Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis Lietuvoje 38-ąją savaitę, tai yra rugsėjo 15–21 d. siekė 1113 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę šis rodiklis buvo mažesnis –823 atvejai.
Išlieka ir sergamumo gripu apimtys – praėjusią savaitę, kaip ir 37-ąją metų savaitę, oficialiai patvirtinti 108 gripo atvejai.
Didžiausias sergamumas šiuo metu fiksuojamas Vilniaus apskrityje – 1287 atvejai 100 tūkst. gyventojų, Šiauliuose – 1110, Kaune – 1120. Tuo metu mažiausiai atvejų fiksuota Telšių apskrityje – 870 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Dviejose savivaldybėse – epideminis sergamumas
Pirmą kartą šį sezoną dviejose savivaldybėse buvo perlipta 1500 atvejų sergamumo riba: Visagino savivaldybėje minėtas rodiklis siekė 1501 atvejų, Jonavos rajone – beveik 1639.
NVSC aiškinimu, kai suminis sergamumo gripu, COVID-19 ligos ir ŪVKTI rodiklis viršija 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę, savivaldybėje rekomenduojama skelbti epidemiją.
„Tačiau, priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus: atsižvelgti į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką bei kitus epidemiologinius ypatumus (ligoninių lovų užimtumo dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos dinamiką savivaldybėje ar regione ir kt.).
Sprendimą dėl epidemijos skelbimo savivaldybėje priima savivaldybė meras, siūlymą skelbti epidemiją teikia NVSC, įvertinęs epidemiologinę situaciją. Atsižvelgiant į šį rodiklį situacija šioje savivaldybėse stebima išsamiau ir esant poreikiui NVSC glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybių administracijomis“, – nurodė įstaiga.
Nuo COVID-19 šį rudenį – 7 mirtys
Siaučiant COVID-19 neišvengta ir mirčių – iš viso šį rudenį virusas pasiglemžė jau 7 žmonių gyvybes.
Nuo koronaviruso mirė 4 moterys ir 3 vyrai, vienam jų nebuvo net 30-ies metų. Penktadienį fiksuota 50–59 metų amžiaus grupei priklaususio vyro mirtis, kiti mirusieji buvo vyresni nei 60 metų. 4 mirusieji buvo Kauno miesto ir rajono gyventojai, po vieną – iš Panevėžio, Druskininkų, Molėtų rajonų.
Mirčių nuo gripo šį sezoną dar nefiksuota.
Taip pat kol kas nėra duomenų apie hospitalizacijos rodiklius, mat NVSC šiuos duomenis renka tik gripo sezono metu:
„Laikotarpis, kuriam būdingas sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir kuris įprastai trunka nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės periodas), kai NVSC specialistai atidžiai stebi sergamumo gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI, hospitalizacijos rodiklius, vertina sergamumo dinamiką ir, atsižvelgdami į tai, siūlo savivaldybėms taikyti būtinas užkrečiamųjų ligų valdymo priemones.“
Gali nerodyti realios situacijos
Susirgimai COVID-19, gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis auga, tačiau specialistai ramina, kad skaičiai yra mažesni nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Be to, bendras sergamumas išlieka panašus į ankstesnių sezonų.
Padidėjęs sergamumas panašiai fiksuojamas visoje Lietuvoje, tačiau oficiali statistika gali neatskleisti realios situacijos.
„Bendra statistika priklauso ir nuo to, kiek žmonių testuojasi ir kreipiasi į gydymo įstaigas. Jei žmogus atlieka savikontrolės testą, lieka namuose ir nesikreipia į gydymo įstaigas, tokiu atveju nežinome, sirgo jis ar ne“, – „Žinių radijui“ komentavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.
Kaip kiek anksčiau nurodė ji, šiuo metu tiek Europoje, tiek visame pasaulyje vyrauja smarkiai išplitusi COVID-19 ligos atmaina „Stratus“.
„Tai yra kombinacinis variantas, atsiradęs iš dviejų „Omikron“ linijų, kuris, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, tapo dominuojantis bei liepos pradžioje sudarė apie 80 proc. visų pateiktų sekų. Taip pat plinta ir kitos atmainos, tačiau jų paplitimas nėra toks didelis kaip šio „Stratus“ varianto“, – komentavo SAM specialistė.
Kodėl išaugo sergamumas COVID-19?
Aiškindama, su kuo galima sieti toki pakilimą, specialistė priminė, kad vasaros pabaiga ir rudens pradžia yra tas metas, kai po atostogų žmonės grįžta į uždaras patalpas – mokyklas, biurus, todėl virusai plinta lengviau.
„Kuo yra šaltesnis laikotarpis, tuo daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose ir galima greičiau užsikrėsti. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad daug žmonių nebesilaiko prevencinių priemonių, tai irgi gali kažkiek nulemti viruso plitimą, ypač jei žmogui jaučia užkrečiamajai ligai būdingus simptomus ir toliau tęsia savo įprastą veiklą, nedėvi kaukių. Taip liga gali išplisti.
