Paklausta, ar išties yra prošvaisčių, kad įsigaliojus naujovei tikrai sutrumpės eilės pas gydytojus, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė teigė, jog dalimi atvejų taip išties gali nutikti.
„Sunku pasakyti, ar labai ženkliai sutrumpės eilės, tačiau galbūt tikrai atsilaisvins vizitų vietų pas šeimos gydytoją. Slaugytojas galės priimti tuos pacientus, kuriems reikalingos paslaugos, kurias gal suteikti slaugytojas savo kompetencijų ribose, o tuo metu šeimos gydytojas galės priimti pacientus, kuriems reikalinga šeimos gydytojo konsultacija“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Kai kuriems gydytojo konsultacijos net nereikia
Pašnekovė patikino, kad yra dalis pacientų, kurie pas gydytoją apsilanko tik tam, kad prasitęstų receptą ar gautų siuntimą pas gydytoją specialistą. Kiti ateina norėdami sudalyvauti prevencinėse programose ar sergant lėtinėmis ligomis būna reikalingos tam tikros konsultacijos, siuntimai tyrimams.
„Ir tikrai slaugytojai turi pakankamai kompetencijų, kadangi yra kolegijose, universitetuose baigę studijas specialistai ir jų gebėjimai, įgyta patirtis leidžia suteikti tokias paslaugas. Tuo metu gydytojas galėtų skirti dėmesį tiems pacientams“, – kalbėjo A. Volodkaitė.
Pabandžius įsivaizduoti, kaip dabar atrodys registracijos pas šeimos gydytoją procesas, LSSO prezidentė svarstė, ar vargu bus taip, kad pacientui paskambinus registruotis dėl kažkokio reikalo pas šeimos gydytoją jis bus užrašytas pas slaugytoją.
„Tikrai nepasakyčiau, kad jus konkrečiai užregistruos pas slaugytoją, galbūt užregistruos šeimos gydytojo konsultacijai ir tada jis pats galbūt nuspręs, kokias konsultacija jums tinkama ir reikalinga“, – aiškino ji.
Vieni pokyčiai jau įsigaliojo, kiti laukia netrukus
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Artūras Šimkus savo ruožtu aiškino, kad pacientas bendrai gauna šeimos medicinos paslauga, kurią teikia visa komanda, įskaitant šeimos gydytoją ir visus kitus specialistus.
„Jei eitume žingsnis po žingsnio, toliau yra specialistas, kuris suteikia tą paslaugą – šiuo atveju mes kalbame, kad tą paslaugą savo kompetencijos ribose suteikia slaugytojas“, – kalbėjo jis.
„Slaugytojas galės priimti tuos pacientus, kuriems reikalingos paslaugos, kurias gal suteikti slaugytojas savo kompetencijų ribose, o tuo metu šeimos gydytojas galės priimti pacientus, kuriems reikalinga šeimos gydytojo konsultacija“, – kalbėjo A. Volodkaitė.
SAM atstovas paaiškino, kad jau nuo sausio įsigaliojo savarankiškų slaugytojų ir akušerių konsultacijų aprašas, o nuo vasario pirmos įsigalios didesnis funkcijų praplėtimas. Visi šie pokyčiai apima tik pirminį lygį, stacionarių paslaugų tai neliečia.
„Nuo sausio pirmos naujovė yra pati konsultacija, į jos apimtį įeina ir skiepo paskyrimas, jo atlikimas, prevencinių programų vykdymas, paciento konsultavimas, tyrimo paskyrimas, paciento paruošimas prieš operaciją, įskaitant ir tyrimų paskyrimą, tai yra tai, ką pacientas galėtų atsinešti iš poliklinikos“, – komentavo A. Šimkus.
Jis atkreipė dėmesį ir dar vieną svarbią funkciją – lėtinių ligų stebėseną, kas nebuvo iki šiol labai aiškiai apibrėžta. Pašnekovo, aiškinimu, nors normoje tai buvo nurodyta ir anksčiau, vykdomuosiuose paslaugos teikimo aprašuose tai nebuvo aiškiai nurodyta.
