Liepos mėnesį Vilniaus savivaldybės iniciatyva Kazio Škirpos alėjos pavadinimas pakeistas į naująjį – „trispalvės alėjos“ pavadinimą. Tuo liko nepatenkinti Kazio Škirpos šalininkai, kurie šio pavadinimo nepripažįsta ir siekia susigrąžinti senąjį.
Šią savaitę jau net du kartus Vilniaus savivaldybės darbuotojai vyko į Gedimino kalno papėdę, mat čia tautinių susivienijimų atstovais prisistatantys entuziastai ant naujojo alėjos pavadinimo lentelės vis priklijuoja pačių pasigamintą juostą su senuoju Kazio Škirpos pavadinimu. Sostinės savivaldybės atstovai neslepia neleisią ir nesuprantą tokios saviveiklos.
„Čia turbūt Kalėdų senelis per Kalėdas atnešė tokią gerą idėją, ir po Naujųjų prasidėjo šita akcija“, – sako savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas.
Buvo užklijuota ne tik lentelė, aktyvistai čia susirinko ir su vėliavomis, Škirpos nuotraukomis, žvakėmis, esą norėdami pagerbti buvusio diplomato ir karininko garbę ir pasipriešinti tam, kad Vilniaus mero įsakymu pavadinimas buvo oficialiai pakeistas. Tarp susirinkusiųjų savo poziciją išreiškė ir Lietuvių tautininkų ir Respublikonų sąjungos pirmininkas.
„Tarybiniais laikais irgi, jeigu mes kokią trispalvę iškeldavom, tai irgi būdavo nelegalus aktas, ir užrašydavom kur nors ant sienos, tai galima traktuot, kad užsiiminėdavom chuliganizmu, tai jei žiūrėt dabartinę situaciją, tai jei su tuo tenkinsimės, tai turim pripažinti, kad Lietuvos valstybę valdo ne Lietuvos žmonės“, – pasakoja sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis.
Vilniaus valdžia Škirpos alėjos pavadinimą pakeitė aiškindama tuo, kad Škirpa viešai deklaravo savo antisemitines pažiūras. Tad tokį saviveiklininkų elgesį sostinės savivaldybė apskundė prokurorams dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
„Kitų priemonių nėra, kaip tik tai bausti juos. Jei yra kitų priemonių, baudžiamųjų, teisti. Ir tik tokiomis priemonėmis mes su jais kovosim. Nuplėšt lipdukus, aišku, teks, jei vėl atsiras. Daugiau nieko nėra, ką padaryti“, – teigia G. Leperskas.
„Tikriausiai visus normalius Lietuvos piliečius, kurie neabejingi savo valstybei, suglumino Vilniaus mero sprendimas savavališkas pašalint Jono Generolo Vėtros, o lydintis buvo faktas, o kitas veiksmas buvo pakeisti gatvės pavadinimą, kuris realiai yra simbolis, nes toje gatvėje nėra užregistruota nei vieno namo ir fiziškai yra viena lentelė gatvės. Na, o mintis turbūt jų buvo, kad reikia kovoti su simboliais, kurie būtų Lietuvos valstybės pasididžiavimo“, – kalbėjo sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis.
Škirpos šalininkai sako, jog jokių baudų nebijantys ir alėjos pavadinimą lipnia juosta žada keisti ir toliau. Kaip atgauti ramybę ir nedidinti chaoso sostinėje dėl istorinių asmenybių įamžinimo, dar rudenį imtis galvosūkio buvo apsiėmęs pats prezidentas.
Rugsėjo po kilusio šaršalo dėl nuimtos Generolo Vėtros atminimo lentos Gitanas Nausėda pareiškė, kad imsis iniciatyvos Seimo rudens sesijoje teikti vietos savivaldos įstatymo pataisas dėl nukabinamų ar keičiamų atminimo lentelių tvarkos. Tiesa, rudens sesijoje tas nebuvo padaryta, mat, pasirodo, sukurti tvarką patikėta Kultūros ministerijai.
„Tai mūsų pirminis siūlymas nugulė pačioje geriausioje ir tinkamiausioje vietoje, kur jis buvo dar gerokai išplėstas. Kultūros politikos pagrindų įstatyme“, – sako Prezidentūros atstovė Sonata Šulcė.
„Kultūros politikos įstatymo projekte, kuris dabar yra parengtas derinti vyriausybėje, yra atskiras straipsnis istorinio atminimo įamžinimui, ir ten numatyti keli pagrindiniai bendri principai, kurių turėtų laikytis savivaldybės, valdžios institucijos. Taip pat numatoma, kad kultūros ministerija parengtų ir detalesnes rekomendacijas“, – pasakoja kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Taigi, dėl atminimo įamžinimo iškabų, lentelių, gatvės pavadinimų sprendimus, kaip ir iki šiol, esą galės priimti vietos valdžia, tačiau atsižvelgdama į paruoštas ministerijos rekomendacijas, pavyzdžiui, sutarti dėl bendrų principų pasitelkiant ekspertus, tyrėjus, bendruomenes.
