Norėdama apginti savo poziciją O. Karač antradienį surengė spaudos konferenciją. Pradėdama konferenciją pirmiausia ji pasiteiravo visų žurnalistų ir kitų dalyvaujančių asmenų, ar jie dirba kurioje nors Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnyboje, mat tokiu atveju tai būtų jai neleistina. Taip ji norėjo parodyti, kad negali žinoti, kurie atsitiktinai sutikti asmenys priklauso kitų valstybių žvalgybos tarnyboms, o kurie ne.
„Prašau pasakykite, kas iš jūsų yra FSB arba KGB agentas? Nes pagal Valstybės saugumo departamento sprendimą, kažkas kažkokiose konferencijose gali būti FSB ar KGB agentais, ar gal su jais kalbėjausi. Tokiu atveju noriu būti tikra, kad niekas nedirba KGB. Bet esu tikra, kad taip nėra“, – juokavo O. Karač.
Parengtoje prezentacijoje O. Karač taip pat įdėjo Dalios Grybauskaitės ir Vladimiro Putino susitikimo nuotrauką su ištiestomis sveikintis rankomis. Toks susitikimas įvyko 2010 metais, kai V. Putinas ėjo premjero pareigas.
„Žinote, šį asmenį gana gerai, jis turi gana gerus ryšius su specialiosiomis tarnybomis. Taigi kartais mes susitinkame ką nors, paspaudžiame ranką, bet negalime būti atsakingi už kitus žmones. Kartais politikai, žmogaus teisių gynėjai arba kiti vieši asmenys sutinka daug keistų žmonių, bet mes esame atsakingi tik už save, nesame atsakingi už mus supančių žmonių veiklą. Ar D. Grybauskaitė atsakinga už Rusijos agresiją? Ne“, – paklausta apie pateiktą nuotrauką aiškino O. Karač.
Kaip žinoma, Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį Baltarusijos aktyvistei O. Karač, nes iš Valstybės saugumo departamento gauta išvada teigia, kad moteris kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Naujienų agentūra BNS paskelbė, kad Lietuvos žvalgybos išvadoje sakoma, jog Baltarusijos aktyvistė O. Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba.
Tačiau kadangi O. Karač neįmanoma grąžinti Baltarusijai, nes ten jai gali grėsti pavojus, Lietuvoje jai pasiūlyta suteikti leidimą gyventi humanitariniais pagrindais. Moteris leidimus gyventi Lietuvoje gauna nuo 2014 metų, bet iki 2020-ųjų pavasario gyveno tarp Lietuvos ir Baltarusijos, o po to atsikraustė į Vilnių. Prieglobsčio O. Karač pasiprašė 2022 metais.
„Esu labai labai pikta!“
Tarptautiniam pilietinių iniciatyvų centrui „Mūsų namai“ vadovaujanti O. Karač oficialiai skelbia, kad padeda į Lietuvą atvykstantiems baltarusių pabėgėliams, taip pat režimo aukoms pačioje Baltarusijoje.
Bandydama argumentuoti savo poziciją, Baltarusijos aktyvistė pasakojo, kad savo gimtoje šalyje ji yra paskelbta teroriste ir ekstremistines organizacijos vadove, todėl iš esmės Baltarusijoje jai gresia įkalinimas, kankinimai, o gal net mirtis. Ji teigia, kad 2021 metais net septyniolika dienų praleido slėptuvėje Lietuvoje, kadangi Valstybės saugumo departamentas ją informavo apie grėsmę jos saugumui iš Baltarusijos režimo Lietuvos teritorijoje.
Pasak O. Karač, yra nemažai asmenų, kurių bendradarbiavimas su nedemokratiniais režimais iš esmės visiškai aiškus, bet jie nėra paskelbiami grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.
„Jeigu Valstybės saugumo departamentas mano, kad aš esu iš kitos pusės, kaip kad Arturas Gaiko ar Aliona Krasovskaja-Kasperovič ir kiti, prašau, deportuokite mane į Baltarusiją. Deportuokime mane į Baltarusiją ir pažiūrėkite, kas nutiks. Aš suprantu, kad esu nominuota Nobelio taikos premijai. Noriu priminti Alesiaus Beliacko atvejį, kuris irgi buvo nominuotas Nobelio taikos premijai, o Lietuva perdavė labai jautrią informaciją apie jį Baltarusijos KGB. Ir jis buvo įkalintas ir kankinamas“, – aiškino O. Karač.
