knygos

Kai lietuvių iliustruotoja Elena Selena atvyko į Paryžių, jos lagamine prie drabužių ir piešimo priemonių gulėjo Tove Jansson knyga apie Trolius Mumius. Papasakoti apie juos sava kalba buvo Elenos svajonė. Atėjo laikas, ji išsipildė – lietuvė savo vaikystės herojams sukūrė nuostabų erdvinių iliustracijų pasaulį.

Istorinė ir mokslinė fantastika, biografijos ir publicistika, meilės ir santykių romanai, keletas dramų, detektyvas, psichologinis trileris, istorijos vaikams ir jaunimui, paveikslėlių knygos. Rašantiems, rodos, nei žanrų, nei temų netrūksta, o literatūros konkursų vertintojai dargi pažymi, kad šiais metais pastebimai pagerėjusi ir rankraščių kokybė. Leidykla „Alma littera“ nepaliauja ieškoti naujų talentų.

„Namų darbai, ne itin skanus valgyklos maistas, dvi lietuvių pamokos iš eilės, mokykloje pamesti daiktai, atostogų laukimas yra pradinukų kasdienybė“, – važinėdama po mokyklas patyrė apdovanotų knygų vaikams „Kapt kapt kapt“, „Kaip sutramdyti žvėryną?“ autorė Indrė Pliuškytė-Zalieckienė.

Rugpjūčio 9-ą dieną buvo minima tarptautinė knygų mylėtojų diena. Tiesa, minint šią dieną, buvo priminti ir ne itin malonūs „Eurostat“ duomenys – juose Lietuva, pagal knygų skaitomumą, rikiuojasi čia pat už Europos Sąjungos vidurkio. Ekspertai sako, kad knygų neskaitymas gali turėti itin liūdnų pasekmių, o įprotį skaityti žmoguje reikia formuoti dar ankstyvoje vaikystėje. Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis (2022 m.) per 12 mėnesių vos 52,4 proc.

Periodinių leidinių ir knygų platinimo įmonė „Medipresa“ ir knygų leidybos prekės ženklo „Obuolys“ įkūrėjas Paulius Virbickas pasirašė taikos sutartį ir atnaujino bendradarbiavimą. Susitarimas, be kitų sąlygų, apims ir atnaujintą knygų tiekimą į „Medipresos“ elektroninį knygyną „Patogu pirkti“, ketvirtadienį pranešė „Medipresa“ ir P. Virbickas. „Tai – naujas bendradarbiavimo etapas.

60-ies metų kaunietės Ilonos Kristinos Aglinskaitės (Lepordos) namuose gimsta tikri stebuklai. Meniškos prigimties moteris iš įvairių audinių atraižų kuria stulbinančio grožio skirtukus knygoms, kurie stebina aplinkinius, o tiems, kuriems nusišypso laimė, – Ilona juos padovanoja. Skirtukus menininkė pradėjo kurti norėdama atliepti šiomis dienomis aktualią ekologijos temą.

Valė Remeikienė – Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Daugų filialo bibliotekininkė, kurios meilė knygoms ir atsidavimas darbui šią profesiją pavertė ne tik darbu, bet ir gyvenimo būdu. Jau 39 metus Valė eina į darbą su džiaugsmu, kasdien puoselėdama knygų pasaulį ir skatindama skaitymo kultūrą. „Daugelis mūsų nuvertina pirmosios perskaitytos knygos reikšmę, bet nuo pirmosios knygos, manau, priklauso, ar vėliau mes skaitysime.

Iki šiol senas, nurašytas knygas bibliotekos galėdavo tik išmesti arba parduoti aukcione, kurio rengti tiesiog neapsimokėjo. Po kilusio skandalo, kai gyventojai pasipiktino pilnu konteineriu išmestų senų nurašytų leidinių, Kultūros ministerija susizgribo keisti tvarką. Dabar bibliotekos jau galės atiduoti nurašytus leidinius visiems, kas pageidaus.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Neįprastu stiliumi parašytas vilniečio rašytojo Bartoszo Połońskio romanas „Robčikas“ Vilnių išrengia iš romantizmo rūbo ir tam tikros sostinės gyventojų dalies skaudulius stebi pro didinamąjį stiklą, versdamas susimąstyti apie jų tautinį identitetą. Aktualios instagramo kartos temos nepalieka abejingų skaitytojų. Romaną „Robčikas“ lietuviškai išleido asociacija „Slinktys“. Artėjant rašytojo susitikimui su skaitytojais, kalbamės su romano autoriumi Bartoszu Połońskiu.

