Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai. Primename, kad I. Ruginienė į premjerės postą paskirta rugpjūčio 26-ąją, po to, kai iš pareigų pasitraukė Gintautas Paluckas.
Už jos kandidatūrą balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 35, susilaikė 14. Iki šiol ji dirbo socialinės apsaugos ir darbo ministre, o prieš tai buvo žinoma kaip profesinių sąjungų lyderė. Nors kritikai kalba apie menką patirtį premjerės poste, I. Ruginienė užsibrėžė ambicingus tikslus: stiprinti gynybą, auginti ekonomiką ir užtikrinti socialinę gerovę.
Sveikatos apsaugos ministrė
Sveikatos apsaugos ministerijai vadovauti, tikėtina, ir toliau liks Marija Jakubauskienė.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra išreiškęs pasitikėjimą, kad ji galėtų tęsti savo darbus ministerijoje, o socialdemokratų planuose – išlaikyti esamą vadovę.
„Prezidento nuomone, pasitikėjimas ministre yra jau dabar. Ministrės darbų gausa tą įrodo. Tie darbai yra tęstiniai“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Šiuo metu laikinai sveikatos apsaugos ministrės pareigas einanti M. Jakubauskienė dirbo jau atsistatydinusio Gintauto Palucko Vyriausybėje. Prieš tai ji vadovavo Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų institutui.
Jos mokslinių tyrimų sritys ir interesai apima visuomenės sveikatą ir epidemiologiją, visuomenės psichikos sveikatos temas, gyventojų sveikatą lemiančių veiksnių ir intervencinius tyrimus, sveikatos inovacijų kūrimą, sveikatos paslaugų ir sveikatos sistemos tyrimus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė
Darbus greičiausiai tęs ir socialdemokratų švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Pas prezidentą apsilankiusi ir socdemų palaiminimą gavusi švietimo ministrė R. Popovienė sulaukė šalies lyderio pasitikėjimo toliau tęsti darbus. Juolab kalbėti su kandidate prezidentui yra ką. Skandalų per šiuos nepilnus metus ministerijoje netrūko. Ir tikriausiai nieko nestebina – prezidentui R. Popovienė tinka. Visgi, tai socdemų kandidatė, pastaruosius devynis mėnesius dirbanti ministrės poste.
„Iš esmės reiškia pasitikėjimą ministre, linki jai imtis realios lyderystės ir vesti švietimo akademinę bendruomenę švietimo ir mokslo proveržio kryptimi“, – komentavo prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė.
Nepaisant skandalo, ministerija pasišvaistė papildomais balais visiems abiturientams, nes išlaikiusiųjų egzaminus buvo per mažai. Tad po ministerijos malonės – išlaikiusiųjų procentas šovė į viršų.
R. Popovienė prieš paskiriant ją ministre, tikino, kad sieks užmegzti kontaktą ir išklausyti visas suinteresuotas visuomenės grupes. Tarp esminių socialdemokratės prioritetų – siekiai mažinti atskirtį švietime. Tai pat prieš tampant ministre teigė, kad politikės prioritetinių darbų sąraše būtų ir mokytojų atlyginimų didinimas bei vadovėlių trūkumas. R. Popovienė turi įgijusi muzikos edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį, moka rusų ir vokiečių kalbas. Domisi muzika, knygomis, kelionėmis, kulinarija.
Vidaus reikalų ministras
Tikėtina, kad toliau darbuosis ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Praėjusią savaitę I. Ruginienė patvirtino, kad siūlys tęsti darbus dabartiniam laikinajam vidaus reikalų ministrui Vladislavui Kondratovičiui.
Politikas yra buvęs Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas, buvęs susisiekimo viceministras, taip pat užėmė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Be to yra Blaivios gyvensenos sveikatos, sporto ir turizmo draugijos „Optimalietis“ prezidentas.
Moka anglų, baltarusių, lenkų, rusų kalbas. Tarp politiko pomėgių – sportas ir turizmas.
Užsienio reikalų ministras
Darbus neabejotinai turėtų tęsti ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Kad Kęstutis Budrys yra prezidento numylėtinis – aišku ir ne tik dėl to, kad prieš tapdamas ministru jis dirbo prezidento patarėju. O juo tapo socdemams sulaukus pasiūlymo iš prezidentūros. Dėl jo galimybių toliau vadovauti Užsienio reikalų ministerijai prezidentūrai nekyla jokių klausimų.
