„Tikrai negaliu šiandien pasakyti, kad tai įvyks po trijų metų ir septynių mėnesių, bet manau, kad tai yra logiškas žingsnis, nes esame judančiame laive, žmonių nuomonės keitėsi radikaliai pastaraisiais metais ir, manau, dar keisis ateityje“, – žurnalistams ketvirtadienį Romoje sakė G. Nausėda.
„Todėl norint nustatyti tikrąją fotografiją žmonių nuotaikų pilietybės išsaugojimo klausimu, reikės referendumą organizuoti ateityje, kadangi tai yra vienintelis konstitucinis kelias įteisinti pilietybės išsaugojimą“, – pridūrė jis.
Gegužę vykusiame referendume už dvigubos pilietybės instituto išplėtimą buvo 73 proc. dalyvavusiųjų arba daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų, bet Konstitucijos pataisai priimti pritrūko apie 300 tūkst. balsų.
Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti daugiau kaip pusė visų rinkėjų, t. y. ne mažiau kaip 1,23 milijono.
Dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias retas išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