Seimas ketvirtadienį priėmė Bibliotekų įstatymo pataisas, leisiančias bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas. Už įstatymo projektą vieningai balsavo 85 Seimo nariai.

Seimas šią savaitę leido bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. Už Kultūros ministerijos teiktus Bibliotekų įstatymo pakeitimus vieningai balsavo 85 Seimo nariai. Priėmus šias pataisas, bibliotekoms leista išdalyti nurašytas knygas – prieš atiduodant perdirbti nurašytas knygas bus galimybė jas neatlygintinai perduoti fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn.

Vienas iš devynių įtariamų nusikalstamos grupuotės, įtariamos vertingų XIX a. rusų klasikų knygų iš Vilniaus universiteto bibliotekos ir kitur Europoje vagystėmis, yra suimtas Lietuvoje, BNS ketvirtadienį patvirtino Generalinė prokuratūra. Lietuvoje kartvelas yra nuo 2023-ųjų pabaigos, bet anksčiau apie tai nebuvo pranešta.

Bibliotekos ant ratų – vis dažnesnis vaizdas, kurį užfiksuoja šalies kaimų gyventojai. Lietuvoje ir toliau uždarinėjant kaimo skaityklas, žmonėms siūloma tokia paslauga – mobili biblioteka. Žmonės džiaugiasi, kad knygas jiems atveža ir į kiemą, tačiau neslepia ir rūpesčio, ar mobilios bibliotekos nebus panaikintos, jei valdžiai pasirodys, kad skaitytojų per mažai. O Kultūros ministerijos skaičiavimu per pastaruosius penkerius metus, Lietuvoje panaikinta daugiau nei 50 kaimo bibliotekų.

Metų pabaigoje, gruodžio 30 d., po sunkios ligos mirė vertėja, redaktorė, „Auksinės lupos“ laureatė Bronė Balčienė.   „Atsisveikinti bus galima sausio 2 d. nuo 15 iki 20 val. ir sausio 3 d. nuo 9 iki 12 val. laidojimo namuose Olandų g., 5-oje salėje.  Urna išnešama sausio 3 d. 12 val. Laidotuvės Liškiavos kapinėse (Varėnos raj.) 14 val“, – rašoma Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

Neeilinė bibliotekininkė Panevėžio rajone. Moteris kasdien sėda ant dviračio ir nesvarbu, lyja ar sninga, mina kartais net ne vieną dešimtį kilometrų, kad atokiuose vienkiemiuose gyvenantiems skaitytojams atvežtų knygų. Moteris sako, kad jei ne knygos į namus, dalis vietinių gal visai pamirštų rašytinį žodį. Esą kai kurie gyventojai nebeturi sveikatos, o kiti ir galimybių ar noro belstis į biblioteką kelis ar keliolika kilometrų.

Siūloma, kad bibliotekos nurašytas knygas galėtų atiduoti jų pageidaujantiems. Tokioms įstatymų pataisoms trečiadienį pritarė Vyriausybė, toliau jos bus teikiamos Seimui. Kaip pranešė Kultūros ministerija, antrinė knygų ir kitų dokumentų atranka ir aktualumo netekusių dokumentų nurašymas yra vienas iš pagrindinių efektyvaus bibliotekų fondo valdymo proceso elementų, užtikrinančių būtiną fondo atnaujinimą. Per 2022 metus bibliotekos nurašė 2 150 arba 4,5 proc.

Iš Vilniaus universiteto skaityklų buvo pagrobta 17 vertingų XIX amžiaus knygų, BNS patvirtino prokuratūra, atliekanti vagystę dėl šio nusikaltimo. Kiek anksčiau ketvirtadienį pranešta, jog Lenkijoje ir kitose Baltijos šalyse per pastaruosius dvejus metus pavogta XIX amžiaus rusų literatūros už milijonus eurų – originalai bibliotekų lentynose buvo pakeisti klastotėmis.  Retų rusiškų knygų vagysčių įkalčiai veda prie aukcionų Rusijoje.

Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse per pastaruosius dvejus metus buvo pavogta XIX amžiaus rusų literatūros už milijonus eurų – originalai bibliotekų lentynose buvo pakeisti klastotėmis.  Retų rusiškų knygų vagysčių įkalčiai veda prie aukcionų Rusijoje. Varšuvos universiteto biblioteka apie vagystes sužinojo tik praėjusį mėnesį. Tarp pavogtų vertybių – pirmieji Aleksandro Puškino ir Nikolajaus Gogolio darbų leidimai.

„Leidybos procesai, kaip ir viskas mūsų gyvenime, nuolat kinta. Keičiasi skaitytojų poreikiai, įpročiai, kartu – rinka ir aplinka. Norime ir stengiamės atliepti tai, kas aktualu skaitytojui, kuo domisi pasaulis, kartu keičiamės patys ir procesai leidyklos viduje“, – sako leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė. 1990 metais įsikūrusi leidykla „Alma littera“ vizualiai keitėsi vos porą kartų.

„Antarktidos indėnai neklausia, kiek tau metų, jie nori žinoti, kiek vaiko yra tavyje“, – taip naują savo knygą suaugusiesiems pristato aktorius ir rašytojas Juozas Gaižauskas. Per keletą metų tapęs vienu iš labiausiai skaitomų autorių bibliotekose Juozas nebijo žaisti žanrais ir formomis – „Antarktidos indėnai“ vieniems gali pasirodyti vaikiška, o kitiems – filosofinė knyga.

Pernai populiariausia bibliotekose grožinės literatūros autore išrinkta Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, tarp vaikų ir jaunimo – Tomas Dirgėla, trečiadienį pranešė asociacija LATGA.

Tarptautinė „Booker“ literatūros premija pirmą kartą skirta už knygą bulgarų kalba – bulgarų rašytojui Georgiui Gospodinovui ir vertėjai Angelai Rodel už romaną „Laiko slėptuvė“ (bulg. Vremeubežišče, angl. Time Shelter), paskelbta antradienį. Šia prestižine premija pripažįstami grožinės literatūros darbai iš viso pasaulio, išversti į anglų kalbą. 50 tūkst. svarų (57,5 tūkst. eurų) premiją po lygiai pasidalija autorius ir vertėjas.

Iš Vilniuje esančios bibliotekos vyras pavogė vertingas knygas, skelbia policija. Vagystė įvykdyta gegužės 19 d. apie 13 val. 15 min. Vilniuje, Universiteto g., bibliotekoje, vyras pavogė istorinės ar kultūrinės vertės turinčias knygas, kurių originalus sukeitė į suklastotas. Materialinis nuostolis nustatinėjamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina vaikų knygų kūrėjus – rašytojus, poetus, dailininkus, leidėjus – ir skaitytojus. „Tarptautinės vaikų knygos dienos proga linkiu nepaliauti skaityti ir taip pažinti, suprasti save ir pasaulį, kurti artimus ryšius ir būti pakantiems kitokiems,“ –  sveikinime sako V. Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, visos knygos yra skirtingos, nepakartojamos ir savitos. Ir kiekviena pasakoja savą istoriją, kuri skatina turėti savo nuomonę, vertinti, komentuoti.

Tūkstančiai lietuvių sugužėjo į prasidėjusią kasmetinę knygų mugę. Daugelis pripažįsta – knygos pabrango, bet joms pinigų vis tiek negaila. Ypatingi mugės akcentai – 700-asis Vilniaus jubiliejus ir kraujuojančios Ukrainos karo metinės. Tad tarp įvairių leidyklų stendų vis šmėžuoja mėlynai geltonos dvispalvės.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka Panevėžyje įrengė knygomatus. Anot savivaldybės pranešimo, jie įrengti prie bibliotekos centrinių rūmų Respublikos gatvėje ir prie rekonstruojamo Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos skyriaus Aukštaičių gatvėje. Knygomatai suteikia galimybę pasiimti užsakytas knygas bet kuriuo paros metu ir visomis dienomis, per šventes ir savaitgaliais. „Knygomatu gali naudotis visi registruoti bibliotekos skaitytojai.