„Tai dabar yra pasakyta, kad į konsultacijos apimtį įeina ir lėtinių ligų priežiūra“, – sakė SAM atstovas.
A. Šimkaus aiškinimu, tai daugiau būtų proaktyvus veiksmas. Pavyzdžiui, jei hipertenzija ar kokia kita liga sergantis asmuo pamiršo kreiptis į gydytoją, slaugytojas turėtų sunerimti, kad štai to žmogaus nemato pusę metų.
Jis neskubėjo teigti, kad dėl šios naujovės eilės vienu akimirksniu ims ir sumažės, tačiau vylėsi, kad tai suveiks: „Dar reikia pirmiausia leisti šiai naujovei įsibėgėti, bet tikrai didelę dalį paslaugų, kurias teikia šeimos gydytojas, tai daliai paslaugų atlikti tikrai nereikia gydytojo kompetencijos.“
Tuo metu nuo vasario 1 d. slaugytojai tam tikrais atvejais išrašyti nedarbingumo lapelius, pratęsti vaistus, išrašyti siuntimą tam tikriems tyrimams.
Slaugytojas – ne tas pats kas medicinos sesuo
Nors visuomenėje sulaukta įvairių reakcijų į šią naujieną ir nuvilnijo net nepasitikėjimo šių medikų kvalifikacija banga, pašnekovai patikino, kad slaugytojų nereikėtų taip nuvertinti.
„Visuomenei reikia daugiau švietimo ir informavimo apie slaugytojų pasirengimą, (...) kad slaugytojas tikrai yra paruoštas specialistas, kuris gali rūpintis gyventojų sveikatos priežiūra ir kad jis dirba komandoje su šeimos gydytoju, tad iškilus klausimams gali taip pat kreiptis pasitarti su juo ir pakonsultuoti pacientą“, – komentavo A. Volodkaitė.
Pažymima, kad slaugytojai yra išsilavinę, studijas aukštosiose mokyklose baigę specialistai, o apie jų funkcijų išplėtimą kalbėta jau seniai.
„Slaugytojai baigę studijas, kurios atitinka Europos Sąjungos (ES) reikalavimus ir jie gali dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Iš jų tikrai niekas nereikalaus, kad teiktų daugiau paslaugų nei jie turiu žinių ar gebėjimų“, – pridūrė LSSO prezidentė.
SAM atstovas gi siūlė nepainioti iš seniau likusio supratimo apie medicinos seseris ar tiesiog „sesutes“.
„Slaugytojai ir patys dažnai pabrėžia, kad gali tą daryti, tik mums leiskite, esame gabūs, kompetentingi, mus to išmokė. Daug kas gal atsimena senąsias medicinos seseris, kurioms turi tam tikrą nostalgiją, tai štai čia ir yra tas kardinalus skirtumas tarp slaugytojos ir medicinos sesers. Ji neturėjo per daug teisių, suteiktų kompetencijų, kad galėtų priimti kažkokius savarankiškus sprendimus, ką daryti dabartiniai slaugytojai įgalinti ir išmokyti.
Ši slaugytojo paslauga yra įrankis sveikatos priežiūros įstaigoms efektyviai naudoti žmogiškuosius resursus, pasinaudoti jų kompetencijomis ir tokiu būdu pagerinti ir savo paslaugų prieinamumą, galų gale – ir jų suteikimo laiką“, – kalbėjo A. Šimkus.
Problema – slaugytojų trūkumas
LSSO prezidentė svarstė, kad tai, kaip šiai naujovei seksis prigyti, labai priklauso ir nuo ankstesnės paciento patirties, kiek jis, atvykęs į šeimos gydytojo konsultaciją, turėjo ryšio ir kontakto su slaugytoja.
