Šie keli iš daugelio Seimo priimtų ar pakeistų teisės aktų įsigaliojo jau rugsėjo pirmosiomis dienomis arba dar įsigalios spalio bei lapkričio mėnesiais.
Pakeitimai dėl Vokietijos brigados šeimų švietimo
Pagrindinis šio projekto tikslas yra nustatyti finansavimo mechanizmą Vokietijos karių šeimų vaikų švietimui Lietuvoje. Šio įstatymo pakeitimas įsigaliojo nuo šių metų rugsėjo 3 d.
Jis leis užtikrinti, kad Vokietijos atstovo įsteigtose mokyklose besimokantys vaikai gautų kokybišką ugdymą pagal Vokietijos programas, finansuojamą iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Toks finansavimas apima ugdymą nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo lygmens.
Akcizų įstatymo pakeitimas
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. visiems, kurie turi mokėti akcizus, reikės pildyti naują deklaracijos formą AKC430. Ji pakeis senas formas ir padės paprasčiau, aiškiau bei vienodai pateikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad būtų lengviau apskaičiuoti ir surinkti mokesčius.
Tai yra nauja deklaravimo sistema akcizams, kuri nuo dabar yra privaloma, o jos tikslas yra užtikrinti skaidrų, tikslų ir vienodą akcizų apskaitos bei mokesčių surinkimo procesą.
Tyrėjų algų padidėjimai
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimu, valstybinių mokslinių tyrimų institutų tyrėjams, priimtiems į pareigas iki 2024 m. sausio 1 d., nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. nustatomi nauji pareiginės algos koeficientai, svyruojantys nuo 1,45 iki 1,76.
Mobilusis darbas, skirtas užimti jaunimą
Konkurso tikslas, kuris įsigaliojo būtent šių metų rugsėjo 2-ąją dieną, yra atrinkti ir finansuoti projektus, kurie vykdytų mobilųjį darbą su jaunimu ir darbą su jaunimu gatvėje.
Mobilusis darbas skirtas užtikrinti turiningą jaunimo laisvalaikį, ugdymąsi ir socialinę integraciją, o darbas gatvėje – mažinti socialinę atskirtį. Siektinas rezultatas – prisidėti prie jaunimo politikos įgyvendinimo ir stiprinti su jaunimu dirbančias organizacijas, gerinant jų veiklos kokybę.
Tiesa, pats finansavimas yra numatytas tik nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d., o bendra skiriama suma siekia 482 000 eurų. Iš jų 340 000 eurų atiteks mobiliojo darbo su jaunimu projektams, o 142 000 eurų – darbui su jaunimu gatvėje. Vienam projektui numatyta skirti nuo 8 000 iki 22 500 eurų.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Tarp spalio mėnesio įstatymų ir jų pakeitimų įsigaliojimų yra įtrauktas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pakeitimas.
Šio įstatymo pakeitimo, kuris įsigalios spalio 1-ąją (po sąlygų įvykdymo), tikslas yra užtikrinti taupesnį energijos suvartojimą visose Lietuvos ūkio srityse, atitinkantį Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus įsipareigojimus.
Siekiama, kad 2030 metais metinis Lietuvos pirminės energijos suvartojimas būtų ne didesnis kaip 63,3 TWh, galutinės energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 51,0 TWh, o suminis sutaupytos galutinės energijos kiekis – ne mažesnis kaip 39,3 TWh.
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimas
Gamtinių dujų įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimas, įsigaliosiantis spalio 1-ąją (po sąlygų įvykdymo), nustato, kad iki 2025 m. spalio 1 d. bus pradėti rengti dešimties metų tinklo plėtros planai ir dešimties metų tinklo plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planai bus baigiami rengti pagal iki 2025 m. spalio 1 d. galiojusią tokių planų rengimo ir derinimo tvarką.
Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo pakeitimas
Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo pakeitimo, įsigaliosiančio spalio 1-ąją, tikslas yra modernizuoti ir patikslinti fizinių asmenų ginklų apyvartos reglamentavimą, siekiant didesnio aiškumo, kontrolės ir visuomenės saugumo.
Šiuo įsakymu atnaujinamos taisyklės, kaip Lietuvoje fiziniai asmenys gali įsigyti, laikyti ir naudoti ginklus bei šaudmenis. Dokumente tiksliau apibrėžiamos leidimų rūšys, nustatomi aiškūs reikalavimai šaudymo sportui ir šaudymo veiklai, reglamentuojama šeimos narių teisė naudotis kartu gyvenančio asmens ginklais.
Kontrolė sustiprinama, pareiškėjai tikrinami dėl reputacijos ir sveikatos, o į procesą įtraukiamas Valstybės saugumo departamentas. Numatyti papildomi patikrinimai, griežtesnės sąlygos laikantiems daugiau ginklų, o leidimų išdavimo, pratęsimo ar panaikinimo procedūros supaprastintos ir aiškiau reglamentuotos.