Jis pirmasis susitiko su šalies vadovu ir pristatė savo kandidatūrą į užsienio reikalų ministrus. Budrys pas prezidentą užtruko apie valandą vietoje numatytų 45 minučių. Kaip diplomatijos vadovas Budrys į šalies reikalus ir aktualijas žvelgia ir atsakinėja diplomatiškai. Ir nuomonės apie naujai suformuotą koaliciją, kurios Vyriausybėje ministru nori toliau dirbti, nereiškia.
Krašto apsaugos ministrė
Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės kandidatūra taip pat patenkina prezidentą, dėl to, ko gero, matysime politikę ir naujoje Vyriausybėje.
Sekanti po K. Budrio pas prezidentą ant kilimėlio pasirodė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė. Tradiciškai, kadangi prezidentas yra ginkluotų pajėgų vadas. Nors ministrė įsivėlė į žvalgybos vadovo neskaidraus atleidimo skandalą, o opozicija ir net partneriai ją kaltino neadekvačiai ir emocijų pagrindu priimamais sprendimais prezidentūra jos kandidatūra taip pat patenkinta.
„Jokių didesnių priekaištų ministrei neišsakė. Prezidentas remia ir pasitiki, ir linki sėkmės“, – po susitikimo komentavo vyriausiasis prezidento patarėjas Deividas Matulionis.
„Darbo yra labai daug, situacija yra sudėtinga. Aš neturiu jokių vilčių, kad kokia nors tvari taika su Rusija yra įmanoma. O tai reiškia, kad tuos darbus reikia skubiai daryti“, – sako D. Šakalienė.
Nauji veidai Vyriausybėje
Vis dėlto savo kėdėse išsilaikė ne visi ministrai ir kai kurie Vyriausybės nariai pasikeis.
Finansų ministras
Buvusį finansų ministrą Rimantą Šadžių greičiausiai pakeis viceministras Kristupas Vaitiekūnas.
Sprendimų socdemai priėmė ne vieną, po prezidiumo pareiškė, kad su trimis ministrais jiems nepakeliui. Vienas jų – finansų ministras – Rimantas Šadžius. R. Šadžiaus pamaina – 23-imis metais jaunesnis už pirmtaką, viceministras Kristupas Vaitiekūnas – taip pat politikos naujokas. Anksčiau dirbęs analitiku mokesčių klausimais įvairiuose versluose.
„Aš norėjau turėti savarankišką pasirinkimą, tai tą ir padariau. Ir suteikiau pirmenybę Kristupui Vaitiekūnui“, – šnekėjo paskirtoji premjerė I. Ruginienė.
42-ejų K. Vaitiekūnas turi transporto vadybos bei ekonomikos bakalauro diplomus ir tarptautinių finansų magistro laispnį. Jis dirbo UAB „Merits“ sandorių kainodaros analitiku, UAB „TaxCube“ vyr. konsultantu sandorių kainodarai, UAB „Rödl & Partner“ mokesčių projektų vadovu, o nuo šių metų pradžios buvo finansų viceministru.
Pasak socialdemokrato, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Algirdo Syso, K. Vaitiekūnas nuo pat Vyriausybės performavimo pradžios buvo minimas kaip žmogus, kuris galėtų tapti finansų ministru. Pasak A. Syso, tiek K. Vaitiekūnas, tiek R. Šadžius iki šiol Finansų ministerijoje dirbo gerai, o būtent viceministro kandidatūra į ministerijos vadovo postą jį tenkintų.
„Tiek ministro, tiek viceministro darbą, kurie ji dirbo iki šiol, vertinu gerai. (...) Jie abu dirbo puikiai savo srityje ir neturėjau problemų nei su vienu, nei su kitu“, – tikino A. Sysas.
„Jis (K. Vaitiekūnas – ELTA) yra komandos žmogus, puikiai atstovavo ir gynė mokestinius pakeitimus. Jis yra kairiųjų pažiūrų žmogus ir tas mane labai tenkina“, – reziumavo socialdemokratas.
I. Ruginienė jau anksčiau sakė, kad nori save apsupti tais, kurie protingesni už ją.
„Visgi, Rimanto Šadžiaus buvo atsikratyta kaip kertinės ministerijos vadovo, bet, matyt, jam teks priprasti prie Ruginienės polinkio politiškai dominuoti“, – teigė Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Jeigu premjerė mato, kad šis žmogus trukdo jos vizijai ir planui, tai tada jis pašalinamas“, – tikino politologas Ainius Lašas.