„Nes dažnai slaugytojas yra tas pirmas asmuo, kuris ir pakviečia į kabinetą pacientą ir su juo pabendrauja. Ir žinau, kad žodinių konsultacijų, patarimų dalis pacientų kreipdavosi į slaugytoją prieš patekdami pas šeimos gydytoją. Ir jei ta patirtis yra teigiama, pacientai žino, kad slaugytojas yra pasirengęs ir gali suteikti patarimus, padėti, tai turbūt ir teigiamai vertina galimybę gauti slaugytojo paslaugas“, – svarstė A. Volodkaitė.
Vis tik kita problema yra didžiulis slaugytojų trūkumas, tad tai gali taptu didesne problema norint užtikrinti pokyčius.
„Daug kas gal atsimena senąsias medicinos seseris, kurioms turi tam tikrą nostalgiją, tai štai čia ir yra tas kardinalus skirtumas tarp slaugytojos ir medicinos sesers. Ji neturėjo per daug teisių, suteiktų kompetencijų, kad galėtų priimti kažkokius savarankiškus sprendimus, ką daryti dabartiniai slaugytojai įgalinti ir išmokyti“, – sakė SAM atstovas.
„Slaugytojų trūkumas yra didelė problema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Slaugytojų paslaugų kiekis visuomenėje didėja, nes turime ir senstančią visuomenę, didesnį lėtinių ligų skaičių ir daugiau paslaugų būtent reikia iš slaugytojų. Į įstaigas neateina jauni slaugytojai, o paslaugų poreikis tik didėja, tad trūkumas yra“, – dėstė slaugytoja.
Ji teigė, kad dėl to jau yra sulaukusi pastebėjimų iš rajonų, regionų: „Kur jaučiamas slaugytojų trūkumas, bus kebliau ir sudėtingiau, jei reikėtų į komandą pritraukti daugiau slaugytojų.“
Bijo, kad netektų dirbti daugiau už tą pačią algą
Pasak jos, būdavo kalbama, kad slaugytojo darbas dažnai yra nematomas, nepakankamai vertinamas, nors slaugytojai tikrai dirba daug, tad dabar yra proga tai pakeisti: „Slaugytojai galės užfiksuoti savo parašu, kad jie suteikė tą paslaugą ir dirbo su pacientu. Bet reikia atsižvelgti ir į tai, kad slaugytojas ir iki šiol turėjo savo darbą šeimos gydytojo komandoje.
Tad jei jis teiks daugiau paslaugų, daugiau savarankiškų paslaugų, vis tik reikėtų objektyviai įvertinti, kiek dabar priklauso dirbti slaugytojui ir kiek savo funkcijų jis galėtų perduoti kitiems darbuotojams, pavyzdžiui, padėjėjams, kad jis galėtų daugiau dėmesio skirti darbui su pacientais. Tai po Naujų metų reikia vertinti situaciją, kaip atskirti slaugytojų savarankiškas paslaugas, kaip perskirstyti paslaugas ir pan.“ – sakė A. Volodkaitė.
Nors prieš priimant pataisas dėl daugiau funkcijų slaugytojams suteikimo būta daug diskusijų, ar už papildomą krūvį medikai sulauks ir didesnio atlygio, SAM atstovas aptakiai aiškino, kad bendras finansavimas didės palaipsniui.
„Yra atskirai numatytas didesnis finansavimas šeimos medicinai. Jis nėra toks, kad staiga bus įpilta daug pinigų, bet yra numatytas pakopinis finansavimo šeimos medicinai didėjimas, atsižvelgiant į komandos narių skaičiaus didėjimą. PSDF biudžetas kiekvienais metais peržiūrimas ir tvirtinamas naujas“, – komentavo A. Šimkus.
Be to, jis priminė, kad COVID-19 pandemijos metu, ekstremaliomis sąlygomis, slaugytojoms jau buvo leidžiama pratęsti vaistų receptus ir sistema esą nesugriuvo.
„Gal iš pradžių buvo baisu visiems, tačiau skaičiai kalba patys už save – 95 proc. išrašytų vaistinių preparatų buvo apmokėti iš PSDF. Tai reiškia, kad klaidų nebuvo ir kažkokių neigiamų atsiliepimų, kad konsultavo slaugytojas, o ne gydytojas, nebuvo“, – teigė SAM specialistas.
