Jis pabrėžė, kad tiek pasiekus, svarbu nesustoti.
„Tai vienas iš pajėgiausių net pasaulio mastu kibernetinio saugumo centrų. Jis daugeliu atžvilgiu turbūt lenkia mūsų konkurentus ir galėtų dar pamokyti kai kuriuos kitus“, – po apsilankymo centre žurnalistams sakė valstybės vadovas.
„Bet svarbiausia yra tai, kad nesustotume, kad judėtume į priekį, kad keltumėme sau aukščiausius tikslus, nes šitoje srityje, jeigu sustoji, tuoj pralenks kiti“, – pridūrė jis.
Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre prezidentas supažindintas su pasiekimais atliekant nacionalinę kibernetinio saugumo pajėgumų konsolidaciją ir tarptautinio bendradarbiavimo pažanga kuriant greitojo reagavimo prieš kibernetines atakas komandas.
„Prezidentą nuodugniai supažindinome su mūsų paskutinių trejų metų keliu: kur Lietuva buvo, kokie buvo pagrindiniai iššūkiai, kur esame šiandien, kokie pagrindiniai buvo tyrimai, kad suprasti, kokios modernios grėsmės atsirado“, – po susitikimo žurnalistams sakė Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
„Šiandien kiekvienas išmanus įrenginys ar aplikacija telefone kelia ir prezidentui kaip asmeniui grėsmę, bet ir visai valstybei, todėl reikia tuos naujus tipus žinoti“, – pridūrė jis.
Šalies vadovui taip pat pristatyta Kaune centro vykdoma mokslinė veikla.
Anot Prezidentūros pranešimo, išskirtinio dėmesio sulaukė Lietuvos specialistų kuriamos inovacijos – šalies vadovas susipažino su centro naudojamais įrankiais ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų kibernetinei apsaugai užtikrinti.
Per vizitą aptarta kritinės infrastruktūros apsaugos problematika, pristatyti kuriami ankstyvosios prevencijos jutikliai – jie kibernetines atakas leidžia nustatyti ankstyvose stadijose, kol jos nėra padariusios žalos.
Taip pat aptarta artėjančių Seimo rinkimų kibernetiniam saugumui užtikrinti skirta sistema VRKIS.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras veikia dviejuose lygiaverčiuose padaliniuose Vilniuje ir Kaune.
Prie centro kūrimosi ir veiklos tiesiogiai prisideda JAV Pensilvanijos gvardijos kibernetinio saugumo specialistai, padėję įrengti laboratorijas, taip pat fiziškai užtikrinę sistemų saugumą per prezidento bei Europos Parlamento rinkimus pernai gegužę.
Centras Kaune kol kas įsikūręs laikinose patalpose ir į naują pastatą kariuomenės Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono teritorijoje turėtų persikelti 2021-ųjų antroje pusėje.
Kaune esančiame centre stebima Lietuvos elektroninė erdvė, interneto srautai bei pagrindiniai centrai, matomi realiu laiku vykstantys kibernetiniai incidentai.
„Jeigu sutriktų kažkas Lietuvoje, mes iš karto matytume“, – sakė E. Kerza.
Pernai Lietuvoje įvyko per 3 tūkst. rimtesnių incidentų.
„Tai sofistikuoti, tikrai sudėtingi atvejai iš maždaug 53 tūkst. įvykių, kurie nutinka elektroninėje erdvėje“, – pasakojo viceministras.
Šis skaičius, lyginti su 2018 metais, išaugo maždaug trigubai. Tai siejama su išaugusiomis Lietuvos galimybėmis tokius incidentus identifikuoti.
Pagal Vyriausybės prieš pusmetį patvirtintą planą, iš Nacionalinio kibernetinio saugumo centro padalinio Kaune galės būti valdomos Lietuvos iniciatyva kuriamos ES greitojo reagavimo kibernetinės pajėgos.
