Vilniaus apylinkės teismas jam skyrė trejus metus laisvės atėmimo.
Anot Generalinės prokuratūros pranešimo, fiktyvūs darbo santykiai buvo paremti Europos Sąjungos reglamentu „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“.
Nusikalstamos veikos organizatorius G. G. nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme pagal visus kaltinimo epizodus dėl sukčiavimo, apgaulingas apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo.
Galėjo nemokamai gydytis
Pasak valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusio Europos deleguotojo prokuroro Vytauto Kukaičio, teismo procesas tuo pačiu metu paraleliai vyko Vilniaus miesto apylinkės teisme ir kaltinamajam fiziškai dalyvaujant teisme Lenkijoje.
Iš viso nuo bylos perdavimo į Vilniaus apylinkės teismą 2018 metų spalio 30 dieną įvyko 41 teismo posėdis.
V. Kukaičio teigimu, šią itin sudėtingą tarpvalstybinio Europos Sąjungos sukčiavimo schemą, padedant Lenkijos tyrimo institucijoms ir prokuratūrai, per daugiau nei trejus metus – nuo 2015-ųjų iki 2018-ųjų – trukusį tarptautinį tyrimą identifikavo Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
925 Lenkijos piliečiai fiktyviai buvo įdarbinti individualioje Vilniaus įmonėje tam, kad nemokėdami sveikatos draudimo mokesčių galėtų gydytis Lenkijoje, o už tai turėjo būti mokama iš Lietuvos valstybinės ligonių kasos administruojamo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Prokuratūros duomenimis, Lietuvoje fiktyviai įdarbintų, o realiai Lenkijoje dirbusių asmenų atlyginimams išmokėta per 4,68 mln. zlotų arba 1,1 mln. eurų.
Naudojant šią sukčiavimo schemą, kėsintasi mažiausiai į 200 tūkst. eurų Lietuvos valstybinės ligonių kasos lėšas. Iki apgaulės paaiškėjimo 120 tūkst. eurų buvo pervesta Lenkijos ligonių kasai, po atlikto tyrimo užkirstas kelias papildomų 80 tūkst. eurų žalos Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondui padarymui.
Esą dirbo internetu
Teismas konstatavo, kad Lenkijos piliečiai pagal išankstinę schemą sostinėje įkūrė tariamas darbo vietas internetu. Interneto svetainėje skelbta informacija ir ieškota žmonių, norinčių įsidarbinti. Išaiškinta, kad beveik per metus Vilniaus bendrovėje įdarbinta Lenkijoje reziduojantys 925 asmenys – taksi vairuotojai, dantų technikai, kirpėjai, manikiūrininkai bei ūkininkai iš įvairių Lenkijos regionų. Sudarytose sutartyse numatytas tariamas darbas internetu, nuotoliniu būdu, taip pat darbas retai atvykstant į Vilnių.
Teismas nustatė, kad prokuratūra pateikė pakankamai duomenų, jog Vilniuje įdarbinti Lenkijos piliečiai buvo fiktyvūs darbuotojai – nerasta dokumentų ar informacijos apie realų darbą, jo pobūdį, be to, negauta duomenų, kad už 800–1000 km nuo Vilniaus gyvenantys darbuotojai važiuotų bent kelioms valandoms į darbą nors kartą per mėnesį.
Atliekant šį tyrimą nustatyta, kad 420 iš 925 fiktyviai Lietuvoje įdarbintų Lenkijos piliečių dėl įvairių ligų savo šalyje kreipėsi į šeimos gydytojus, chirurgus, stomatologus, o už suteiktas gydymo paslaugas – 200 tūkst. eurų – sąskaitos apmokėti pateiktos Lietuvos valstybinei ligonių kasai.
Aktualus visoms ES narėms
Nuteistam veikos organizatoriui priteista atlyginti Valstybinei ligonių kasai civilinį ieškinį, siekiantį beveik 120 tūkst. eurų.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą įtarimai buvo pateikti ir Lietuvoje veikusios įmonės direktoriui, Lenkijos piliečiui, tačiau jis dar nebaigus tyrimo mirė Vokietijoje.
„Šis užkardytas sudėtingas tarpvalstybinio ES šalių sukčiavimo modelis turi tiesioginės įtakos visoms ES narėms dėl fiktyviai įdarbinamų asmenų“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Apie teismo sprendime nurodytą sukčiavimo būdą, sprendimui įsiteisėjus, bus informuotos už ES reglamentą „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“, atsakingos institucijos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