„Esu tam, kad papasakočiau“ – taip savo misiją įvardija knygų autorė, lektorė Vitalija Maksvytė. Vaikams ir suaugusiems kurianti rašytoja šiais metais yra iniciatyvos „Knyga + Kinas“ komisijos narė. Iš leidyklų pasiūlytų įvairaus žanro literatūros kūrinių, ji padės išrinkti knygas, labiausiai tinkančias didiesiems ekranams. Atrinkti kūriniai kino prodiuseriams ir režisieriams bus pristatomi vasario 24 d., Vilniaus knygų mugės metu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Garsus japonų romanistas Haruki Murakami balandį išleis pirmą naują romaną per pastaruosius šešerius metus, trečiadienį pranešė leidykla „Shinchosha“. Apie naująjį kūrinį, kuris bus pirmasis H. Murakami romanas po 2017 metų vasarį išleisto „Komandoro nužudymo“, kol kas pateikiama nedaug informacijos. Trumpame pareiškime japonų kalba leidykla „Shinchosha“ nurodė, kad naujasis kūrinys bus išleistas balandžio 13 dieną, tačiau neatskleidė nei pavadinimo, nei siužeto detalių.

Šiauliuose, Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, šeštadienį prasideda septintoji knygų mugė. „Kasdien permainingai keičiantis energijos kainoms ir sklindant gandams apie jos stygių ateityje, vienas žmonijos energijos šaltinis per amžius išlieka stabilus ir nuolat atsinaujinantis. Tai – kultūra“, – teigiama mugę organizuojančios bibliotekos pranešime. Pasak renginio organizatorių, mugės dalyviai galės susitikti su autoriais, apžvelgti naujas knygas, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose.

Skandalas Kaune – gyventojai aptiko pilną konteinerį išmestų senų knygų. Dalį pačių seniausių spėjo paimti, kitos pateko į atliekų tvarkymo įmonę, čia jos ruoštos perdirbimui ir jau sugadintos – tiesiog virto makulatūra. Leidinius išmetė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, jo atstovai sako, kad tai sena periodika, kurių dublikatai yra kitose įstaigose, o šiuos leidinius esą nurašyti leido pati Kultūros ministerija. Naktinis radinys sukrėtė kauniečius.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pranešė įsigijusi dvi Lietuvos kultūros istorijai reikšmingas senąsias knygas. Tai karo inžinieriaus, artilerijos teoretiko, žemaičių bajoro Kazimiero Semenavičiaus (1600–apie 1651) veikalo lotynų kalba „Artis magnae artilleriae“ („Didysis artilerijos menas“) vertimas į vokiečių kalbą, išleistas 1676 metais, bei Prūsijos kartografo ir istoriko Casparuso Hennenbergerio (1529–1600) istorinės geografijos knyga vokiečių kalba „Kurtze und warhafftige B...

Knygas brailio raštu nuo šiol bus galima gauti bet kurioje Lietuvos bibliotekoje, minint Baltosios lazdelės dieną pranešė Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). Spalio 15-oji – Baltosios lazdelės diena. Šia proga viešosios šalies bibliotekos įteikia simbolinę dovaną neregiams – knygas Brailio raštu artimiausioje bibliotekoje. „Didelė dalis nereginčių skaitytojų gyvena mažuose Lietuvos miesteliuose, vienkiemiuose, kaimuose.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, knygynuose ir elektroninėse knygų parduotuvėse išaugo susidomėjimas ne tik ukrainiečių autorių kūriniais, knygomis apie Ukrainą, bet ir knygomis ukrainiečių kalba. Taip pat ūgtelėjo knygų apie įvairius karus, geopolitikos reiškinius paieškos ir pardavimai.  „Ukrainiečių autorių buvo labai mažai, todėl bet koks pokytis duoda didelius procentus.

