakcijų vadovai.
Strasbūro teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
Seime jau keliskart yra pritrūkę balsų priimti pataisai, kuri leistų R. Paksui kandidatuoti. Pastarasis projektas, beveik prieš metus nesurinkęs reikiamų 94 balsų per priėmimą, būtų leidęs R. Paksui kandidatuoti ne tik į Seimą, bet ir į prezidentus.
R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą dėl buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot Teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
Papildyta 12:03 val.:
Nauja Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos nėra tinkama, nes ja nėra naikinamas, o tik gilinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nustatytas pažeidimas, teigia per apkaltą prezidento pareigų netekęs Rolandas Paksas.
„Spektaklis tęsiasi, kaip buvo pažeidimas, taip tebėra, tik jis yra gilinamas“, – antradienį BNS sakė R. Paksas.
Seimas po pateikimo pritarė Konstitucijos 74 straipsnio pataisai, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų.
Toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.
„Užuot ištaisę vieną pažeidimą, jie daro dar vieną“, – kalbėjo R. Paksas.
„EŽTT aiškiai sako ne apie Seimo rinkimus, tik straipsnis yra pagal kurį kreiptasi (apie Seimo rinkimus – BNS), teismas kalba apie laisvus rinkimus, apie žmogaus teisę balsuoti ir būti renkamam“, – tvirtino jis.
Buvęs politikas apgailestavo, kad parlamentarai stengiasi ne ištaisyti Strasbūro teismo nustatytą pažeidimą, o tik išvengti gresiančios baudos.
R. Paksas atkreipė dėmesį, kad būtent gresiančia bauda argumentuota Seime pateikiant naują Konstitucijos pataisos projektą.
Jis priminė, kad 2011 metais Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetas jo byloje yra konstatavęs žmogaus teisių pažeidimą ir nurodęs per 180 dienų jį ištaisyti.
„Iki šiol nieko nepadaryta, o Seimas priima sprendimą neleisti laisvuose rinkimuose dalyvauti. Kaip tada mūsų atstovai, diplomatai kalbės Jungtinių Tautų asamblėjoje ar tame pačiame komitete?“ – klausė buvęs politikas.
Anot jo, JT Žmogaus teisių komiteto sprendime net pažymėta, kad nepaisant to, kokia Konstitucija galioja ar kokia valdžia valdo, piliečių teisės negali būti nevykdomos.
„Jeigu kalbame apie mane, tai šimtą metų aš mačiau tą Seimo nario mandatą. Man rūpi, kad šita istorija nepasibaigtų neteisingai. Anksčiau ar vėliau prieisime iki to, kad ne tik prezidento rinkimus, bet ir apkaltą reikės peržiūrėti, (...) reikės tą reabilitacijos procesą pradėti. Nežinau, kada tai bus, ar po mano mirties, ar dar toliau, bet tai reikės padaryti“, – sakė R. Paksas.
