Kad visi vilniečiai būtų aprūpinti rūšiavimui skirtomis priemonėmis, VAATC sieks užtikrinti, jog jas miestiečiai galėtų atsiimti jiems patogioje vietoje visame Vilniuje. Anot „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovo Antano Bubnelio, oranžinius maišelius ir kibirėlius vilniečiai iš VAATC atstovų galės gauti numatytomis dienomis apsilankant trijose „Lidl“ parduotuvėse.
„Rūšiavimui skirtos priemonės bus dalijamos Rasų g. 9A, Kalvarijų g. 180 bei Virbeliškių g. 2 „Lidl“ parduotuvių erdvėse už kasų. Todėl netoliese gyvenantys „Lidl“ klientai galės atvykti numatytu laiku ir iš VAATC atstovų gauti maisto atliekoms rinkti skirtus oranžinius maišelius ir kibirėlius“, – sako A. Bubnelis.
Anot jo, vienkartinius oranžinius maišelius bei specialius kibirėlius VAATC atstovai dalins nurodytomis dienomis, o nespėjusiems atsiimti, pakartotinis rūšiavimui skirtų priemonių dalijimas numatomas ir kovo mėnesį.
Rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmimo grafikas:
- Sausio 4 d., nuo 16 iki 19 val. – Rasų g. 9A, Vilnius
- Sausio 8 d., nuo 10 iki 13 val. – Kalvarijų g. 180, Vilnius
- Sausio 8 d., nuo 16 iki 19 val. – Kalvarijų g. 180, Vilnius
- Sausio 25 d., nuo 10 iki 13 val. – Virbeliškių g. 2, Vilnius
- Sausio 25 d., nuo 16 iki 19 val. – Virbeliškių g. 2, Vilnius
- Sausio 30 d., nuo 16 iki 19 val. – Virbeliškių g. 2, Vilnius
Nauja tvarka padės mažinti atliekų kiekį
Maisto atliekos – bet koks atliekomis virtęs maistas ar biologiškai skaidžios atliekos. Pavyzdžiui, vartoti nebetinkami išpakuoti maisto produktai, žievės, lupenos, graužtukai, arbatos ir kavos tirščiai, kambariniai augalai ir jų dalys, popieriniai rankšluosčiai, servetėlės ar vartoti nebetinkami maisto papildai.
Maisto atliekų kiekis Lietuvoje sudaro net 15 proc. visų mišrių komunalinių atliekų. Tinkamai pasirūpinus ir išrūšiavus maisto atliekas, jos gali būti paverčiamos natūralia trąša bei naudojamos gaminant biodujas ar kompostą.
Nuo šiol vilniečiai tokias maisto atliekas turės rūšiuoti atskirai ir mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Iš jų oranžiniuose maišeliuose esančios atliekos keliaus į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius, kur maišeliai bus nukreipiami perdirbimui, o maisto atliekos nukreipiamos kompostavimui.
„Lidl“ nuolat mažina maisto atliekų kiekį
„Lidl“ nuolat ieško būdų, kaip prisidėti prie maisto atliekų susidarymo mažinimo.
„Siekiant, kad maisto atliekų kiekis būtų kuo mažesnis, „Lidl“ naudojame automatinę prekių užsakymo sistemą, kuri įvertina konkrečios parduotuvės pardavimus, turimą likutį ir užsako optimalų naujų prekių kiekį. Taip pat, likus paskutinėms dienoms iki prekių tinkamo termino vartojimui pabaigos, nukainojame tiek šviežias, tiek bakalėjos prekes. Taip užtikrindami, kad kuo daugiau tinkamų vartojimui produktų būtų parduoti“, – aiškina A. Bubnelis.
Anot jo, maisto atliekų susidarymą „Lidl Lietuva“ mažina ir bendradarbiaudami su „Maisto banku“, kuris paskutinės dienos galiojimo produktus perduoda sunkiau besiverčiantiems žmonėms.
„Be to, šiemet pristatėme naujovę – „Geradarių maišelius“, kuriuose pirkėjams už mažesnę kainą siūlomi netobulos išvaizdos, bet puikiai vartoti tinkami švieži vaisiai bei daržovės. Taip pat pasirūpiname ir žmogui vartoti nebetinkamais vaisiais bei daržovėmis – juos perduodame ūkininkams. Nors ir imamės veiksmų, kaip sumažinti maisto atliekų kiekį, jų visiškai išvengti kol kas neįmanoma, tad iš likusiųjų gaminame biodujas“, – tvirtina „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas.
