olga karač

Su Rusijos žvalgyba siejama ir dėl to prieglobsčio Lietuvoje negavusi Baltarusijos aktyvistė, organizacijos „Mano namai“ vadovė Olga Karač tapo Baltarusijos opozicijos Koordinavimo tarybos nare, šeštadienį pranešė LNK žinios. O. Karač sako, kad į tarybą praėjusių metų pabaigoje buvo pakviesta, nes be jos vadovaujamos organizacijos taryba buvo ne pilnos sudėties.

Vilniaus apygardos teismas šią savaitę ėmėsi bylos, kurioje pagarsėję paleckininkai ir propagandistai Kazimieras Juraitis bei Erika Švenčionienė kaltinami veikimu prieš Lietuvą. Teisiamas lankėsi ir buvęs „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas – jis kaltinamas ir vėl prikalbėjęs netiesos apie tragiškus 1991-ųjų sausio įvykius. Į teismą pareigūnai atvesdino ir Mantą Danielių, kuris kaltinamas šnipinėjimu ir informacijos perdavimu Lukašenkos kagėbistams.

Vyriausiasis administracinis teismas atmetė baltarusių opozicijos aktyvistės Olgos Karač apeliacinį skundą, kuriuo ji bandė išsireikalauti jai anksčiau dėl VSD kaltinimų nesuteikto politinio prieglobsčio. Pasipiktinusi Karač kaltina Lietuvos valdžią susidorojimu su ja bei rėžia, kad artimiausiu metu dėl teismo sprendimo kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Baltarusių aktyvistė Olga Karač sulaukė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo verdikto.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį nusprendė palikti galioti sprendimą nesuteikti prieglobsčio Baltarusijos aktyvistei, organizacijos „Mano namai“ vadovei Olgai Karač. Kaip BNS informavo LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė, teismas paliko galioti žemesnės instanticijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį rašytine tvarka skelbs sprendimą Baltarusijos aktyvistės Olgos Karač byloje dėl prieglobsčio. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. paliko galioti Migracijos departamento sprendimą nesuteikti O. Karač prieglobsčio Lietuvoje. Šį sprendimą Baltarusijos aktyvistė apskundė LVAT. LVAT sprendimas byloje bus galutinis ir neskundžiamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sprendimą Baltarusijos aktyvistės Olgos Karač byloje dėl prieglobsčio skelbs sausio 10-ąją. „Paskelbimas atidėtas sausio 10 dienai“, – BNS patvirtino LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė. LVAT trijų teisėjų kolegija trečiadienį rašytine tvarka nagrinėjo O. Karač skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo palikti galioti Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio Lietuvoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį nagrinės Baltarusijos aktyvistės Olgos Karač skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo palikti galioti Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio Lietuvoje. Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ją neviešame teismo posėdyje nagrinės trijų teisėjų kolegija, BNS pranešė teismo atstovė Neringa Lukoševičienė. Šio teismo sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

Baltarusijos aktyvistė Olga Karač iš Lietuvos valstybės toliau per teismus reikalauja 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo už per ilgai nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio. Rugsėjo 6 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad O. Karač prašymas nagrinėtas nagrinėtas per ilgai, dėl to buvo pažeistos jos teisės. Teismas pripažino, kad O. Karač prieglobsčio prašymas užsitęsė beveik vienus metus, nors įstatymas nenumato galimybės pratęsti šį terminą.

Trečiadienį kai kurie Seimo nariai į pašto dėžutes gavo baltarusių bataliono „Teror“ vardu parašytus pranešimus su grasinimais, dėl jų kreiptasi į tarnybas, pranešė naujienų portalas „Delfi“. Pasak portalo, daliai Seimo narių elektroniniu paštu išsiųsta žinutė pavadinta „Olga Karač“, joje kalbama apie Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio pagal Valstybės saugumo departamento vertinimą, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui.

