„Europos valstybių vaidmuo tampa svarbus, mes esame tie, kurie galime realiai užtikrinti garantijas Ukrainai. Svarbiausia, kad mes galime užtikrinti taikos palaikymą, jeigu visgi tas taikos susitarimas būtų pasiektas“, – žurnalistams Suomijoje teigė G. Nausėda.
„Žinoma, kad Rusija nenorės sutikti, kad būtų taikos palaikymo pajėgos iš valstybių, kurias ji laiko priešiškomis. Nepaisant to, manau, kad reikia tai daryti. Tačiau reikia ir toje mūsų „Norinčiųjų koalicijoje“ eiti į kitą lygį ir ne vien keistis nuomonėmis, bet ir labai konkrečiai planuoti darbus, planuoti pajėgumus ir indėlį, kuriuo kiekviena valstybė yra pasirengusi prisidėti“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, Vakarai jau kurį laiką diskutuoja apie galimą Europos šalių karių siuntimą į Ukrainą. Šalies vadovas anksčiau teigė, jog kol kas ankstyva pasakyti, ar tarp „Norinčiųjų koalicijos“ valstybių pajėgų bus ir Lietuvos kariai. Vis tik, šalies vadovo teigimu, Vilnius yra pasirengęs prisidėti prie Ukrainos saugumo garantijų užtikrinimo.
Tuo metu laikinoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė tvirtino, kad Lietuva yra pasiruošusi siųsti pajėgas į Ukrainą, jei karą sukėlusi Rusija nutrauks ugnį, o sąjungininkai susitars dėl pastarosiomis dienomis žadamų saugumo garantijų Kyjivui.
Savo ruožtu premjere paskirta socialdemokratė Inga Ruginienė sako dar neturinti aiškios pozicijos dėl karių siuntimo į Ukrainą. Tiesa, ji pažymi, jog Lietuvos pagalba Kyjivui neabejotinai yra labai svarbi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
