Trys visuomenės nuomonės tyrimai atskleidžia bendrą tendenciją – kol kas rinkėjai vieningai palaiko vienintelį kandidatą pakeisti nuo 2009 m. prezidentaujančią D. Grybauskaitę – premjerą Saulių Skvernelį.
Tiesa, antrasis nurodomas šio posto vertas asmuo nuolat kinta, balandį apklausose dominavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, rugsėjį – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, lapkritį – SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Iš šių nuomonės lyderių tik R. Karbauskis yra pasakęs, jog rinkimuose dalyvauti neketina.
Šiose apklausose tarp populiariausių kandidatų figūruoja Seimo narė konservatorė Ingrida Šimonytė, socialdemokratė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas, Seimo narys konservatorius Žygimantas Pavilionis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir kiti.
Partijos tik kiša koją
S. Skvernelio populiarumą skatina jo pareigos, bet daug ką lems, kaip 2018 metais dirbs Vyriausybė, mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius (VU TSPMI) Tomas Janeliūnas.
„Jam, matant savo populiarumo reitingus, tai suteikia pasitikėjimo galvoti apie kitą pakopą. Bet, aišku, dar visko gali atsitikti. Jeigu šiais metais Vyriausybei pradės nesisekti arba pats S. Skvernelis susidurs su didesne kritika, gali būti, kad jis dar persigalvos. Kol kas dar nėra ko persigalvoti, nes jis nepateikė jokio atsakymo dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose“, - tv3.lt kalbėjo T. Janeliūnas.
O štai G. Nausėda užima aukštumas reitingų lentelėse, nes, skirtingai nei kiti galimi kandidatai, nepriklauso jokiai partijai. Anot T. Janeliūno, partinį palaikymą rinkėjai ne visada priima teigiamai.
„Kaip mes matome iš patirties, Lietuvoje iš tiesų yra vertinami nesusiję su partijomis asmenys, tiek pati D. Grybauskaitė, Valdas Adamkus, buvo tarsi tokie, kurie gali atstovauti visai tautai, visuomenei, o ne kažkokiai daliai žmonių. Tai šia prasme, aš manau, kad G. Nausėdai yra palanki ta aplinkybė, kad jis yra matomas kaip nepriklausomas, savarankiškas potencialus politikas“, - sakė T. Janeliūnas.
Tačiau partijos palaikymas – dvejopas reiškinys. Viena vertus, nepriklausymas partijai pakels visuomenės akyse, kita vertus, žymiai sunkiau užsitikrinti rinkėjų palaikymą bei surinkti būtinus parašus kandidatuoti į prezidentus.
„Partijos, kurios turi dešimtis tūkstančių narių, yra labai didžiulė jėga, kuri gali padaryti labai esminį skirtumą, ypač tarp tų kandidatų, kurie neturėtų tokios partinės paramos. Tai čia aš manau, kad nepriklausomi kandidatai ieškos partijų paramos, bet bandys ją priimti be kažkokių tai aiškių įsipareigojimų, ką jie mainais už tai suteiktų pačioms partijoms“, - teigė VU TSPMI profesorius.
Kiek sunkiau suprasti, ar V. Matijošaitis tik mėgaujasi populiarumo spinduliais, ar tikrai ketina kandidatuoti į šalies prezidentus. Pasak T Janeliūno, „gali būti, kad jam tiesiog patinka būti populiariam, jis tuo mėgaujasi, nori sustiprinti savo pozicijas tiek Kaune, tiek galbūt kažkokioj kitoj politinėj veikloj, bet nebūtinai prezidentinėje“.
Išsirinkti prezidentą padės... mašinos pirkimas
Vis dėlto visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius, sociologas Vladas Gaidys nelinkęs sureikšminti išankstinių apklausų, nes iki rinkimų liko pusantrų metų, o konkrečių kandidatų sąrašas dar nėra aiškus.
„Metai praėjo, bet norinčių sąrašo nėra. Žmonių klausti ne taip ir paprasta. Jeigu kelis kandidatus įdedi, tai kažko neįdedi, dar atviras būna klausimas, kas galėtų pretenduoti, ką norėtumėte matyti. Tai šitą klausimą žmonės ganėtinai atsakinėja nefokusuotai. Tarkim, rugsėjo mėnesį buvo paminėta tokiame atvirame klausime 60 žmonių, o gruodį sumažėjo sąrašas iki 45. Bet kas kam užeina, tas tą ir pasako“, - tv3.lt kalbėjo V. Gaidys.