Po maždaug metų Lietuvos teisėsauga užbaigė ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo Baltarusijai įtariamo Manto Danieliaus. Advokatas M. Danielius įsitrindavo į įvairias baltarusių opozicijos organizacijas ir ten rinko informaciją, kurią perduodavo baltarusių propagandistei Ksenijai Lebedevai, o ši – Aleksandro Lukašenkos režimo saugumui. Už šnipinėjimą ir Lietuvos valstybės paslapčių perdavimą priešiškai šaliai M. Danieliui gresia iki 15 metų kalėjimo.

Baltarusijos aktyvistės Olgos Karač prieglobsčio prašymas buvo nagrinėtas per ilgai, dėl to buvo pažeistos jos teisės, trečiadienį nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas. O. Karač žada sprendimą skųsti ir siekti didesnės kompensacijos.

Baltarusijos aktyvistė Olga Karač apskundė Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio dėl ryšių su Rusijos žvalgyba, penktadienį BNS patvirtino jos advokatas. „Skundas paduotas“, – sakė advokatas Rytis Satkauskas. Jis atsisakė nurodyti skundo argumentus, teigė, kad prieglobsčio byla nėra vieša. Pasak advokato, skundas paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismo atstovė BNS patvirtino, kad skundas gautas ketvirtadienį.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad šalies vadovui buvo pateikta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, jog baltarusių aktyvistės Olgos Karač gyvenimas šalyje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba. „Taip. Saugumo departamentas buvo informavęs pagrindines institucijas. Be jokios abejonės, respublikos prezidentą, apie tai, kokią turi informaciją ir kokius ketina daryti teikimus.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neabejojantis Valstybės saugumo departamento (VSD) paskelbta informacija apie Lietuvoje prieglobsčio negavusią baltarusių aktyvistę Olgą Karač ir pažymi, jog su ja asmeniškai nebendravęs. „Tiesą sakant, net neatsiminčiau dabar kada paskutinį kartą buvome susitikę. Galbūt kai netgi dirbau opozicijoje. Dar buvusioje kadencijoje“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį kalbėjo ministras.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigia nepalaikiusi ryšių ir nebendradarbiavusi su Lietuvoje prieglobsčio negavusia baltarusių aktyviste, organizacijos „Mūsų namai“ vadove Olga Karač. „Niekada nesu bendradarbiavusi su O. Karač“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen žurnalistams sakė S. Cichanouskaja. „Mes niekada nebendravome“, – pridūrė ji.

Migracijos departamentui praėjusią savaitę atsisakius suteikti prieglobstį Baltarusijos aktyvistei Olgai Karač dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, ji sako nesustosianti ginti „savo vardo ir reputacijos“. „Esu labai pikta, neatsitrauksiu. Nesustosiu, kol neapginsiu savo vardo ir reputacijos, nes žinau, kad nesu Rusijos ar Baltarusijos KGB agentė“, – žurnalistams antradienį sakė tarptautinės pilietinių iniciatyvų organizacijos „Mūsų namai“ vadovė.

Prieglobsčio Lietuvoje negavusi, bet pasilikti mūsų šalyje humanitariniais pagrindais galinti Baltarusijos opozicijos aktyvistė Olga Karač šaiposi iš Valstybės saugumo departamento, kurio išvada teigia, kad ji kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba.  Norėdama apginti savo poziciją O. Karač antradienį surengė spaudos konferenciją.

Būna ir taip – kol vieni patys veržiasi į prezidento postą, kiti to visai nenori, bet sulaukia raginimų imtis lyderystės. Internete atsirado peticija, kurią pasirašę tautiečiai prašo į prezidentus vėl kandidatuoti Dalią Grybauskaitę. Nors ji ne kartą tvirtino, kad trečią kartą rinkimuose nedalyvaus, peticiją sukūręs tinklaraštininkas Ričardas Savukynas mano, kad Grybauskaitė dar gali persigalvoti. O kai kurie čia įžvelgia neva pačios eksprezidentės sugalvotą viešųjų ryšių akciją.