Nuo metų pradžios – pokyčiai, kurie palies praktiškai kiekvieną
Nuo sausio 1 d. visose savivaldybėse bus atskirai tvarkomos maisto atliekos – tai įpareigoja Lietuvos teisės aktai, kurie parengti pagal ES direktyvą. Vilniuje atliekos bus rūšiuojamos kitaip nei daugelyje miestų – maisto atliekos bus surenkamos į išdalinamus oranžinius plastikinius maišelius ir metamos į mišrių atliekų konteinerius.
Naujos sistemos kritikai teigia, jog gyventojams tai bus nepatogu, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės atstovų teigimu, buvo padaryti visi reikalingi žingsniai.
Apie šiemet pradedamas atskirai tvarkyti maisto atliekas naujienų portalas tv3.lt rašė anksčiau – šiuo metu maisto atliekas atskirai surenka kelios savivaldybės: Alytaus, Marijampolės ir Panevėžio.
Kitaip nei daugelyje kitų savivaldybių, Vilniuje vietoje atskirų maisto atliekų konteinerių, gyventojai maisto atliekas sudės į kitos spalvos maišelius ir mes į mišrių atliekų konteinerius. Šios atliekos bus atskiriamos nuo kitų atliekų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai – perdirbami.
Anot savivaldybės, ateityje maisto atliekų surinkimui numatoma naudoti atskirus šioms atliekoms skirtus konteinerius. Iki šiol sostinėje yra rūšiuojamos plastikinės, popierinės, metalinės, stiklinės pakuotės ir antrinės žaliavos.
Šie pokyčiai aktualiausi sostinės daugiabučių gyventojams – žmonėms, kurie patys kompostuoja maistines atliekas, maišelių atsiimti nereikės.
Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ naująjį Vilniaus sprendimą pristatęs Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius teigė, jog nuo gruodžio 11 d. iki gruodžio 28 d. buvo išdalinta virš 16 000 maišelių. Pasak jo, netrukus maišeliai bus dalinami ir prie prekybos centrų – iki šiol oranžiniai maišeliai buvo dalijami tik seniūnijose bei didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
„Maišelių dalijimas yra prasidėjęs nuo gruodžio 11 d., per tą laiką pavyko išdalinti virš 16 000 maišelių. Nuo sausio 2 d. dalijimas prasidės kitose žmonių susibūrimo vietose – prie prekybos centrų, kiekvienoje seniūnijoje. Vietos yra paskelbtos internetiniame puslapyje atliekuetiketas.lt.
Tikrai suprantame, jog atliekų rūšiavimo įvedimas reikalauja laiko – tikrai nereikia panikuoti, jeigu sausio 2 d. neturėsite maišelio. Suprantame, kad kiekvienam pokyčiui reikia laiko. Priminsiu, jog nuo kitų metų kiekvienoje savivaldybėje gyventojai turi pareigą rinkti maisto atliekas atskirai“, – pabrėžė T. Vaitkevičius.
„Vilniaus ir Vilniaus regionas pasirenka švietimo kelią – šiame etape norime žmonės įkalbinti suprasti naudą“, – pridūrė T. Vaitkevičius.
T. Vaitkevičius taip pat paaiškino, jog taip bus rūšiuojamos tik komunalinės, arba kitaip tariant, buitinės atliekos. Gamybinės atliekos jau iki šiol turėjo būti tvarkomos atskirai. Pasak VAATC vadovo, į maišelius reikėtų dėti visas pūvančias maistines medžiagas
„Jeigu nesinori gilintis – jeigu suprantate, kad atlieka yra iš virtuvės, yra bioskaidi, arba liaudiškai tariant, pūvanti, tuomet ji turi keliauti į oranžinį maišelį“, – pabrėžė T. Vaitkevičius.
Artūras Zuokas: tai yra apgaulė
Žinių radijo laidoje dalyvavęs Vilniaus tarybos narys ir buvęs miesto meras Artūras Zuokas naująjį Vilniaus sprendimą įvertino kritiškai. Pasak jo, numatyta tvarka nulems didesnį sunaudojamo plastiko kiekį.
„Vilniaus miesto pasiūlytas sprendimas yra visiška apgaulė. Vietoj to, kad galėtumėte naudoti popierinį maišelį, kurį gal esate nusipirkę, dabar imsite naują oranžinį maišelį, taip didinant plastiko kiekį, kuris vis tiek atsiranda mišriame, buitinių atliekų konteineryje. Dalis maišelių suplyš – kada buitinių atliekų mašina suspaudžia atliekas, jie yra mechaniškai pažeidžiami. Buvau nuvažiavęs į gamyklą, pasižiūrėti viso to proceso“, – teigė A. Zuokas.
