Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, vidutinė metinė oro temperatūra šalyje pernai siekė 8,8 laipsnio pagal Celsijų ir 1,9 laipsnio viršijo daugiametę 1981-2010 metų oro temperatūrą.
Iki šio šilčiausi buvo 2015–ieji, kai vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 8,3 laipsnio, taigi 2019-ųjų vidutinė metinė oro temperatūra ankstesnį rekordą viršijo 0,5 laipsnio.
„Pokytis yra didžiulis. Turime labai didelį skirtumą nuo įprastinių sąlygų ir nuo prieš tai buvusių rekordų“, – BNS ketvirtadienį sakė Hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šilčiausių metų penketukas fiksuotas jau šiame amžiuje – nuo 2008 iki 2019 metų.
„Vienintelė priežastis – globali klimato kaita. Tokią tendenciją rodo ne vienų metų stebėjimai“, – teigė D. Valiukas.
Vilniuje 2019-ieji buvo patys karščiausi per visą beveik 250 metų (1778−2019 metų) stebėjimų laikotarpį.
Klimato kaita Lietuvoje lemia dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas, keičiasi kritulių pobūdis – dažniau pasitaiko liūtys ir po jų sekantys sausros laikotarpiai, dažnėja škvalai.
Dažnesni orų kontrastai taip pat didina pavojų žmonių sveikatai, dėl klimato kaitos auga vandens telkinių užterštumas, dažnėja miškų gaisrai, nuo karščio bangų nukenčia kelių ir geležinkelių bėgių kokybė, apsunkinami statybų darbai.
Pastaraisiais metais pasaulyje vis dažniau rengiamos demonstracijos, kuriose politikai raginami aktyviau kovoti su klimato kaita ir sparčiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą į atmosferą.
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis neseniai įsipareigojo siekti klimatui neutralios ekonomikos iki 2050 metų.
