Prieš kelias dienas susitikime su premjeru ir ministrų kabineto nariais G. Nausėda pareiškė: „Tiek prezidentūra, tiek Vyriausybė labai atsakingai vertina finansinės disciplinos būtinybę, todėl aš noriu priminti, kad visos alternatyvos yra atviros ir, jei bus pernelyg plačiai ir giliai fantazuojama dalykais, kurių neįmanoma įgyvendinti, <<..>> prezidentas visada turi veto instrumentą. Tai nemalonus ir, ko gero, sunkiai veikiantis instrumentas ir, ko gero, Lietuvos praktikoje neišbandytas, bet to nevertėtų pamiršti tiems Seimo nariams, kurie atitrūksta pernelyg toli nuo žemės rutulio ir pasineria į kitas stratosferos erdves“.
Šis pareiškimas galimai buvo žinutė ne tiek Vyriausybės, kiek parlamento nariams, kurie neretai atleidžia vadžias ir prieš formuojant biudžetą ima reikalauti neįmanomų dalykų. Tai, pasak prezidento, bus užkardyta, o artėjantys rinkimai neturi būti pretekstas mėtyti pinigus į dešinę ir į kairę, ypatingai tada, kai pasaulyje ekonomikos pakilimas lėtėja.
G. Nausėda nėra linkęs pataikauti parlamentui, vos įsikūręs Daukanto aikštės rūmuose, Lietuvos prezidentas pasiraitojo rankoves ir ėmėsi darbo – vos per tris dienas vetavo tris Seimo priimtus įstatymus.
Politologas Algis Krupavičius sako, kad prezidentas turi labai reikšmingą instrumentą veikti ekonominius ir socialinius sprendimus tvirtindamas valstybės ir savivaldybių metinį biudžetą.
„Vienintelį kartą, kai prezidentas labai abejojo, ar nereikėtų imtis veto, buvo 2007 metai, kai Seime buvo priimtas valdžios įsipareigojimus labai išplėtęs biudžetas. Tada buvo didinamos pensijos ir kitos socialinės išmokos nepaisant visų ekonominės ir finansinės krizės ženklų pasaulyje. Tuo metu vyko pusiau vieša diskusija, ar Valdui Adamkui nereikėtų vetuoti biudžeto. Jo sprendimas buvo toks, kad partijos Seime sutarė“, – aiškino politologas.
Anot jo, tuo metu buvo mažumos Vyriausybė, o socialinį paketą stipriai veikė ne tik socialdemokratai, bet ir konservatoriai. Tiesa, po to Gedimino Kirkilo Vyriausybė tų pačių konservatorių buvo kaltinama padariusi daug klaidų, kad biudžetas buvo netinkamai apskaičiuotas, o išlaidos – per didelės.
„Daugiau tokių precedentų, kai buvo balansuojama prie valstybės biudžeto veto ribos – nebuvo. Kitas dalykas, kad nė vienas prezidentas neturėjo gero ekonominio išsilavinimo ir nesiryžo tokiam žingsniui. Dabartinis prezidentas svarsto, kad, jei biudžetas bus parengtas neatsakingai, jis gali pasinaudoti veto teise. Jis elgiasi politiškai korektiškai, nes valdančiąją daugumą ir opoziciją aiškiai įspėja, kad artėjant biudžeto svarstymams Seime visos pusės turi elgtis atsakingai. Pagunda, kad rinkimų metais biudžete gali atsirasti su politiniais dividendais susijusių išlaidų – visada egzistuoja“, – svarstė A. Krupavičius.
Anot jo, prezidentas G.Nausėda įspėja, kad populistiniai sprendimai negali ir neturi būti finansuojami.
„Vetavus biudžetą pradėtų veikti 1/12 taisyklė, kuri reiškia, kad kitų metų visos išlaidos yra finansuojamos pagal ankstesnių metų išlaidas. Taigi 2020 metų sausio mėnesio išlaidos turėtų būti tokios pat, kaip 2019 sausio mėnesio. Visoms partijoms Seime tokiu atveju reikėtų susitarti, rasti kompromisą ir kartu su prezidentu priimti sprendimą. Man rodos įstatyme nėra priimta išlygų, kad prezidento veto gali atmesti. Bet biudžeto klausimas yra labai aštrus ir veto atmetimas būtų gerokai sudėtingas. Jei taip atsitiktų, tai būtų beprecedentis atvejis“, – aiškino politologas.
Jis tikino, kad tokia situacija tik dar labiau pakenktų valdančiajai koalicijai, kuri ir taip nėra tvirta.
„Kiekviename Seime galima stebėti paveikslą, kad prieš kadencijos pabaigą beveik visos parlamento daugumos pavirsta parlamento mažumomis. Taktinis tikslas dabartinei valdančiajai koalicijai labai paprastas – priimti biudžetą ir iki kadencijos pabaigos nedaryti jokių aštrių sprendimų ir judesių. Taip valdantieji galėtų išlikti iki pat kadencijos pabaigos“, – sakė A. Krupavičius.
Politikos mokslų specialistas įsitikinęs, kad dėl biudžeto savaime bus daug diskusijų, tai nebus lengvas pasivaikščiojimas, bet kol kas valdančioji koalicija turi pakankamai balsų, todėl jaučiais gana saugi.
„Prezidento pozicija yra girdima visuomenėje, todėl valdančioji koalicija bus priversta girdėti prezidentą. Diskusijos vyks. Kompromisinis biudžeto variantas, matyt, bus pateiktas Seimui, bus balsuojama ir tikėkimės veto teise prezidentui naudotis nereikės. Nes jis iš anksto perspėja, kad jei jo negirdės, jis pasinaudos visomis jam suteiktomis įstatymo galiomis“, – sakė jis.
Pasak politologo, prezidentas šiuo metu tvirtina savo pozicijas, rodo, kad yra aktyvus ir bus aktyvus prezidentas.