Asociacija LATGA sudarė populiariausių knygų ir jų autorių dešimtukus bibliotekose, rašoma pranešime spaudai. Dešimtukai sudaryti remiantis jungtinio bibliotekų katalogo duomenimis, kuriuos susistemina ir pateikia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Populiarių fantastikos knygų „Haris Poteris“ autorė J.K.Rowling buvo apgauta rusų, kai šie ją vertė manyti, kad ji vaizdo skambučio metu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu. Moteriai pokštą surengė Vovanas ir Lexusas – rusų komikai, kurie jau anksčiau ne sykį yra apgavę žinomus žmones ir specializuojasi į Vakarų pasaulio atstovų žeminimą, rašo express.co.uk. Šįkart jie nusprendė negražiai pasišaipyti iš britų autorės ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.

Preiloje, ant Kuršių marių kranto, po šimtamečio pastato rekonstrukcijos ketvirtadienį oficialiai atidaroma biblioteka. „Tai biblioteka su skaitykla ant marių kranto. Kas neskaitė – pradės skaityti. Vieta nuostabi, dabar ir pati aplinka – ir kiemas, terasa“, – BNS sakė Neringos meras Darius Jasaitis. Preilos biblioteka įsikūrusi istorinėje raudonmūrėje prieškario mokykloje, pastatytoje 1907 metais. Mero teigimu, joje nebuvo tinkamų sąlygų.

Prasidėjus karui Ukrainoje knygų rinka šiek tiek sustojo: žmonės mažiau skaitė, labiau domėjosi istorinėmis, karo knygomis, o kai kurie karo akivaizdoje domėjosi Europos ir Lietuvos kelių žemėlapiais. Knygynai pripažįsta, kad knygų kainos kyla, atskleidžia, kokia literatūra populiariausia ir atneša daugiausia pelno. Knygynams atsisakius rusiškų knygų ir didėjant ukrainietiškų knygų paklausai, karo pabėgėliams neturi ko pasiūlyti.

Elektroninėms ir audio knygoms bei vadovėliams nuo 2023 metų siūloma taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Dabar joms taikomas 21 proc. PVM.    Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime registravo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė.

Skambiai nuskambėjusi internete išmestų į konteinerius Pavilnio bibliotekos knygų istorija turi nemalonią pabaigą. Dauguma jų taip ir nesulaukė antro šanso, buvo sunaikintos. Pavilnio gyventoja Virginija Aleksejūnė tikina, kad dauguma knygų buvo idealaus stovio. Vilniaus centrinės bibliotekos direktorės pavaduotoja Simona Žilienė tvirtina, kad tokia knygų nurašymo tvarka, uždaromai bibliotekai yra privaloma.

Avarinės būklės pastate buvusi biblioteka uždaryta, o nebereikalingas kone tūkstantis knygų – tiesiai į dešimt konteinerių. Toks vaizdas vidury baltos dienos šokiravo sostinės Pavilnio gyventojus. Pamatę išmestas knygas žmonės puolė jas rinkti, tačiau spėjo išgelbėti tik mažą dalį. Kilus skandalui, atliekų tvarkymo įmonė gyventojams leido dar nespėtas sunaikinti knygas susirinkti tiesiai iš perdirbimo sandėlio.

Per pastaruosius metus daugiau nei trečdaliu pabrango popierius. Spaustuvės ir leidėjai sako, kad dėl žaliavos pabrangimo, brangs ir knygos, leidiniai, žurnalai bei popierinės pakuotės. Tačiau pakilusios kainos ne vienintelė problema – visame pasaulyje juntamas ir didelis popieriaus stygius. Spaustuvėje iš popieriaus gaminamos kartoninės pakuotės, lankstinukai bei spausdinami leidiniai ir knygos.

Kiekvienas Lietuvos naujagimis savo gyvenimo kelionę pradės su knyga ir skaitytojo pažymėjimu. Tokios dovanos pirmą kartą pradėtos dalyti visose Lietuvos ligoninės. Anot specialistų, kai tėvai savo vaikams pradeda skaityti nuo pat gimimo ar dar esant įsčiose, tai lemia jų raidą ir tolimesnius gebėjimus ateityje. Pasaulį išvydusios Auroros tėtis Dovydas gavo dovanas iš Vilniaus gimdymo namų. Viena jų – knyga naujagimei. Vyras sako, kad tokia staigmena buvo maloni ir netikėta.