Pagrindinis įsakymo tikslas – užtikrinti aiškesnį, griežtesnį ir saugesnį ginklų civilinės apyvartos reguliavimą.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimas
Lapkričio mėnesį taip pat įsigalios ne vienas įstatymas ar jo pakeitimas. Būtent narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimas, įsigaliosiantis lapkričio 1-ąją (po sąlygų įvykdymo), siekia suteikti aiškų teisinį pagrindą, kaip juridiniai asmenys gali įsigyti, laikyti, importuoti ir naudoti šias pamatines medžiagas be papildomų specialiųjų leidimų.
Kartu įtvirtinami saugikliai: reikalavimai dėl saugojimo patalpų, atsakingo asmens paskyrimo, griežtos apskaitos ir ataskaitų teikimo. Tokiu būdu užtikrinamas tiek laboratorijų veiklos teisėtumas ir kokybė, tiek narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolė, kad jos nebūtų naudojamos neteisėtai.
Atsakingo lošimo organizavimo aktas
Atsakingo lošimo organizavimo taisyklių patvirtinimo aktas, įsigaliosiantis lapkričio 1-ąją, perkelia didesnę dalį atsakomybės už lošėjų gerovę ant lošimų organizatorių pečių. Tai svarbus žingsnis, skirtas lošėjų apsaugai ir atsakingo lošimo kultūros skatinimui.
Dokumentas įpareigoja lošimų bendroves ne tik leisti lošti, bet ir aktyviai sekti lošėjų elgesį bei įsikišti, kai pastebimas probleminis lošimas. Tai padeda užkirsti kelią lošimo priklausomybės vystymuisi arba sumažinti jos žalą.
Turizmo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymas
Šio įstatymo projekto esmė, įsigaliosiančio lapkričio 1-ąją (po sąlygų įvykdymo), yra pakeisti ir patikslinti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą, tobulinant turizmo paslaugų teikėjų, tokių kaip kelionių organizatoriai, pardavimo agentai ir turizmo informacijos centrai, veiklą.
Pagrindinis tikslas yra sustiprinti keliautojų apsaugą, užtikrinant geresnę turizmo rinkos priežiūrą ir veiksmingesnį kelionių organizatorių finansinių įsipareigojimų įvykdymą.
Nebebus galima parduoti automobilių be techninės apžiūros
Pastaraisiais mėnesiais vairuotojai sulaukė kelių naujovių, susijusių su automobiliais ir eismo taisyklėmis. Tačiau pokyčiai tuo nesibaigia – jau netrukus įsigalios ir daugiau sprendimų, galinčių pakeisti kasdienį judėjimą keliuose bei vairuotojų įpročius.
Portalas tv3.lt apžvelgia, kokie pasikeitimai vairuotojams jau pradėjo galioti ir kokių naujų reikalavimų dar reikėtų laukti artimiausiu metu.
Artėjant 2026 m. vairuotojams ir automobilių pardavėjams irgi įsigalios naujos taisyklės. Viena tokių – nebegalėjimas parduoti automobilio, kuriuo eksploatuoti negalima.
Tokia prievolė atsiras pagal naują ES senų transporto priemonių reglamentą (angl. ELV – End-of-Life Vehicles), kuriam 2025 m. birželio 17 d. pritarė ES Aplinkos ministrų taryba.
Tad nuo 2026 metų naudotų automobilių pardavėjams visoje Europos Sąjungoje teks įrodyti, kad jų parduodami automobiliai (ar bet kuri kita transporto priemonė) yra tinkama eksploatuoti.
Nuo šiol kiekvieną kartą pasikeitus automobilio savininkui – tiek šalies viduje, tiek jį eksportuojant – privaloma pateikti vieną iš dviejų dokumentų: galiojančią techninės apžiūros pažymą arba nepriklausomo transporto priemonių eksperto išvadą.
Jei tokio dokumento nėra, nei registracijos, nei eksporto procedūros negalės būti vykdomos. Vienintelė išimtis taikoma tik privatiems sandoriams, vykdomiems be komercinės veiklos požymių.
Nuo 2025 m. liepos 7 dienos įsigaliojo reglamentas, kad automobiliai su suklastotais ridos duomenimis nebegalės gauti teigiamos techninės apžiūros išvados. Tokiais automobiliais dalyvauti eisme nebus galima.
Tvarkos pakeitimą, kad automobiliai su suklastota rida būtų vertinami, kaip turintys didelį trūkumą ir negalėtų praeiti techninės apžiūros, dar prieš 2 metus pasiūlė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), teigta pranešime žiniasklaidai.
Tuomet teigta, kad taip bus bandoma pažaboti ridos klastotojus. Vis tik dažniausiai, dėl nesąžiningų perpardavinėtojų veiklos nukenčia eiliniai vairuotojai, kurie, neretai, tik techninės apžiūros metu sužino, kad automobilio rida buvo koreguota.
Apibrėžta greičio matuoklių įrengimo tvarka
Dar vasara buvo priimtos saugaus eismo automobilių keliais pataisos, kuriomis nustatyta greičio matuoklių įrengimo tvarka.
Iki to laiko už visą procesą buvo atsakinga „Via Lietuva“, tačiau dabar įstatyme numatyta, kad stacionaraus greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo keliuose tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, o greičio matuoklius įrengia kelio valdytojas.
