G. Nausėda sako besigrožintis prie Knygų mugės besidriekiančiomis eilėmis, nes tai jam simbolizuoja, kad Lietuvoje kultūra vis dar gyvuoja.
„Man svarbu, kad aš matau čia šurmulį, žmonių, gerą nuotaiką, inteligentiškus veidus ir suprantu, kad nei knyga Lietuvoje mirė, nei kultūra mirė. Ir tada visiškai nesvarbu, kokios priežastys atginė žmogų čia“, – Knygų mugėje kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas atskleidžia, kad šiuo metu prie jo lovos guli dvi knygos.
„Viena iš jų beveik baigta, liko koks 100 puslapių, bet jos apimtis kokie 800 puslapių. Tai – Baltušio memuarai, pirmas tomas. Iš pradžių buvo labai įdomu skaityti, nes apie tą žmogų žinojau tik tiek, kiek man buvo privaloma skaityti mokykloje.
O dabar pamatai visai kitą asmenybę su jo pakankamai blaiviu požiūriu į tai, kas vyko aplink jį. Tikrai įdomu paskaityti. Na, o antroji knyga, tikrai niekas neatspėtų, – Čechovo knyga originalo kalba, apsakymų rinkinys“, – pasakojo G. Nausėda.
Vis dėlto prezidentas pripažįsta, kad sugeba įveikti ne visų klasikinių rusų autorių kūrinius.
„Dostojevskio savo laiku perskaičiau tikrai labai, labai daug. Čechovas irgi iš esmės turbūt viskas. Tolstojus man... aš neturiu tiek kantrybės skaityti, geriau pasižiūriu ekranizaciją“, – juokėsi jis.
Prisimindamas savo jaunystę G. Nausėda sakė 1980-aisiais skyręs nemažai laiko egzistencialistų literatūrai. Tokį pasirinkimą prezidentas sieja su vidiniu savo protestu prieš jį supusį gyvenimą.
„Aš dabar pradedu galvoti, kad turbūt tuomet visame viešame gyvenime buvo propaguojamas kolektyvizmas, tarybinio žmogaus sindromas, kuris neva kažkokiais patriotiniais tikslais stato kažkokį brandų socializmą ar panašiai, ateina noras bent viduje dvasiškai pasipriešinti tam ir mestis į kitą kraštutinumą.
Tai ir buvo mėginimas kapstytis savyje, ieškoti savo asmenybės bruožų, kurie tave išskiria iš kitų, ieškoti atsakymo į gyvenimo prasmės klausimą. Nors puikiai žinai, kad tų atsakymų niekada iki galo nerasi. Tuo metu buvo labai intensyvus šitų autorių skaitymas kaip tam tikras protestas tam, kas vyko mano gyvenime“, – pasakojo G. Nausėda.
Jau ne vienerius metus G. Nausėda kolekcionuoja antikvarines knygas, tačiau jis pripažįsta, kad ši kolekcija niekada nebus baigta.
„Niekada jūs to nepadarysite, kai kurių knygų jau neberasite. Gal ir nereikia. Manau, kad kolekcijos prasmė yra tiktai tada, kai labai aiškiai apsibrėži, ką tu kolekcionuoji. Mano objektas yra per platus. Gal dėl to ta kolekcija yra šiek tiek nelygiavertė.
Bet turiu jos atšaką – tai knygos apie Mažąją Lietuvą. Sakyčiau, kad mano kolekcija Mažosios Lietuvos klausimais netgi vertingesnė, negu Lietuvos istorijos“, – sakė prezidentas.
Kalbėdamas apie knygos prasmę savo gyvenime, G. Nausėda teigė, kad visos perskaitytos knygos palieka žmonėse pėdsaką ir praturtina gyvenimą.
„Knygos suteikia gyvenimui prasmę, turinį, leidžia tam tikromis minutėmis jaustis laimingam. Tiesiog nieko ypatingo nedarant, skaitant, atsiduodant skaitymo aistrai. Ir tai yra nuostabu. Kiekviena perskaityta knyga, aš labai tvirtai tuo tikiu, palieka kažką. Kuo daugiau perskaitai knygų, ne dėl to, kad madinga, tikrai, manau, knygos labai praturtina žmogų“, – sakė G. Nausėda.