Migracijos departamentui praėjusią savaitę atsisakius suteikti prieglobstį Baltarusijos aktyvistei Olgai Karač, tuo pačiu sprendimu jai išduotas naujas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais. „Man buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, bet tuo pačiu sprendimu suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje“, – BNS pirmadienį sakė tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė.

Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos aktyvistė Olga Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnyba, teigia Valstybės saugumo departamentas (VSD). Jo pateiktos informacijos pagrindu tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovei atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvoje. Vertinimas atliktas Migracijos departamentui sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo.

Kelios Lietuvoje įsikūrusios baltarusių organizacijos pažėrė krūvą kaltinimų Lietuvai – mūsų valdžią apkaltino kurstant karo nuotaikas ir baimės atmosferą šalyje, pareiškė, kad Nausėda kalbėdamas apie baltarusius naudoja neapykantos kalbą. Organizacijos teigia, jog Lietuvos valdžia juos diskriminuoja. Pažėrė priekaištų ir mūsų saugumui – sako, sprendimas neįsileisti baltarusių kariškių į Lietuvą yra nelogiškas.

Dalis Lietuvoje gyvenančių baltarusių teigia pastebintys prastėjančią baltarusių padėtį Lietuvoje, nes šalyje ima dominuoti pirmenybė nacionaliniam saugumui, o pabėgėlių interesai neva nustumiami į šoną. Baltarusiai kritikuoja, kaip Lietuva kai kuriuos Baltarusijos piliečius skelbia esant grėsme nacionaliniam saugumui – esą tai daroma gerai neįsigilinus į situaciją ir neturint patikimų duomenų.

Baltarusijos žiniasklaida praneša, kad šią savaitę dėl kaltinimų „ekstremizmu“ šalyje buvo sulaikyta Lietuvos pilietybę turinti mokytoja Jelena Cimbalist. Nepriklausomo naujienų portalo „Naša Niva“ teigimu, platformos „Telegram“ provyriausybiniuose kanaluose paskelbtame vaizdo įraše sulaikyta moteris pasakoja, kad yra Lietuvos pilietė ir dirba mokytoja vienoje Minsko mokyklų.

Aiškėja daugiau detalių dėl šnipinėjimu įtariamo teisininko Manto Danieliaus. Prabilo jį policijai įdavusios Lietuvoje veikiančios Baltarusijos ir Ukrainos pabėgėlių organizacijos. Sako, kad Danielius pažindinosi su pabėgėliais ir siūlė jiems nemokamą teisinę pagalbą. O pasinaudojęs kitataučių naivumu ir gavęs pasitikėjimą, rinko informaciją, kurią vėliau raportavo Lukašenkos režimui.

Lietuvoje veikiančios baltarusių organizacijos pasakoja, kad neseniai už šnipinėjimą sulaikytas Mantas Danielius iš pradžių gretinosi siūlydamas savo, kaip teisininko, pagalbą, tačiau vėliau pradėjo siekti ištraukti kuo daugiau informacijos, o paskui netgi ėmė atakuoti į Lietuvą nuo karo pabėgusias ukrainietes bei sukėlė įtarimą.

2020 m. rugpjūčio 9-ąją Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai paliko tamsią dėmę valstybės istorijoje. Apie savo pergalę paskelbus autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai šalyje kilo masiniai protestai – dešimtys tūkstančių taikių protestuotojų patyrė struktūrų pareigūnų smurtą. Praėjus dviem metams situacija išlieka prasta – opozicijai nepavyko įgyvendinti iškeltų tikslų.

Po 25 metus trukusios integracijos su Rusija, mainais į dosnias finansines dotacijas, A. Lukašenkos valdoma Baltarusija iš Kremliaus sulaukė tokio pasiūlymo, kurio ji atsisakyti jau nebėra pajėgi. Ekspertai prabilo net apie valstybingumo praradimą, o kai kurie su nerimu laukia A. Lukašenkos naujametinio sveikinimo. Gruodžio 29-ąją Baltarusijos prezidentas išvyko į Maskvą eilinėms skubioms deryboms su V. Putinu – jau penktosioms per pastaruosius pusę metų.