Pastaruoju metu smarkiai išbrangus popieriui, kyla knygų, kitų leidinių ir pakuočių kainos, praneša LRT.  Spaustuvininkų asociacijos tarybos narys Saulius Mudėnas sako, kad popieriaus kaina per pastaruosius tris mėnesius pakilo beveik 40 proc. Pasak jo, toks kilimas nebuvo fiksuotas visą nepriklausomybės laikotarpį. Tam įtakos esą turi popieriaus gamybos pajėgumų sumažėjimas ir padidėjęs žaliavos poreikis. Galutinė knygų kaina pirkėjui gali kilti dešimtadaliu.

Kaimų krautuvėlės tampa bibliotekomis. Kupiškio rajono verslininkas keliose jam priklausančiose parduotuvėse sukalė lentynas ir įrengė bibliotekas. Knygos jose – pačių gyventojų dovanotos. Ir jokios registracijos nėra. Žmonėmis pasitikima ir vyksta savotiški mainai. Žmonės dovanoja savo perskaitytas knygas, namo ima kitų atneštas. Verslininkas žada, kad ateityje tokių bibliotekų kaimų parduotuvėse daugės.

Įdomi socialinė idėja skamba maždaug taip: heteroseksualios moterys gali sakyti, kad nori, jog jų partneris pasižymėtų geromis savybėmis, tačiau iš tikrųjų tai, ko jos nori, yra iššūkis susitikinėjant su „blogu berniuku“. Ši idėja yra tokia plačiai paplitusi, kad kai kurie žmonės iš to net užsidirba pinigų, parduodami savipagalbos knygas ir mokydami vyrus, kaip įžeidinėti moteris. Neseniai „Broadly“ paskelbtame straipsnyje teigiama: „Visi žino, kad [blogi berniukai] <...> yra geidžiami.

Karantinas daugelį žmonių privertė ieškoti naujų veiklų arba prisiminti pamirštas. Vienas pagrindinių saugių laiko praleidimo būdų tapo knygų skaitymas. Ši veikla savo aktualumo nepraranda ir suaktyvėjus užsiėmimams lauke – vasara, atostogos, ilgos kelionės, tingūs poguliai paplūdimyje ir sode skatina ieškoti naujų skaitinių. Prekybos centro internete „Varlė.

Knygų pardavėjai atviri – per pandemiją žmonės prisiminė knygas, mat per pastaruosius metus knygų pardavimai ūgtelėjo kone dvigubai. Aktyviau pradėta prekiauti ne tik naujomis, bet ir jau perskaitytomis knygomis. Tiesa, leidyklų atstovai pasakoja, kad per pandemiją brango ir knygų spausdinimas, nes pakilo popieriaus kaina, jo transportavimas taip pat ir kitos knygos savikainos sudedamosios dalys. Knyga – apgalvotas pirkinys Vilnietė Evelina (vardas pakeistas – aut. past.

Penktadienį minima pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena, todėl nusprendėme pasidomėti apie nelegalų knygų skenavimą, piratavimą ir patiriamus nuostolius. Per pandemiją dukart užsivėrus knygynų ir bibliotekų durims tapo sunkiau įsigyti norimą knygą. Bet ne visiems knygų mylėtojams tai tapo problema – ėmėsi kurtis „Facebook“ grupės, kuriose kaip ir piratinėse svetainėse, keičiasi nelegaliai skenuotomis PDF knygomis.

Kartais namas, kuriame gyvename, gali nustebinti ir netgi slėpti turtus galintį atnešti turinį. Jungtinėje Karalystėje gyvenanti moteris teigia, kad ji namuose atrodo slaptą biblioteką, kurioje pilna senų pirmo leidimo knygų.  Britė Lynn savo „TikTok“ paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame rodo rūsyje rastas knygų pilnas lentynas. Jos teigimu, oda įrištos knygos yra pirmieji leidiniai, kurie, pasak internautų, gali atnešti didelius turtus.