„Aš jaučiuosi esanti tokioje pat situacijoje. Jeigu jie nusiųs kokią nors informaciją Rusijos ar Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, tai vadinasi reiškia, kad aš esu kaip tie žmonės ir man neva nepavojinga būti Baltarusijoje. Prašau, padarykite tai, deportuokite mane į Baltarusiją dabar, kuo skubiau. Aš esu pasiruošusi mirti, kad sustabdyčiau kvailą baltarusių deportaciją, kvailas politines manipuliacijas dėl nacionalinio saugumo. Esu labai labai pikta! Noriu pasakyti, kad aš neatsitrauksiu. Aš nesustosiu gindama savo vardą ir savo reputaciją“, – pridūrė „Mūsų namai“ vadovė.
Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“, taip pat organizacija „Dapamoga“, kuriai vadovauja Natalija Kolegova, buvo patekusios į keistą padėtį, kai Lietuvos teisėsaugos institucijos sulaikė šnipinėjimu įtartą Lietuvos pilietį Mantą Danielių, kuris prisigretino prie baltarusiams bei ukrainiečiams padedančių organizacijų ir bandė siurbti jautrią informaciją. Manoma, kad šis teisininko išsilavinimą turintis vilnietis perdavinėjo jautrią informaciją Baltarusijos žvalgybai. Šiuo metu jo byla dėl šnipinėjimo yra nagrinėjama teisme, bet jis yra neseniai nuteistas kitoje byloje dėl dokumentų klastojimo.
Nedemokratinis Aliaksandro Lukašenkos režimas režimas skiria didelį dėmesį Baltarusijos opozicijos kontrolei užsienyje bei diskreditavimui, apie tai nuolat kalba ir Lietuvos žvalgyba.
Kodėl jai reikia prieglobsčio?
Leidimus gyventi Lietuvoje O. Karač gauna nuo 2014 metų, tačiau kurį laiką važinėjo tarp Lietuvos ir Baltarusijos, bet nuo 2020-ųjų gyvena Lietuvoje o pernai pasiprašė prieglobsčio. Paklausta, kam jei reikalingas prieglobstis, jeigu vis tiek gali gyventi Lietuvoje, O. Karač paaiškino, kad prieglobsčio statusas sumažintų riziką, jog nuvykusi į kurią nors šalį ji bus suimta pagal Baltarusijos prašymą ir perduota režimui, mat Minskas yra paskelbęs tarptautinę jos paiešką. Leidimas gyventi šalyje neužtikrina jokios panašaus pobūdžio apsaugos.
„Šiuo metu aš esu paskelbta teroriste. Po Manto Danieliaus atakos, kai jis buvo sulaikytas, aš suvokiau, kad padėtis tampa pavojinga. Baltarusijos režimas rekrutavo Lietuvos pilietį rinkti apie mus informaciją ir siųsti Ksenijai Lebedevai, tai labai garsi Baltarusijos režimo propagandistė. Dabar Baltarusijos režimas gali kreiptis į Interpolą dėl mano, kaip teroristės, ekstradicijos. Tokį prašymą gali gauti Lietuva arba tas procesas gali prasidėti bet kurioje kitoje šalyje, nes aš neturiu tarptautinės apsaugos“, – teigė O. Karač.
„Ką tai reiškia praktikoje? Tai reiškia, kad aš, pavyzdžiui, atvykstu į Vokietiją ar Lenkiją, policija mane sustabdo ir sako: „O, jūs teroristė, mes gavome kreipimąsi iš Baltarusijos ir mes jus sulaikome savaitėms, mėnesiams ar panašiai“. Tai leidžia sukurti daug problemų, be galo daug galimybių blokuoti mano žmogaus teisių veiklą“, – pridūrė baltarusė.
O. Karač taip pat nurodė, kad yra antroji priežastis, kodėl ji būtinai nori gauti prieglobstį: nes tik gavus pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą pradedamas integracijos procesas, kai asmuo įgyja daugiau teisių: pavyzdžiui, gali nemokamai mokytis lietuvių kalbos, gauna įvairias paslaugas. Tarkime, šiuo metu savo teisininkui Ryčiui Satkauskui ji moka pati, o turėdama prieglobstį galėtų gauti nemokamą teisinę pagalbą.