Visgi, jei K. Vaitiekūnas dar pasižymi solidesne patirtimi finansų ir mokesčių srityje, kiti kandidatai to ypač stokoja. Susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio pamaina – jo viceministras Juras Taminskas. Įdomu tai, kad su susisiekimo ministerijos kuruojamomis sritimis J. Taminskas neturi nieko bendro. „Jis neturi nei vadybinės patirties, nei profesinės patirties tame lauke, nei išsilavinimo, kuris sietųsi tuo lauku“, – komentavo politologas.
Kultūros ministrė
Tikėtina, kad keisis ir kultūros ministras – vietoje Šarūno Biručio I. Ruginienė siūlo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkę Vaidą Aleknavičienę.
V. Aleknavičienė visą gyvenimą dirbo edukologe, turi socialinės darbuotojos išsilavinimą.
49-erių V. Aleknavičienė geriausiai buvo žinoma Joniškyje, kur gimė. Politinę karjerą ji pradėjo 2006 m., o 2015–2024 m. dar ir buvo Joniškio rajono vicemerė.
Iki patekdama į Seimą 2024 m. V. Aleknavičienė dirbo mokytoja, lektore. Ji yra įgijusi anglų kalbos mokytojos specialybę, edukologijos bei socialinio darbo magistro laipsnius, socialinio darbo doktorantūros laipsnį, taip pat studijavo verslo vadybą. Palyginti su kitais politikais, V. Aleknavičienę galima laikyti poliglote. Kaip rašoma jos biografijoje, politikė moka anglų, italų, norvegų, vokiečių ir portugalų kalbas.
Dėl kultūros ministro kėdės virė itin daug aistrų. Pasirodžius gandams, kad Šarūnas Birutis gali netekti posto, sujudo kultūros bendruomenė – siuntė laiškus, rengė viešus kreipimus, kad tik I. Ruginienė paliktų jį dirbti. Kaip ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo M. Sinkevičius, net ir jis neturi didelių priekaištų Š. Biručiui. Vis dėlto Ministrų kabinetą formuoja I. Ruginienė, o ji nebematė bendro darbo su Š. Biručiu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė
Tuo metu į socialinės apsaugos ir darbo ministrus, kurio pareigas užėmė pati dabar naujai paskirta premjerė, I. Ruginienė pasiūlė Jūratę Zailskienę – istorikę.
60-ies J. Zailskienė, kaip ir V. Aleknavičienė, labiau žinoma kaip regiono politikė, konkrečiai Prienų. Šioje savivaldybėje ji dirbo ir mero patarėja, ir savivaldybės direktore, ir vicemere.
Pagal išsilavinimą – istorikė. LSDP nare yra nuo 2012 m. Į SADM ministres siūloma J. Zailskienė teigia didelį dėmesį teiksianti būsto prieinamumui.
„Prioritetų yra nemažai. Bet kalbant apie pačius svarbiausius – tai būstas jaunoms šeimoms, kad jaunos šeimos sugebėtų juos įsigyti ir valstybė galėtų kažkiek prisidėti. Jaunoms šeimoms įsigyti būstą yra sudėtinga visoje Europoje ir, manau, kad čia gali būti bendras su Europos Sąjunga sprendimų ieškojimas“, – teigė J. Zailskienė.
Ji taip pat akcentavo dėmesį skirsianti vyresnio amžiaus gyventojų didesnėms galimybėms įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.
„Žinoma, tarp prioritetų – pažeidžiami žmonės, kad jaustų valstybės rūpestį. (...) Taip pat yra labai svarbu vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į visuomeninį gyvenimą, kad jie jaustųsi oriai. Galėtų tinkamai dirbti, ko sulaukia pensijinio amžiaus, o vėliau – savanoriauti, jaustųsi reikalingi visuomenei“, – sakė socialdemokratė.
Vis dėlto politologai stebėjosi tokiu sprendimu. „Tai aš nežinau... Kodėl jos. Gal prezidentas paprašys susikeisti ir viskas taip išsispręs, nes žiūrint į patirtį, į išsilavinimą, atrodo, kad tiesiog atrodo, kad tie žmonės buvo sumaišyti“, – aiškino Ainius Lašas.
Susisiekimo ministras
Susisiekimo ministro kėdę turėjęs Eugenijus Sabutis taip pat bus pakeistas, o į jo vietą pretenduoja susisiekimo viceministras Juras Taminskas.
E. Sabutis yra įsivėlęs į „čekiukų“ skandalą, kaip teigė paskirtoji premjerė, šis klausimas jai itin skausmingas, mat, jos nuomone, jis buvo geras ministras.