Be to, naujame reglamente taip pat nustatyta, kad prieš visus įrengtus ir eksploatuojamus greičio matuoklius turi būti pastatyti kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys ten leistiną greitį.
Įstatymas taip pat numato, kad tos stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, privalo būti pažymėtos skirtingais kelio ženklais.
Greičio matuokliai keliuose įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo padėtį, eismo įvykių, kilusių viršijus nustatytą greitį, aplinkybes, nustatyto greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Greičio matuoklius keliuose įrengia kelio valdytojas.
Vidutinio greičio matuokliai veiks kelių ruožuose, kuriuose per pastaruosius ketverius metus įvyko bent keturi įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų mažiausiai du – dėl greičio viršijimo ar saugaus greičio nepasirinkimo.
Jeigu būtų nustatoma, kad eismo įvykiai tam tikrame kelio ruože koncentruojasi tik vienoje jo dalyje, o likusioje dalyje jų nefiksuota, šis ruožas būtų trumpinamas, o ruožo pradžia arba pabaiga nustatoma ties artimiausia sankryža.
Tuo metu momentinio greičio matuokliai pirmiausia veiks vadinamosiose „juodosiose dėmėse“, avaringose vietose, per gyvenvietes einančių kelių ruožuose prie socialiai jautrių vietų – mokyklų, žaidimo aikštelių, prekybos centrų bei vietose, kur per dvejus metus 250 metrų kelio ruože įvyko ne mažiau kaip du įskaitiniai eismo įvykiai.
Pabrango vairuotojo pažymėjimai
Nuo rugpjūčio 20 d. norintieji pasikeisti savo vairuotojo pažymėjimus tai turės padaryti už šiek tiek didesnę kainą nei buvo įpratę anksčiau.
Nuo šiol bendra tvarka išduodamas vairuotojo pažymėjimas kainuos 17,15 Eur vietoj buvusių 14,19 Eur, o vairuotojo kvalifikacinės kortelės išdavimas – 18,25 Eur vietoj 17,33 Eur. Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas atpigs – jo kaina mažėja nuo 8 Eur iki 5,65 Eur.
„Regitra” suteikia galimybę klientams vairuotojo pažymėjimą užsisakyti ne tik bendra tvarka t.y. per 15 darbo dienų, tačiau esant poreikiui paslaugą gauti greičiau – per 1 arba 5 darbo dienas.
Klientai vairuotojo pažymėjimą gali užsisakyti dviem būdais: atvykę į jiems patogų „Regitros” padalinį visoje Lietuvoje arba tiesiog internetu. Skaitmeninėmis paslaugomis gali pasinaudoti visi, kurie turi galiojančią medicininę pažymą ir ne senesnę nei 5 metų nuotrauką Gyventojų registre (gamintas asmens dokumentas arba vairuotojo pažymėjimas).
Klientų patogumui pagamintas vairuotojo pažymėjimas gali būti pristatytas į namus arba į artimiausią siuntų terminalą.
Vairavimo egzaminas be rusų kalbos
Nuo 2026 m. įsigalios ir nauja tvarka, laikant vairavimo egzaminą. Ją dar prieš keletą metų priėmė buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, kuri pasirašė įsakymą, kad vairavimo egzaminus Lietuvoje bus galima laikyti tik lietuvių arba kitomis oficialiomis ES kalbomis.
Juo siekiama skatinti valstybinės kalbos vartojimą, stiprinti užsieniečių integraciją į visuomeninį gyvenimą bei užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis.
Tiesa, ši tvarka turėjo įsigalioti dar 2025 m. pradžioje, tačiau šiuo metu laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius nukėlė draudimą iki 2026 m.
Tokį sprendimą priėmęs V. Kondratovičius argumentavo, kad sprendimas drausti vairavimo egzaminą laikyti rusų kalba nebuvo iki galo suderintas su kitomis institucijomis ir socialiniais partneriais.
„Dialogo aiškumą ir protingojo termino pasiruošti pasigedo ir socialiniai partneriai. <...>Todėl manome, kad vieneri metai, tai pakankamai objektyvus ir racionalus laikotarpis prisitaikyti prie naujo teisinio reguliavimo ir „Regitrai“ ir kitoms suinteresuotoms šalims – transporto sektoriui, vairavimo mokykloms bei trečiųjų šalių piliečiams“, – anksčiau tvirtino V. Kondratovičius.
Jis taip pat pridėjo, kad priimant sprendimą dalyvavo ir kitų ministerijų – Susisiekimo ministerijos ir Ekonomikos bei inovacijų ministerijos atstovai.
„Visi pažymėjo, kad tas procesas, kuris įvyko iki šiol buvo pakankamai skubotas ir reikalauja būtent tos peržiūros. Tuo pagrindu ir buvo priimtas sprendimas“, – aiškino VRM ministras.
Be to, tuomet V. Kondratovičius pridėjo, kad diskutuota ir dėl to, jog, laikant vairavimo egzaminą būtų, ta daryti būtų galima ukrainiečių ir lenkų kalbomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