„Aš esu čia dešimt metų, noriu išmokti lietuviškai, noriu integruotis, bet aš negaliu, nes tai gana brangu. Turiu už tai mokėti, nėra jokių integracijos programų žmonėms, kurie nėra gavę prieglobsčio. Jei turėčiau prieglobstį, gaučiau lietuvių kalbos kursus“, – nurodė O. Karač.
„Anksčiau turėjau vilčių, kad galėsiu grįžti gana greitai, kad situacija pasikeis, bet dabar netikiu, kad karas greit baigsis. Atsiprašau, kad taip sakau, bet netikiu, jog karas galėtų baigtis šiais metais. Tai reiškia, kad man reikia integruotis į Lietuvos visuomenę“, – sakė „Mūsų namai“ vadovė.
O. Karač advokatas R. Satkauskas sako, kad jo klientė pasiprašė prieglobsčio, nes ėmė jaustis nesaugi. „Tas sprendimas pripažįsta grėsmę Olgos kilmės šalyje, kurią ji patiria dėl savo politinės veiklos bei politinių pažiūrų. Ne paslaptis, kad Olga yra įtraukta į teroristų sąrašus, o už tai Baltarusijoje numatoma mirties bausmė. Ne paslaptis ir tai, kad jos organizacija, kaip ir kitos kaip „Vesna“ ar „Dapamoga“ yra paskelbtos ekstremistinėmis, o tai reiškia, kad dalyvavimas jose yra baudžiamas iki 12 metų kalėjimo“, – sakė teisininkas.
O. Karač su advokatu ketina skųsti Migracijos departamento sprendimą, kuris grįstas ir Valstybės saugumo departamento išvada. „Valstybės saugumo departamentas turi dvi opcijas: arba aš gyvensiu čia, arba jie įduoda mane Baltarusijai“, – antradienį pareiškė O. Karač.
Pripažino buvusi įspėta dėl ryšių
„VSD duomenimis, Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos aktyvistė O. Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba“, – teigiama dokumente, kurį turi BNS.
Pasak BNS, Valstybės saugumo departamento išvadoje apie O. Karač rašoma, kad ji 2015–2019 metais lankydavosi Rusijos teritorijoje, kur susitikdavo su Rusijos žvalgybos pareigūnais. Anot departamento, ryšį su jais O. Karač taip pat palaikydavo ir beasmenio komunikavimo priemonėmis.
Departamentas teigia, kad O. Karač perduodavo su Rusijos žvalgyba susijusiems asmenims jos parengtus dokumentus, teikė informaciją apie Baltarusijos režimo ir opozicijos atstovus bei jų veiklą.
Pasak Lietuvos žvalgybos, O. Karač siekė gauti Rusijos valdžios paramą savo politinei veiklai Baltarusijoje, su Rusijos žvalgybos tarnybos atstovais yra aptarinėjusi jos galimus politinius įsipareigojimus Rusijai.
„Rusijos žvalgybos tarnybos atstovai rūpinosi O. Karač įvaizdžiu Lietuvoje ir užsienyje, teikė patarimus ir siūlymus dėl veiklos viešojoje erdvėje, perspėdavo ir instruktuodavo, kaip sumažinti kylančias rizikas“, – rašoma dokumente.
Jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnyba išlaiko interesą O. Karač išnaudoti žvalgybos ir įtakos tikslams Lietuvoje ir užsienyje įgyvendinti.
„Rusijos žvalgybos tarnyba gali pasinaudoti ryšiais su O. Karač veiklai, nukreiptai prieš Lietuvą ir jos interesus, todėl ji kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui“, – nurodoma išvadoje.
Joje priduriama, kad pateiktas aplinkybes pagrindžia ir Valstybės saugumo departamento turima įslaptinta informacija.
Pati O. Karač teigia, kad Rusijoje 2015 metais dalyvavo konferencijoje apie Rusijos, Baltarusijos ir Europos dialogą, į kurią ją pakvietė Aukštoji ekonomikos mokykla. Pasak Baltarusijos aktyvistės, tuomet daug žmonių dar tikėjo dialogo galimybe tarp Europos ir Rusijos bei Baltarusijos, o tarp tokių žmonių esą buvo ir Svetlana Cichanouskaja.
Paklausta, ar buvo susitikusi su Valstybės saugumo departamento pareigūnais ir buvo įspėta dėl savo ryšių, O. Karač teigė susitikusi su Lietuvos žvalgybos pareigūnais pavasarį, bet plačiau susitikimų turinio nekomentavo.