„Kad ir kaip man skaudėtų širdį ir labai gaila, bet E. Sabučio tikrai nebus. Gaila, kad praradome ypatingai gerą ministrą“, – „Žinių radijui“ sakė I. Ruginienė.
Apie naujai pretenduojantį susisiekimo ministrą J. Taminską daug viešos informacijos nėra, bet tam tikri faktai žinomi. Teisininkas J. Taminskas anksčiau dirbo Seimo kontrolieriaus patarėju, Žmogaus teisių biuro patarėju, o vėliau – specialistu, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėju. 2024–2025 m., iki tapdamas viceministru, jis buvo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas teisės klausimais.
Ekonomikos ir inovacijų ministras
Šias pareigas užėmė Skvernelio „Vardan Lietuvos“ partijos narys Lukas Savickas. Vis dėlto pasikeitus koalicijai ši ministerija perleista Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungai (LVŽ-KŠS). Į šią poziciją siūlomas Edvinas Grikšas.
Visgi G. Nausėda dar nėra linkęs tvirtinti E. Grikšo ministru, sakė vyriausiasis prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. Pasak jo, nors prezidentas pozityviai žiūri į kandidato požiūrį į regioninę ekonomiką, galutinis sprendimas bus priimtas įvertinus E. Grikšo poziciją kitais aktualiais klausimais.
„Pozityvu buvo tai, kad kandidatas daug kalbėjo apie regioninę ekonomiką, bet, be abejo, ekonomikos ir inovacijų sritis yra gerokai platesnė, ir tų klausimų spektras buvo labai platus: nuo viešųjų pirkimų iki turizmo, iki pramonės ir iki kitų dalykų. Tai tuos visus klausimus dar reikės įvertinti. Tam reikia laiko“, – žurnalistams sakė V. Augustinavičius.
E. Grikšas šiuo metu vadovauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) Inovacijų politikos grupei, o užpernai buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į Varėnos rajono merus. E. Grikšas pateikė prašymą stoti į „valstiečių“ partiją.
Žemės ūkio ministras
Žemės ūkio ministro pareigas užėmusį Igną Hofmaną siūloma pakeisti viceministru Andriumi Palioniu.
Jis taip pat ketvirtadienį susitiko su prezidentu, nors šis vis dar nėra apsisprendęs, ar A. Palionis būtų tinkamas kandidatas.
„Šiandien tokio sprendimo nėra, tinka ar netinka. Iš esmės, tai buvo pirmas pokalbis su kandidatu į žemės ūkio ministrus“, – po susitikimo sakė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.
„Išgirdome kandidato matymą, (…) prioritetus (…). Jis šiuo metu eina viceministro pareigas, nėra ministro pareigose, todėl, jeigu iš tikrųjų reikės, gali būti ir antras susitikimas, nes (žemės ūkio – ELTA) sektorius tikrai yra labai svarbus. (Siekiant – ELTA) įvertinti kandidato pasirengimą užimti šitas pareigas, bus skiriama tiek laiko, kiek reikės“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėjas.
A. Palionis teigė, kad buvo pakviestas pačios I. Ruginienės.
Teisingumo ministrė
Teisingumo ministro pareigas ėjo Rimantas Mockus, vis dėlto tikėtina, kad jį pakeis Rita Tamašunienė.
Jos kandidatūrą teigiamai vertina ir I. Ruginienė, ir G. Nausėda. LLRA-KŠS pirmininkas įvardijo dar tris kandidatus į teisingumo ministro postą: Jaroslavą Narkevičių, Česlav Olševskį ir Igną Vėgėlę.
„Antras variantas – mes galime apsikeisti su „valstiečiais“ ir jeigu bus I. Vėgėlė – mūsų kandidatas bus kitoje ministerijoje“, – trečiadienį Eltai teigė W. Tomaszewskis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) taip pat į teisingumo ministres siūlo parlamentarę Ritą Tamašunienę.
„Informavome premjerę, kad siūlome Ritą Tamšunienę į teisingumo ministrės pareigas“, – šeštadienį BNS pranešė partijos pirmininkas europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis.
R. Tamašunienė į Seimą išrinkta vienmandatėje Nemenčinės apygardoje. Ši kadencija jai yra ketvirta.
2019–2020 metais ji buvo vidaus reikalų ministrė. Iki tapdama Seimo nare, dirbo Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje, keliose mokyklose.
