Ar tikrai alkanas žmogus yra piktas? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius, gydytojas su tuo nesutiko. „Sakyčiau, yra netgi visai priešingai. Kai organizavome badavimo stovyklas, kartais žmonės tiesiog ateidavo pasižiūrėti, pabendrauti su tais dalyviais.
Ir jie sakė: „Geras, galvojome, kad jie visi bus pikti, nes jau 3 dienas nevalgę, o jie kaip tik yra geresni, turi daugiau džiugesio ir šiltesni žmonės“, – pasakojo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Kai žinai, kodėl badauji, patiri mažiau irzlumo
Tiesa, gydytojas svarstė, kad ne pats badavimas kitą kartą gali sukelti neigiamų emocijų: „Apskritai jei žmogus yra piktesnis, bet kokia stresinė situacija tą pyktį iškelia į viršių. Tie, kurie savo siela yra geresni, daugiau bendraujantys, jie kažkaip nejaučia to pykčio.
Bet iš tiesų pirmomis badavimo dienomis žmogus išties gal būna šiek tiek irzlesnis, nes rutina yra pažeista, nėra maisto, pasitenkinimo, todėl tas pyktis automatiškai po truputėlį atsiranda.“
Be to, būsena gali priklausyti ir nuo to, dėl kokių priežasčių yra badaujama. „Kai pats sąmoningai nusprendi, kad galbūt reikia sumažinti keletą kilogramų, galbūt nori jaustis šiek tiek stipriau, pozityviau, pakeisti kažką gyvenime, tada to irzlumo nebūna.
Mes stengiamės daug edukuoti ir paaiškinti žmonėms, kas kiekvieną dieną vyksta jų organizme. Kai jie tai supranta, užduoda daug klausimų, tada tampa aišku, kad gali būti ir šiek tiek silpniau, bet praeina trys dienos, ketvirtą, žiūrėk, jau ir energijos, pozityvumo daugiau atsiranda, nuotaika geresnė.
Ir žmonės labai nustemba, kartais to net nesitiki, galvoja, kad visas tas dienas jausis nelabai kaip, norės valgyti, nuotaika bus bloga. Turbūt daugelis galvoja, kad tų 5 dienų niekaip neišbus, kažką valgys, bet taip nebūna“, – teigė V. Giedrimas.
Žmogus nusiramina, mąstymas aiškėja
Tyrimą su kolegomis iš Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universiteto atlikęs gydytojas pasakojo, kad badavimo metu buvo tiriama ne tik tai, kas tuo metu vyksta organizme, jo fiziologinės reakcijos, atliekami kraujo tyrimai, bet ir pagal tam tikrus klausimynus vertinta, kaip keičiasi žmogaus psichologinė būsena.
„Pagal tai galėjome išsiaiškinti jo emocinį intelektą, neurotiškumą, pasitenkinimą gyvenimu. Ir pamatėme labai įdomių dalykų, pavyzdžiui, kad 5 dienų badavimas vandeniu, kai žmogus negauna jokio maisto, maždaug 3–4 dieną pajaučia energijos antplūdį, sumažėja įtampa, jis tampa ramesnis, geresnis ir kažkaip nurimsta“, – atradimais dalinosi jis.
Pašnekovo teigimu, vienas paaiškinimas, kodėl taip nutinka, iš fiziologinės pusės yra tai, kad kai žmogus nevalgo, badauja, gliukozės kiekis nukrenta.
„Organizmas tada ieško kitų alternatyvių medžiagų, kurią galėtų gliukozę pakeisti. Tuomet yra deginami mūsų organizmo riebalai, kurių dažnai yra per daug, ir pagamina tokias geras molekules ketonus. Jie visiškai pakeičia gliukozę smegenyse, bet tai yra žymiai geresnis „kuras“, neduoda tokių didelių šuolių kaip kitą kartą gliukozė“, – komentavo V. Giedrimas.
Gydytojo aiškinimu, ketonai veikia žmogaus neuromediatorius, vienas jų yra raminantis ir yra aktyvuojamas. O kitas neuromediatorius, kuris susijęs su nerimu, yra slopinamas.
„To rezultatas ir būna aiškesnis mąstymas, ramesnis žmogus ir geresnė nuotaika“, – pastebėjo jis.
Keičiasi hormonų balansas
Pasak pašnekovo, dar vienas fiziologinis paaiškinimas yra toks, kad badaujant padidėja dopamino jautrumas: „Žmonės žino, kad dopaminas yra atpildo hormonas, kuris, pavyzdžiui, išsiskiria, kai užsiimame mėgstama veikla, valgome mėgstamą maistą, kai yra gera kompanija. Ir mes vis norime tai pakartoti dėl to, kad išsiskyręs dominas mums duoda tokią gerą emociją.
