Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, daugelis išankstinių indikatorių rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Vokietijos pramonės bėdos niekur nedingo ir ji toliau traukėsi. Vokietija yra ne tik didžiausia euro zonos ekonomika, bet ir pagrindinė lietuviškų prekių eksporto rinka – net dešimtadalis viso lietuviškos kilmės eksporto atitenka šiai šaliai.
Dar labiau neramina tai, kad Vokietijos pramonės eksporto užsakymai krito į žemiausią lygį per šį dešimtmetį. Vis tik „Swedbank“ ekonomistai mano, kad Vokietija nuosmukio išvengs, ir atkreipia dėmesį į Lietuvos eksportuotojų atsparumą.
„Įdomu tai, kad Vokietijos bėdos Lietuvos eksportuotojų kol kas visai nepaveikė – per pirmuosius du šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas augo net 12,9 procento. Tiesa, tam daug įtakos turėjo išaugęs žemės ūkio produkcijos eksportas. Tačiau augo ir metalo, įrengimų, mašinų eksportas, kurių didelė dalis tenka Vokietijos rinkai. Šiemet lietuviškų prekių eksporto dalis, tenkanti Vokietijos rinkai, ne tik nesumažėjo, bet net ir išaugo“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tiesa, ekonomistai nerekomenduoja atsipalaiduoti ir tikėtis, kad Lietuvos įmonių konkurencingumas yra visiškai nepalaužiamas. Vokietijos darbo rinka klesti, atlyginimų augimas įsibėgėjo, namų ūkių vartojimas ir paslaugų sektorius sparčiai auga, tačiau pagrindinis nežinomasis išlieka protekcionizmas ir galimai dar labiau mažėsianti paklausa iš besivystančių rinkų.
Šių metų pasaulio BVP augimo prognozę „Swedbank“ ekonomistai mažina iki 3,2 procento, tačiau krizės neprognozuoja, ir mato tik galimą ekonomikos augimo lėtėjimą.
„Nors šiemet prekybos fronte tarp JAV ir Kinijos nieko naujo ir derybos greičiausiai baigsis bent laikinomis paliaubomis, tačiau tikėtis staigaus importo tarifų sumažinimo nereikėtų. Priešingai – JAV šią savaitę paskelbė, kad ketina apmokestinti ilgą iš ES importuojamų prekių sąrašą. Pavyzdžiui, kai kuriuos žuvies ir pieno produktus, drabužius, kai kuriuos metalo dirbinius. Akivaizdu, kad tai turėtų neigiamos įtakos ir visai ES, ir Lietuvos ekonomikai“, − komentuoja N. Mačiulis.
Lėtėjančios pasaulio ekonomikos ir politinių rizikų kontekste „Swedbank“ ekonomistai mato išliekančias teigiamas Lietuvos ekonomikos tendencijas. Pasak jų, eksportas turbūt augs lėčiau, tačiau to neigiamą įtaką atsvers sparčiai didėjantys atlyginimai, kylantis namų ūkių vartojimas bei augančios investicijos.
„Kaip ir prognozavome metų pradžioje, šie metai gali būti pirmieji po Nepriklausomybės atkūrimo, kuomet atvykstančiųjų gyventi į Lietuvą žmonių bus daugiau nei iš jos išvykstančių. Net ir po praėjusių metų rekordinės imigracijos, atlyginimų augimas visai nesulėtėjo. Tai paneigia mitus, kad imigrantai atima kažkieno darbo vietas ar prislopina kitų darbuotojų atlyginimų augimą“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Pasak jo, pirmąjį šių metų ketvirtį grynoji imigracija jau buvo teigiama. Tai yra, atvyko 573 gyventojais daugiau, nei išvyko, o didžioji atvykusiųjų dalis išlieka iš emigracijos sugrįžtantys lietuviai.
„Swedbank“ padidino šių metų vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius augimo prognozę iki 8,5 procento, bei sumažino infliacijos prognozę iki 2,5 procento. Dėl toliau didėjančio užimtumo, mažesnių darbo mokesčių bei sparčiai augančios realios perkamosios galios „Swedbank“ ekspertai prognozuoja, kad namų ūkių vartojimas šiemet augs net sparčiau nei pernai. Kitas svarbus faktorius − prasidėjus dešimtiems iš eilės Lietuvos ekonomikos augimo metams, nėra beveik jokių perkaitimo ar netvarios plėtros ženklų.
„Net ir sparčiai augant atlyginimams, eksporto augimas neišblėso, ir pernai užsienio prekybos perteklius siekė 3,1 procento BVP ir buvo didžiausias nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Valdžios sektoriaus biudžetas buvo trečius metus perteklinis, tai yra, išlaidos neviršijo pajamų. Jis taip pat buvo rekordiškai didelis ir siekė 0,7 proc. BVP. Nekilnojamo turto rinkoje burbulas taip pat nesusiformavo – kainos augo lėčiau nei gyventojų pajamos, todėl daugeliui gyventojų vis lengviau įsigyti būstą“, − komentuoja N. Mačiulis.
Apibendrindamas ekonomistas pastebi, kad dėl sparčiau augusių socialinių išmokų, vaiko pinigų bei viešojo sektoriaus atlyginimų, didesnio minimalaus atlyginimo ir mažesnių mokesčių, tikėtina, kad šiek tiek sumažėjo ir pajamų nelygybė.
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