Kitas svarbus dalykas yra praėjęs laikas po paskutinės vakcinacijos. Ypač rizikos grupėms priklausantiems gyventojams rekomenduojama skiepytis kas šešis mėnesius ir sezono pradžioje kaip tik yra rekomenduojama pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos. Tai gali padėti apsisaugoti nuo ligos sukeliamų komplikacijų, hospitalizacijos ir mirčių“, – komentavo G. Megelinskienė.
Kada galėtų grįžti ribojimai?
Portalas tv3.lt primena rašęs, kada augant susirgimų skaičiams galėtų grįžti kaukės ar kiti ribojimai.
Kaip nurodė NVSC, gripo ir (ar) COVID-19 ligos bei kitų ŪVKTI sergamumo pakilimo laikotarpiu, nesant paskelbtos epidemijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ) bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.
Jau paskelbus epidemiją būtų rekomenduojamos papildomos gripo ir (ar) COVID-19 ligos plitimą ribojančios priemonės visuomenei, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų teikėjams, prekybos ir ūkinės veiklos vykdytojams bei darbo vietoms:
- galimybės tinkamai rankų higienai ir (ar) dezinfekcijai (plauti rankas šiltu tekančiu vandeniu ir skystu muilu ar dezinfekuoti jas specialiomis rankų dezinfekcinėmis priemonėmis) sudarymas visiems įstaigose ar kitose viešose uždarose vietose besilankantiems asmenims;
- medicininių kaukių ar respiratorių dėvėjimas viešose uždarose vietose (parduotuvėse, renginiuose, viešojo transporto priemonėse ir kt.). Medicininių kaukių ar respiratorių dėvėjimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, stacionariose socialinės globos institucijose reglamentuojamas įstaigos vadovo nustatyta tvarka;
- saugaus, ne mažiau nei 2 metrų atstumo laikymasis nuo kitų asmenų, su kuriais įprastai nebendraujama;
- darbo organizavimas nuotoliniu būdu arba valdant srautus, kai tai leidžia vykdomos veiklos ypatumai;
- rekomenduojamas lankytojų ir (ar) paslaugų gavėjų srautų reguliavimas viešose uždarose vietose;
- maksimalaus vėdinimo, atsižvelgiant į technines pastato galimybes, užtikrinimas, galimas oro kokybės reguliarus stebėjimas, reguliari vėdinimo sistemų priežiūra ir modernizavimas;
- dažnas patalpų ir dažnai liečiamų paviršių valymas drėgnuoju būdu ir (ar) dezinfekcija (siūloma vadovautis SAM interneto svetainėje paskelbtomis Rekomendacijomis dezinfekcijai sveikatos priežiūros įstaigose ir ne sveikatos priežiūros patalpose (kai galima užteršimas SARS-CoV-2 virusu)).
Tuo metu taikytinos gripo ir (ar) COVID-19 ligos plitimą ribojančios priemonės valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemijos šalyje ar savivaldybėje metu būtų tokios:
- laikinas ugdymo įstaigų veiklos ribojimas, skelbiant infekcijų plitimą ribojantį režimą (toliau – IPRR) pagal Gripo ir (ar) COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemijos skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 2 priede pateiktus kriterijus ir rekomenduojamą IPRR skelbimo tvarką;
- laikinas masinių renginių ribojimas (renginių atšaukimas ar žiūrovų skaičiaus ribojimas);
- sustiprintos infekcijų kontrolės priemonės asmens sveikatos priežiūros ir socialinės globos, susijusios su apgyvendinimu, įstaigose.
Svarbu kiekvienam – kaip saugotis
NVSC specialistai akcentavo, kad viena ekonomiškai efektyviausių visuomenės sveikatos apsaugos priemonių nuo sezoninio gripo išlieka skiepai. Jie padeda ne tik išvengti sunkių ligos formų ir komplikacijų, bet ir sumažina apsilankymų pas gydytojus, prarastų darbo dienų skaičių, antibiotikų vartojimo dažnį.
Sezoninė gripo vakcina nemokamai skiriama rizikos grupėms priklausantiems gyventojams – 65 metų ir vyresniems, sergantiems lėtinėmis ligomis, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, įskaitant studentus, kurių programos praktinė dalis vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nėščiosioms ir 2–7 metų vaikams.
Galimybė pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos yra visiems gyventojams nuo 6 mėn. amžiaus. Skiepytis labiausiai rekomenduojama rizikos grupėms priklausantiems asmenims. Visų pirma tai yra 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat – ir vaikams nuo 6 mėn. amžiaus).
Į rizikos grupę patenka ir asmenys, kuriems teikiamos slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, gyvenantieji stacionariose socialinės globos įstaigose (taip pat – ir vaikų globos įstaigose); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu).
Nuo COVID-19 ligos rekomenduojama skiepytis praėjus 6 mėn. po persirgimo šia liga ar pastarosios vakcinacijos.
Pažymima, kad saugantis gripo, ŪVKTI ir COVID-19, labai svarbu kruopščiai plauti rankas, stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis, dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, taip pat vengti sergančių (čiaudinčių, kosinčių) žmonių. Pajutus ligos simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą, slogą ir kt.), kreiptis į savo gydytoją.