Tad badaujant, kaip tik veikiamas dopaminas tampa jautresnis ir žmogus jaučia pasitenkinimą. Tada pagerėja ir serotonino (nuotaikos hormono) balansas. (...) Taigi badaujant smegenyse keičiasi tam tikrų neurotransmiterių balansas.“
Jo teigimu, dar vienas paaiškinantis mechanizmas galėtų būti, kad badaujant šiek tiek pakyla adrenalinas, noradrenalinas ir kortizolis.
„Praeina trys dienos, ketvirtą, žiūrėk, jau ir energijos, pozityvumo daugiau atsiranda, nuotaika geresnė.“
„Badaujant šiek tiek jaučiamas lengvas stresas, ypač kai žmonės atvažiuoja pirmąkart, nežino, nerimauja kas bus, kai 5 dienas nevalgys, taigi kortizolis trumpai gali veikti priešuždegimiškai.
Tai yra jis mažina uždegimą smegenyse ir gerina impulso perdavimą tarp smegenų ląstelių. (...) Bet jeigu žmonės tai jau daro antrą, trečią, ketvirtą kartą, nebebijo, kortizolio kiekis būna nedidelis, tad šis mechanizmas išsijungia“, – kalbėjo V. Giedrimas.
Jis pridūrė, kad esama ir dar vieno mechanizmo: „Kai mes badaujame smegenys gamina tokį, sakyčiau, apsauginį smegenų neurotrofinį faktorių. Jis atsiranda tada, kai yra ilgiau badaujama. Tai yra toks baltymas, kuris atkuria mūsų smegenų ląsteles ir atkuria ryšius tarp jų.
Tada žmogus ir jaučia, kad mintys lyg tapo šviesesnės, skaidresnės, nėra savotiško triukšmo. Beje, daugelis iš mūsų badautojų nurodo, kad po badavimo smegenys „jaučiasi“ tokios švarios kaip baltas lapas.“
Be to, V. Giedrimas atkreipė dėmesį, kad kelias dienas pabūti be maisto geriau ypač gerai prieš labai atsakingus, svarbius sprendimus. „Tada sprendimus priimti žymiai lengviau. Turime nemažai dalyvių, kurie optimizavo savo verslus, daug ką pakeitė gyvenime ir tas jam tikrai labai į gerą. Tai įvyko po 5 dienų badavimo“, – teigė gydytojas.
Pagilėjo net miegas
Pašnekovas kartu atkreipė dėmesį į dar vieną tyrimo metu atrastą įdomų dėsningumą.
„Tie žmonės, kurie yra galbūt piktesni, neurotiški, turi žemesnį emocinį intelektą, nepastebi kitų emocijų, galbūt nesureaguoja laiku, nelabai mėgsta apkabinti, bendrauti su kitais žmonėmis, jei svorį daugiau numetė liesosios masės (raumenų), ne riebalų sąskaita. Teisingas badavimas yra tada, kai svoris krenta riebalų sąskaita ir mes atsikratome perteklinių riebalų“, – tyrimo rezultatais dalinosi V. Giedrimas.
„Kelias dienas pabūti be maisto geriau ypač gerai prieš labai atsakingus, svarbius sprendimus.“
Tuo metu paklaustas, kaip 5 dienų badavimas veikė miegą, gydytojas pasakojo, kad iš pradžių jo kokybė buvo prasta, tačiau vėliau pagerėjo:
„Dažniau žmonės miega prasčiau, ypač kai jie badauja pirmą kartą, kortizolio lygis tuo metu aukštesnis, o tuomet daugiau esame būdravimo būsenoje, tad miegas būna paprastai ne toks geras. Bet vėliau, kai mes prie to jau įprantame, žmonės miega žymiai geriau, jų miegas būna gilesnis, ilgesnis. Blogiau žmogus miega, jeigu vakare būna prisivalgęs.“
Kitiems badauti griežtai draudžiama
Paklaustas, ar badaujant pasitaiko netikėtų psichinės sveikatos reakcijų, mokslininkas neslėpė, kad to pasitaiko, jei žmogus patiria kažkokius stiprius nerimo priepuolius.
„Jie badaujant gali pasireikšti, ypač kai yra badaujama pirmą kartą ir lydi nežinomybė. Tiems žmonėms, kurie atvažiuoja badauti ilgesnį laiką, patariu turėti ilgesnį pokalbį, išsiaiškinti, ar tikrai nėra kažkokių psichologinių problemų.
Jeigu jų yra, sakyčiau, kad badavimas yra kontraindikacija. Tokiems žmonėms nereikėtų to daryti vieniems, reikėtų pasitarti su psichologais, kitų sričių specialistais“, – įspėjo V. Giedrimas.
Pašnekovas priminė, kad bet kuriuo atveju badavimas gali tapti nemažu iššūkiu organizmui, tad to nepasitarus su savo gydytoju daryti nereikėtų, ypač tai nerekomenduojama sergantiesiems lėtinėmis ligomis.
„Kartais badavimas apskritai yra kontraindikacija. Aišku, prieš badavimą būtina pasidaryti kraujo tyrimus, kad gydytojas specialistas įvertintų“, – pabrėžė gydytojas.