Aplinkos ministrė
Remigijus Žemaitaitis patvirtino, kad jo vadovaujama partija į Aplinkos ministerijos vadovo kėdę siūlo komunikacijos ir pokyčių valdymo ekspertės Renatos Saulytės kandidatūrą.
„Taip, Renata Saulytė yra viena iš pretendenčių užimti (aplinkos – ELTA) ministro pareigas, aš tikiu jos ilgamete patirtimi viešajame sektoriuje“, – žurnalistams antradienį sakė R. Žemaitaitis.
Komunikacijos ir pokyčių valdymo ekspertė Renata Saulytė teigia priėmusi „Nemuno aušros“ siūlymą tapti šios partijos deleguojama kandidate į aplinkos ministro postą, praneša LRT radijas. Tuo metu pats „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad kol kas nėra žinoma, kuris iš partijos kandidatų į Aplinkos ministerijos vadovo kėdę susitiks su prezidentu.
Pati R. Saulytė sako turinti reikiamų kompetencijų darbui ministerijoje, mat profesinės karjeros laikotarpiu yra dirbusi tvarumo srityje.
„Teko girdėti, kad mane sieja tik su viena sritimi, tai yra komunikacijos eksperto sritimi, tačiau truputėlį praleidžiamas beveik 15 metų tarpsnis, kai aš daug dirbau tvarumo srityje, taip pat teko nemažai darbuotis ir kaip pokyčių vadovei pastaruosius dvejus metus kitame sektoriuje, susisiekimo sektoriuje, tačiau bendrų taškų išties buvo labai nemažai“, – LRT radijui antradienį teigė R. Saulytė.
„Oponentams, kurie sako, kad man tikrai pristigs patirties – visais atvejais aš esu pasirengusi burti ekspertų komandą, kurie tam tikrais klausimais svarbiose srityse talkins“, – pridūrė ji.
Apie tai, kad gavo R. Žemaitaičio kvietimą tapti kandidate į ministres, pati R. Saulytė Eltai patvirtino pirmadienį. Inga Ruginienė taip pat sako, kad „aušriečių“ į aplinkos ministres siūloma Renata Saulytė, anksčiau dirbusi Teisingumo ministerijos kanclere, turi pakankamai patirties užimti naujas pareigas.
„Tai yra žmogus, kuris jau dirbo Vyriausybėje, ji dirbo Teisingumo ministerijoje, tai tam tikrą patirtį tikrai turi. Aš manau, kad suformavusi komandą iš reikiamų sričių specialistų – visiškai matau galimybę dirbti, bet dar šią savaitę su ja susitiksiu, turiu lūkesčių sąrašą“, – žurnalistams antradienį teigė I. Ruginienė.
R. Saulytė nuo gegužės buvo Rimanto Mockaus vadovaujamos Teisingumo ministerijos kanclerė, tačiau tose pareigose dirbo tik kelis mėnesius. Anksčiau ji yra vadovavusi mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ grupės komunikacijai, dirbo medicininės įrangos gaminančios bendrovės „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vidinės komunikacijos vadove.
Energetikos ministras
Kaip skelbta anksčiau, savaitės pradžioje pasirašytoje koalicinėje sutartyje numatyta, jog Energetikos ministerija atitenka R. Žemaitaičio vedamai „Nemuno aušrai“. Tiesa, ši politinė jėga vis dar nėra apsisprendusi, ar į šios ministerijos vadovo postą teikti naują kandidatą, ar ministro pareigose palikti demokratų į praėjusią Vyriausybę deleguotą Žygimantą Vaičiūną.
Kiek anksčiau prezidentas yra užsiminęs, jog Ž. Vaičiūnas galėtų likti ministro poste net ir tuo atveju, jei jį į praėjusią Vyriausybę delegavusių demokratų neliktų tarp valdančiųjų.
„Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis sako, kad laikinojo energetikos ministro Ž. Vaičiūno likimas ministerijoje priklausys nuo jo pozicijos dėl „Ignitis grupės“ akcijų delistingavimo.
„Mes matome, kad yra aiškus konglomeratas užvaldyti Lietuvos energetinį sektorių. Jeigu Vaičiūnas viešai išeis ir prisipažins, ir pasakys: taip, aš esu už tai, kad „Ignitis“ būtų delistinguotas kaip Estijoje (...). Jeigu Vaičiūnas norės tą dalyką daryti ir į kameras viešai jums pasakys – tada bus svarstoma apie galimybę teikti jį į ministrus“, – antradienį žurnalistams komentavo R. Žemaitaitis.
„Jeigu ne, matyt, šansai labai maži“, – pabrėžė „aušrietis“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
