Dažnas pastarųjų savaičių reiškinys – šalnos, kurios jau spėjo pridaryti bėdų sodininkams ir daržininkams. Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi apšarmojusių augalų vaizdais ir klausia sinoptikų: kada gi pagaliau visa tai baigsis?
Tačiau šalnos, ypač besiformuojančios dirvos paviršiuje, gegužės pirmoje pusėje yra visiškai normalus ir įprastas reiškinys, sako G. Valaika. Nors rečiau jų būna gegužės pabaigoje, pasitaiko net tada ar dar vėliau.
„Pernai nesilpnų šalnų buvo net ir birželio pradžioje. Štai 2023 m. birželio 4 d. paryčiais Varėnoje oras (1,5 m aukštyje) atšalo net iki -1 laipsnių, o dirvos paviršiuje (5 cm aukštyje) net iki -5,2 laipsnių šalčio“, – primena Lietuvos hidrometeorologijos (LHMT) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika.
Šalnos neišnyks
Kai kurie klaidingai įsivaizduoja, kad šylant klimatui turėtų trauktis ne tik gilios žiemos, bet ir šalnos. Iš tiesų kiekvienais metais matome vis daugiau šilumos rekordų, taip pat augančią vidutinę mėnesio oro temperatūrą. Vis dėlto tai nereiškia, kad šiluma išstums šalnas – jų, kaip ir netikėto sniego, gali netikėtai pasitaikyti.
„Kiekvieno metų mėnesio vidutinės oro temperatūros augimas tikrai šalnų nepanaikina, oro temperatūros svyravimai išlieka, nes išlieka ir šaltų oro masių įsiveržimas“, – komentuoja G. Valaika.
Jis pažymi, kad šiais laikais dėl klimato kaitos žiemiškų speigų rekordų beveik nebebūna, tačiau šalčio rekordų pavasarį, vasarą ir rudenį vis dar fiksuojama.
2023 m. užfiksuoti buvo 4 šalčio rekordai (ir 16 šilumos rekordų). Nauji šalčio rekordai buvo pasiekti gegužės 6–7, birželio 4 ir liepos 11 d. 2022 m. šalčio rekordai stebėti liepos 29 d. ir rugsėjo 7 d.
Šiemet, vien per keturis su puse mėnesio, LHMT išmatavo jau 10 aukščiausios oro temperatūros rekordų ir nė vieno šalčio rekordo.
„Taigi, tokios ir tendencijos, jog net šylant metų laikams pavienių šalčio rekordų vis tiek pasitaikys, šalnos niekur nedings. Tai yra įprastas mūsų šaliai reiškinys“, – pridūrė G. Valaika.
Sausros tikimybė: ar kartosis praėjusių metų scenarijus?
Pernai gegužę, o kai kur jau ir balandžio pabaigoje stojo sausringas periodas, kuris vasarą dalyje Lietuvos rajonų pasiekė stichinį lygį. Kol kas situacija nėra prasta (lietaus buvo praėjusią savaitę, iškris ir šią), tačiau atsižvelgiant į visus veiksnius sausringumas gali augti.
„Balandis beveik visoje šalyje buvo drėgnesnis už normą, o šiaurės rytuose net labai drėgnas (vietomis iškrito net 3 mėnesio kritulių normos). Taigi dėl to bent kol kas drėgnumo sąlygos nėra labai blogos. Pastarosios dienos buvo sausos, tačiau vėsios, tad garavimas nebuvo spartus ir sausringumas augo gana lėtai.
Šią savaitę lietaus sulauksime nedaug, todėl sausringumas ir miškų gaisringumas toliau pamažu augs. Daugiau kritulių galime tikėtis tik maždaug po savaitės“, – nurodo G. Valaika.
Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, ir gegužė, ir birželis bus truputį sausesni už daugiametę normą.
Vasara jau ne už kalnų
Sinoptikai prognozuoja, kad šią savaitę oras turėtų sušilti, vietomis temperatūra pakils iki 21 laipsnių. Taigi vis labiau artėjame prie vasaros, mat lietuviškai vasarai būdinga temperatūra ir yra apie 21–25 laipsnius.
Tiesa, meteorologinė vasara Lietuvoje įprastai prasideda birželio mėnesį. Tad ko sulauksime šiemet?
„Vasara prognozuojama bus šiltesnė už daugiametį vidurkį, tačiau kaip ir visais metų laikais vyksta oro temperatūros svyravimai. Temperatūra retai stabiliai ilgesnį laikotarpį laikosi, todėl ir šiemet vasarą bus vėsesnių dienų, tačiau galima nusiteikti, jog pasitaikys ir karštų dienų (daugiau nei +30 laipsnių) bei tropinių naktų (kai oras neatvėsta žemiau +20)“, – teigia G. Valaika.
Žiūrint į ankstesnių metų duomenis matyti, kad Lietuvoje, kaip ir likusioje pasaulio dalyje, pasitaiko vis daugiau karštų dienų. Kaitros, kai daugiau nei 3 dienas maksimali oro temperatūra pakyla virš 30 laipsnių, bent kartą per metus tapo įprastu vasaros reiškiniu – kaitrų fiksuota kiekvienais metais nuo 2010, išskyrus 2017 m.
Palyginimui 1961–1990 m. laikotarpiu karščio dienų vidutiniškai būdavo vos 4,4 d. per metus, o 1991–2020 m. šis skaičius išaugo apie 2,5 karto iki 10,7 d.
Artimiausių dienų orų prognozė:
Antradienio naktį be lietaus. Vėjas silpnas. Temperatūra 3–8 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje vietomis šalnos 0–3 laipsniai šalčio. Dieną be žymesnio lietaus. Vėjas nepastovios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra 16–21 laipsnis šilumos.
Trečiadienį lietaus nenumatoma. Vėjas naktį silpnas, dieną pietų, pietryčių, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 5–10, pietrytiniuose rajonuose kai kur 2–4 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje vietomis šalnos 0–3 laipsniai šalčio, dieną 15–20 laipsnių šilumos.
Ketvirtadienį lietaus tikimybė maža. Vėjas pietryčių, pietų, naktį 3–8 m/s, dieną 6–11 m/s. Temperatūra naktį 3–8 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje kai kur šalnos 0–3 laipsniai šalčio, dieną 16–21 laipsnis šilumos.