Lygindamas buvusius prezidentus sociologas atkreipia dėmesį, jog visi jie buvo labai skirtingi, todėl išskirti bendrų sėkmingo kandidato savybių praktiškai neįmanoma.
„Tų savybių gali būti įvairių. Energingas, o gal atsargesnis. Nesakysi, kad V. Adamkus buvo labai energingas. Bet gali prezidentas būti ir energingas, gali suprasti paprastus žmones, būti arti žmonių, kaip Algirdas Brazauskas, kai su dalgiu mosavo, arė, medžiojo. Gali ir būti labai išsilavinęs“, - svarstė V. Gaidys.
O štai abejojantiems, už ką atiduoti balsą artėjančiuose prezidento rinkimuose, V. Gaidys siūlo vadovautis įdomiu principu – įsivaizduoti, kad ketinate pirkti naudotą automobilį.
„Pagrindinis kriterijus, kas turėtų būti būdinga, tai sąžiningumas, sąžiningo žmogaus įvaizdis. Pasižiūri į tą kandidatą ir susimąstai, ar pirktum iš jo dėvėtą automobilį, ar pasitiki tuo požiūriu. Maža ką jis ten užsidainuos, kad puikiausios klasės, tik 5 metus pavažinėtas. Iš D. Grybauskaitės, aš manau, pirkčiau. Ir kiti pirktų. Iš V. Adamkaus tikrai. O koks nors gudraujantis, jeigu tokių yra, tai ne“, - siūlė pašnekovas.
Tuo tarpu T. Janeliūnas prognozuoja, kad šiemet kandidatams kaip niekada svarbu parodyti savo empatijos lygį ir būti arti rinkėjų.
„Socialinio jautrumo pastaruoju metu labai trūko Lietuvos politikoje apskritai. Visos politinės partijos kažkaip sugebėdavo atrodyti arba arogantiškos, arba besirūpinančios tik kažkokiais siaurais interesais. Socialinio jautrumo trūkumas yra turbūt esminis šiuo metu politinėje Lietuvos sistemoje. Aš įsivaizduoju, kad kaip tik tas kandidatas, kuris sugebės tą trūkumą kompensuoti, parodyti esantis arčiausia žmonių, turės didžiausią palaikymą, nes simpatijos dažniausiai yra sukuriamos emociniu lygiu“, - teigė VU TSPMI profesorius.
Į aukštumas iškels „Facebook“ ir žiniasklaida
Kandidatų, mokančių meistriškai paploninti liežuvį ir gražbyliauti tautai, laukia sėkmė, nagrinėdamas pasaulio politikoje populiarėjantį populizmą teigia V. Gaidys. Tačiau dar labiau seksis, įvaldžiusiems socialinius tinklus.
„Dabar naujų technologijų laikas, kas mokės pasinaudoti, kaip Donaldas Trumpas „Twitter“, „Facebook“, tam bus privalumas. O jeigu iki to laiko internetinis balsavimas kažkokiu būdu atsirastų, tai daugiau jaunimo ateitų, emigrantai savo didelę dalį įneštų. Daug kas kitaip būtų“, - kalbėjo V. Gaidys.
Tačiau T. Janeliūnas nelinkęs sureikšminti socialinių tinklų įtakos ir mano, kad tradicinės žiniasklaidos priemonės, o ypač televizija, bus kandidatų laiptelis į pergalę.
„Nemanau, kad socialiniai tinklai perims didžiąją dalį dėmesio. Jie, be abejo, turi įtakos, bet vis dėlto dar labai ribotai visuomenės daliai. O tos tradicinės priemonės, ypač televizija, išlaikys didžiausią dėmesį ir, matyt, tie tradiciniai būdai pasiekti rinkėjus, tiesioginis bendravimas, susitikimai ir rodymasis nacionaliniu lygiu bus svarbiausi rinkimų kampanijos aspektai“, - kalbėjo T. Janeliūnas.
Rinkėjų simpatijas užkariaus ir garsiai kalbantys bei ketinantys įveikti svarbiausias šalies problemas – augančias kainas, mažus atlyginimus bei pensijas. Vis dėlto vienas pagrindinių populiarumo veiksnių – žiniasklaidos dėmesys.
„Reikia turėti omeny, kad tas interviu procesas, kai vyksta, tai anketoje yra daug klausimų įvairiausių, klausimas apie prezidentus trunka sekundę – paklausi ir sekundę žmogus pagalvoja. Kas išlekia iš sąmonės, manyčiau, žiniasklaidos produktas, žinomumas“, - teigė V. Gaidys.
