„Ieškodami tinkamiausio ir efektyviausio atsako į naujai kylančius iššūkius, privalome išlaikyti patikimą atgrasymo ir gynybos laikyseną, nepaleisdami iš akiračio agresyvių Rusijos veiksmų, kurie kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“, – trečiadienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas šalies vadovas.
Taip G. Nausėda kalbėjo po telefoninio pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Lietuvos prezidentas ir Aljanso vadovas aptarė Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo bei gynybos klausimus, rengiantis šiais metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, grėsmių atgrasymo stiprinimą Baltijos regione ir „NATO 2030“ ateities strategijos rekomendacijas.
G. Nausėda pabrėžė, kad besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje ypač svarbu tęsti NATO adaptaciją, stiprinančią Aljanso galimybes greitai ir efektyviai reaguoti į grėsmes ir iššūkius, kad ir kur jie kiltų. Be to, pradėtas „NATO 2030“ procesas turi sustiprinti gyvybiškai svarbius transatlantinius ryšius, vienybę ir solidarumą tarp sąjungininkų.
Prezidentas akcentavo, kad Lietuva nekeičia principinės nuostatos skirti 2 proc. šalies BVP gynybai, o iki 2030-ųjų planuoja investicijas į saugumą ir gynybą padidinti iki 2,5 procento. Lietuva nuosekliai vykdo reikalavimą skirti 20 proc. viso gynybos biudžeto išlaidų įrangai, taip pat aktyviai dalyvauja NATO misijose ir operacijose, tarp jų – Irake ir Afganistane.
J. Stoltenbergas po pokalbio su G. Nausėda Lietuvą pavadino patikima partnere, kuri „reikšmingai prisideda prie bendro saugumo“.
Generalinis sekretorius tviteryje teigė, kad su Lietuvos prezidentu aptarė situaciją Baltijos jūros regione ir pasirengimą Aljanso viršūnių susitikimui.
Lietuvos žvalgybos institucijų paskutiniame kasmetiniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime rašoma, kad Lietuvos nacionalinio saugumo padėtį neigiamai veikia Rusijos karinio potencialo ir aktyvumo didėjimas Vakarų karinėje apygardoje ir Karaliaučiaus srityje.
Taip pat – gilėjanti karinė integracija su Baltarusija.
Žvalgybų teigimu, Rusija nuosekliai stiprina konvencinius ir branduolinius pajėgumus, vysto naują ginkluotę, vykdo didelio masto mokymus.
Minskas karinę integraciją su Rusija laiko savo saugumo garantu – bendruose kariniuose mokymuose tobulinami ginkluotųjų pajėgų veiksmai, o Rusijos karo pramonė ir toliau išlieka vienu svarbiausių Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų modernizacijos šaltinių.
Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka ne kartą kaltino Lietuvą ir Lenkiją, esą jos kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus, o NATO vadino grėsme.
Baltarusijoje pernai rudenį, tęsiantis masiniams protestams prieš A. Luašenkos valdymą ir rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų rezultatų klastojimą, A. Lukašenka pareiškė apie NATO ir Jungtinių Valstijų keliamą karinę grėsmę ir paskelbė visišką kovinę parengtį šalies ginkluotųjų pajėgų pagrindiniuose daliniuose, taip pat nurodė sutelkti papildomų pajėgų prie Baltarusijos vakarinės sienos.
