Europos Sąjungoje (ES) kiekvienais metais yra išmetama beveik 88 mln. tonų maisto. Skaičiuojama, kad jo vertė gali siekti 143 mln. eurų. Daugiau nei 4,5 mln. tonų maisto ES išmeta maisto prekių parduotuvės.
Prie to prisideda ir Lietuvoje įsikūrę prekybos tinklai, o viena to priežasčių – prekybos salėje ne vietoje padėti ir per ilgai ten užsibūnantys maisto produktai.
Viename didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų salės darbuotoja dirbanti Aušra (vardas pakeistas – aut. past.) tv3.lt atskleidžia, jog vienas neapdairus pirkėjo poelgis parduotuvei gali kainuoti šimtus eurų, o vėliau ir prisidėti prie milijonų tonų išmetamų maisto atliekų.
„Produktų kiekvieną vakarą tenka nurašyti už šimtus eurų. Žmonės juos išmėto po visą parduotuvę, padeda ir palieka pačiose keisčiausiose vietose.
Iškuičia, sumaigo produktus taip, kad jie nebetenka prekinės išvaizdos, nebeatitinka standartų ir belieka juos paprasčiausiai nurašyti", – pasakoja maisto prekių parduotuvėje dirbanti mergina.
Ne vietoje rastos prekės gali būti išmestos
Parduotuvių tinklo „IKI“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė portalui tv3.lt teigia, kad tokių atvejų pasitaiko, bet jie visgi nėra pastebimi itin dažnai.
„Atvejų tikrai tokių būna, o to priežastys įvairios: galbūt apsigalvojo, galbūt prisiminė, kad skubėti į kitą vietą, galbūt paliko piniginę. Tačiau pirkėjai yra sąmoningi ir dažnas jų, pavyzdžiui, pasiėmęs pieną grąžina jį atgal į šaldytuvą, o ne pastato bet kur.
Taip pat ir su kepiniais, vaisiais bei daržovėmis. Vis dėlto pirkėjai retokai juos grąžina darbuotojams. Ypač pandemijos metu lietuviai stengiasi pirkti tai, ką jau suplanavo pirkti, todėl prekes renkasi atsakingai“, – teigia V. Budrienė.
Kaip sako pašnekovė, tais atvejais, kai prekybos salėje randami ne vietoje padėti produktai, išeitis iš tikrųjų dažniausiai būna viena – juos nurašyti.
„Visi produktai, kuriems yra nurodytos laikymo šaldytuve arba šaldiklyje sąlygos, turi būti nurašomi, jeigu jie yra randami kitoje vietoje.
Tiesa, galioja „protingumo“ principas. Jeigu šalia stovi salės darbuotojas ir pirkėjas paėmęs varškę padeda ją šalia, o tai akimirksniu pamato salės darbuotojas, jis gali atgal padėti į šaldytuvą. Tačiau tai galioja tik tada kai iš tikrųjų įvyksta viskas kelių minučių bėgyje“, – teigia V. Budrienė.
Kaip aiškina „IKI“ komunikacijos specialistė, taip yra daroma todėl, kad kurį laiką netinkamoje temperatūroje pastovėjęs produktas gali prarasti ne tik savo prekinę išvaizdą, bet ir paprasčiausiai sugesti.
Veiksmai priklauso nuo produkto kategorijos
Panašią politiką taiko ir kiti didieji prekybos centrai.
„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė pasakoja, jog parduotuvės darbuotojai tokioje situacijoje pirmiausia turi įvertinti, koks tai produktas, o tuomet jau spręsti, ar jį reikėtų išmesti, ar grąžinti atgal į lentyną.
„Jei tai greitai gendančios prekės, kurios reikalauja temperatūrinio režimo, kasoje dirbantis „Rimi“ darbuotojas iš karto susisiekia su atsakingu atitinkamo prekių skyriaus darbuotoju ir prekės nedelsiant grąžinamos į joms skirtą lentyną, taip užtikrinant, kad prekė laikoma pagal nustatytus standartus ir yra saugi.
Jei greitai gendančias prekes darbuotojai randa paliktas prekybos salėje, jos yra utilizuojamos. Taip elgiamasi siekiant užtikrinti saugumą, nes tokioje situacijoje nėra įmanoma nustatyti, kiek prekė buvo netinkamoje temperatūroje.
Jei randamos ne vietoje paliktos kitos, ne greitai gendančios, pavyzdžiui, bakalėjos, prekės ir jokių jų pakuočių pažeidimų nepastebima, jos grąžinamos į lentynas“, – aiškina R. Keršienė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė taip pat teigia, jog netinkamose parduotuvės vietose randamos prekės yra atidžiai patikrinamos, o tos, kurios yra tinkamos vartoti, bet dėl prekinės išvaizdos negali būti grąžinamos į lentynas, yra perduodamos maistą surenkančioms labdaros organizacijoms:
„Pirmiausiai yra išmatuojama prekės temperatūra, taip pat atidžiai apžiūrima pakuotė, nustatoma, ar joje nėra pažeidimų. Jeigu prekė yra tinkama vartoti, ji grąžinama į prekybą. Kitu atveju – utilizuojama“, – sako L. Skersytė.
Lietuvoje kasmet išmetama beveik 40 kilogramų maisto
Maisto švaistymas nėra vien didžiųjų prekybos tinklų problema.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vienas šalies gyventojas vidutiniškai kasmet išmeta 37 kg maisto atliekų per metus. Pastaraisiais metais šis kiekis nežymiai auga: 2016 m. vienam gyventojui teko 34,8 kg maisto atliekų, 2017 m. – 35,9 kg.
„Rimi Lietuva“ šiais metais organizavo internetinę apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 500 gyventojų.
Jos duomenimis keturi iš penkių, arba 80 proc., apklaustųjų maistą išmeta bent 1-2 kartus per savaitę. Daugiau nei 3 kartus per savaitę taip besielgiantys teigia 7 proc. gyventojų. Tuo tarpu tik 13 proc. atsakė niekada neišmetantys maisto produktų ar jau paruošto maisto.
Beveik kas trečias, 31 proc., prisipažino išmetantys pieno produktus, kiek daugiau nei kas trečias – 34 proc. – duonos ir kepyklos gaminius, beveik kas dešimtas – 9 proc. – mėsos produktus. Beveik kas antras, 46 proc., patvirtino išmetantis namuose paruoštą maistą ir daugiausia, 68 proc., apklausoje dalyvavusiųjų atsakė taip besielgiantys su vaisiais ir daržovėmis.