„Žiūrėkim buitiškai – jei turite maisto atliekas (pvz bulvių ar obuolių lupenas) – jas metate į bet kokį kitą panaudotą maišelį ir jis bendru konteineriu nuvažiuoja į Vilniaus miesto rūšiavimo gamyklą, kur atliekos yra išrūšiuojamos. Plastiką galima atskirti rankiniu arba mechaniniu būdu, o biodegraduojančias atliekas – ištraukus drėgmę paversti kuru, kuris šalia deginamas ir tokiu būdu Vilniaus miestui gaminama šiek tiek pigesnė šiluma“, – pridūrė A. Zuokas.
Pasak A.Zuoko, jei maisto atliekos nuo bendro srauto bus atskiriamos mechaniškai, tokią tvarką jis įvardijo kaip „besivystančios šalies“.
„Įsivaizduokite – šiandien stovės gyvi žmonės prie rūšiavimo linijos, rankomis trauks oranžinius maišelius, išpurtys maisto atliekas. Tai primena besivystančios šalies lygmenį. Tai yra darbas dėl nieko“, – Vilniaus miesto sprendimą kritikavo A. Zuokas.
Buvusio mero teigimu, daugelis gyventojų maišelių neims ir atskirai maisto atliekų nerūšiuos – tačiau nepaisant to, tarybos nario teigimu, būtent dėl nuo Naujų metų augs šiukšlių išvežimo kainos.
„Paslauga nuo sausio 1d. brangsta 7 proc. Jeigu nebūtų įvedami maišeliai, kainos vilniečiams padidinti nepavyktų“, – sakė A. Zuokas.
A. Zuoko teigimu, dabartinė rūšiavimo tvarka numatyta, nes nebuvo pradėtas atskirų maisto atliekų konteinerių naudojimas, tad buvo nuspręsta ieškoti kito sprendimo, nenorint susilaukti Europos Sąjungos sankcijų
„Manau, kad tai yra bandymas išvengti sankcijų, nes miestas tikrai vėlavo. Dar R. Šimašiaus vadovavimo laikotarpiu buvo nupirkti specialūs konteineriai, kurie yra nepanaudoti. Norint išeiti iš situacijos, norint negauti Europos Sąjungos sankcijų, reikėjo sukurti imitaciją, dėl kurios visi kentėsim, turėsim beprasmiško darbo, padidinsim sunaudojamo plastiko kiekį“, – teigė A. Zuokas.
Kėlė klausimą, kodėl nėra naudojami maisto atliekų konteineriai
Laidoje dalyvavusi laidų vedėja ir aplinkosaugos aktyvistė Rugilė Matusevičiūtė kritikavo tiek A. Zuoko pasisakymus, tiek Vilniuje numatytą tvarką. Pasak jos, A. Zuokas nesupranta, kodėl yra svarbu atskirti maisto atliekas
„Kas man labiausiai užkliuvo, pasak A. Zuoko, nėra prasmės dėti į atskirą maišelį, nes vis tiek atliekos keliauja ten pat ir vėliau yra sudeginamos energijai gauti. Tai tikslas ir yra jas atskirti, kad nebūtų deginamos, būtų kompostuojamos“, – paaiškino R. Matusevičiūtė.
Pasak R. Matusevičiūtės, reikėtų papildomai užtikrinti, kad būtų efektyvu atskirti maistines medžiagas mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) centruose.
„Galbūt oranžinė spalva padės darbuotojams atskirti atliekas, bet galbūt reikėtų procentaliai įvertinti, kiek tų maišelių bus atrinkta, kur jie toliau keliaus, ar tikrai bus kompostuojama, ar sudeginama“, – pataria R. Matusevičiūtė.
Aplinkosaugos aktyvistei taip pat klausimų kėlė pasirinktas kelias – kodėl nebuvo nuspręsta naudoti jau įrengtų atskirų maisto atliekų konteinerių.
„Man kyla toks pagrindinis klausimas – kam buvo reikalinga įrengti maisto atliekų konteinerius prie daugiabučių? Kodėl mes jau turėdami konteinerių sistemą, staiga ištraukiame spalvotų maišelių sistemą, kuri iki šiol Lietuvoje nebuvo praktikuojama. Mano nuomone, būtų efektyviau panaudoti tuos jau įrengtus maisto atliekų konteinerius“, – svarstė R. Matusevičiūtė.
Likus keliems mėnesiams, pradedama ieškoti sprendimų
Nuo sausio 1 d. Vilniuje įsigaliojančią tvarką sukritikavo ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius. Pasak jo, geriau būtų naudoti atskirus maisto atliekų surinkimo konteinerius. Tiesa, kaip pabrėžė D. Tracevičius, anksčiau tokios sistemos įgyvendinti nenorėjo ir Artūras Zuokas.
„Dar 1999 metais buvo daromi bandymai su atskiru maisto atliekų surinkimu – buvo keli tokie butai Fabijoniškėse, Pilaitėje. Tuomet tai pasiteisino ir buvo siūloma gerbiamo Zuoko administracijai – bet jis to daryti nenorėjo“, – pastebėjo D. Tracevičius.
„Žiedinės ekonomikos“ vadovo teigimu, Europos Sąjunga jau seniai buvo informavusi apie būtinybę atskirai tvarkyti maisto atliekas, tad savivaldybės sprendimą jis vadina skubotu.
„2017 m. Europos Sąjunga pasakė, kad nuo 2024 m. bus privaloma gyventojams suteikti galimybę rūšiuoti atskirai. Tą patį pasakė ir Aplinkos ministerija 2019 metais, kad visi miestai privalo tą daryti. Ir, pavyzdžiui, Alytaus savivaldybė pradėjo, tą sėkmingai daro.
O ką mes turime Vilniuje? Likus keliems mėnesiams pradedama ieškoti sprendimų. Ką daugiau ir pakomentuosi“, – teigė D. Tracevičius.
Pasak D. Tracevičiaus, Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų teiginiai apie švietimą neturi pagrindo – esą sėkmingas maisto atliekų rūšiavimo modelis remiasi ne švietimu, o atsakomybe.
„Šiaip yra tekę aplankyti daug skirtingų vietų ir pamatyti gerąsias praktikas, pavyzdžiui, Italijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Slovakijoje. Vienas pastebėjimas – norint tikėtis gero rezultato, gyventojus reikia informuoti bent metus prieš. Niekur nesiremiama švietimu, remiamasi atsakomybe – tas, kas blogai rūšiuoja, tas moka daugiau. Atsakomybė yra esminis elementas, kuris skatina žmones rūšiuoti“, – pasakojo D. Tracevičius.
VMS administracijos direktorius: padarėme, ką galėjome
Savo ruožtu laidoje dalyvavęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas teigė, jog savivaldybė padarė viską, ką galėjo, norint užtikrinti sklandų perėjimą prie atskiro maisto atliekų rūšiavimo.
„Bet koks tokio mąsto pokytis kelia iššūkių. Man atrodo, kad mes savo dalį iš savivaldybės pusės esame pasidarę. Radome pereinamąjį laikotarpį, kuris per daug nekainuos gyventojams, padės formuoti įpročius. Turime technologinį sprendimą, kuris maisto atliekas atskirs“, – sakė A. Bužinskas.
Pasak A. Bužinsko, naujieji pokyčiai padės formuoti gyventojų rūšiavimo įpročius – esą ir anksčiau pradėjus kitaip rūšiuoti, gyventojams kildavo daug klausimų.
„Pirmaisiais mėnesiais bus iššūkių, bet ilgainiui įprotis susiformuos. Geriausias to pavyzdys – prieš porą metų buvo klausimų dėl atskirai pastatytų konteinerių tekstilės rūšiavimui. Irgi buvo klausimų, ar tai patogu, ar papildomai nekainuos. O dabar turime rezultatą – išugdytą gyventojų įprotį ir aukštą rūšiavimo kokybę“, – pasakojo A. Bužinskas
Savivaldybės atstovo teigimu, didėjančią atliekų išvežimo kainą lemia ne maistinės atliekoms atskirti dalijami oranžiniai maišeliai, o bendras kainų kilimas ir infliacija. Savivaldybės atstovas taip pat atsakė, kodėl šiuo metu nėra naudojami sumontuoti atskiri maisto atliekų konteineriai.
„Mes laukiame kol pasibaigs likusios 7 metų šiukšlių išvežimo sutartys. Tuomet, kai skelbsime naują pirkimą, taip pat įtrauksime ir atskirą maisto atliekų išvežimą. Tai mums leis turėti ženkliai pigesnį atliekų išvežimą“, – paaiškino A. Bužinskas.
