Smurtą kenčiančioms moterims padedančios organizacijos ir policijos pareigūnai teigia, kad toks įrankis leis pagelbėti aukoms psichologinio smurto atvejais, kai mėlynių ar lūžių nėra, bet žmogus sistemingai bauginamas, žeminamas, iš jo tyčiojamasi.
Kaip tai vyktų? „Policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą ir matydamas, kad neužtenka duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą, skirtų apsaugos orderį. Smurtavęs asmuo turės pasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie aukos 72 valandas. Kur apsistos smurtautojas – jo reikalas. Policija jam įteiks nakvynės namų ar savivaldybės parengtų galimų apsigyventi vietų sąrašą, bet tai jau to asmens pasirinkimas, ar jis keliaus pas tėvus, ar pas draugus, ar į nakvynės namus“, – pasakoja Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos pirmininkė, Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.
Tiesa, iki šiol siūlyta, kad policijos pareigūnas galėtų nurodyti smurtautojui išsikelti iš namų iki 15 dienų, dabar koncepcija kita – išsikelti reiktų 3 dienoms, bet pareigūnas galėtų kreiptis į teismą dėl orderio pratęsimo įtariamam smurtautojui dar 12 dienų.
Koncepcija pakeista prieštaraujant Teisingumo ministerijai, teismų atstovams ir prokurorams, mat baimintasi, kad be teismo taikant apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų, bus pažeistos asmenų teisė į būstą ar privataus gyvenimo neliečiamumą.
Pasak Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininko Mindaugo Akelaičio, policijai būtų buvęs priimtinesnis 15 dienų trukmės apsaugos nuo smurto orderis, nes smurtas šeimose dažniausiai vyksta naktimis, savaitgaliais arba nedarbo dienomis, o teismai nedirba 24/7 režimu.
Įsigaliotų nuo 2023 metų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau yra parengusi ir derina naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris užpildytų esamas spragas Lietuvos apsaugos nuo smurto sistemoje. Viena iš esamų bėdų ta, kad policija ikiteisminius tyrimus dėl smurto šeimoje dažniausiai pradeda tik tuomet, kai smurtą įmanoma įrodyti. Todėl išeina taip, kad dažniausiai mūsų šalyje baudžiama už fizinį smurtą, bet psichologinis, ekonominis, seksualinis smurtas dažnai lieka neįvertintas.
„Šiandien dienai visos laikinosios apsaugos priemonės veikia baudžiamojo proceso kontekste. Visi, kas dirba su smurto klausimais, mus kritikuodavo, kad mes gauname labai daug pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, bet didelė dalis lieka be jokio sprendimo. O mes savo ruožtu akivaizdžiai matome teismų praktiką, kas yra laikoma nusikalstama veika dėl smurto ir kas ne, todėl dėl kiekvieno pranešimo tyrimo pradėti negalime. Kai nepradedi baudžiamojo proceso veiksmų, neįsijungia ir apsaugos mechanizmai“, – pasakoja Viešosios policijos valdybos viršininkas M. Akelaitis.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais policijoje registruota 58,5 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau registruotų smurto artimoje aplinkoje nusikaltimų – tik 7132.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai per metus suteikia apie 11-12 tūkst. žmonių. Paprastai nukentėjusių asmenų kontaktus specializuotos kompleksinės pagalbos centrams perduoda policija, jei pradeda ikiteisminį tyrimą, arba pagalbos juose ieško patys žmonės.
„Šiuo metu centrai informaciją apie nukentėjusius asmenis gauna, jeigu yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, o ikiteisminis tyrimas pradedamas esant tam tikriems nusikalstamos veikos faktams – tai dažniausiai yra fizinis smurtas. O jei tai psichologinis smurtas, informacijos pradėti ikiteisminį tyrimą dažnai nepakanka ir tokiu atveju mes negauname informacijos apie nukentėjusius asmenis, negalime jiems pasiūlyti pagalbos“, – teigia J. Šeduikienė.
Tokia situacija lėmė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderį, kuris leistų prevenciškai apsaugoti auką, net jeigu nėra duomenų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl smurto šeimoje.
Apsaugos nuo smurto orderį paskirtų policijos pareigūnas, kuris įpareigotų įtariamą smurtautoją laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena su auka, net jeigu nuosavybės teise būstas priklauso įtariamam smurtautojui. Šiuo metu derinama, kad išsikelti įtariamam smurtautojui reiktų 3 dienoms su galimybe policijos pareigūnui kreiptis į teismą, kad orderio galiojimas būtų pratęstas dar 12 dienų.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėjos Jolantos Sakalauskienės, šiuo metu planuojama, jog pokyčiai galėtų įsigalioti nuo 2023 metų, bet tam dar reikia Vyriausybės ir Seimo pritarimo.
72 valandos aukai atsigauti
Tačiau Moterų teisių informacijos pirmininkė J. Šeduikienė kelia klausimą, ar 3 dienų arba 72 valandų pakaks aukai bent šiek tiek atsigauti, susidėlioti savo mintis. Pašnekovė sako abejojanti, ar teismai sutiks pratęsti orderio galiojimą papildomoms 12 dienų, mat jie labiau vadovaujasi Baudžiamuoju kodeksu ir Baudžiamojo proceso kodeksu.
„Gali būti, kad apsaugos orderis nebus pratęstas, o tas laikas atsigauti nukentėjusiam ir sustiprėti vis tik per mažas. Aišku, žmogus šiek tiek atsigauna, bet įgalinti jį per tą laikotarpį yra labai sunku. Iš esmės tokios 72 valandos pavirsta į dar trumpesnį laikotarpį, nes smurtas įvyksta dažniausiai vėlai vakare, o iškart po įvykio su žmogumi išvis sunku bendrauti, jis turi sugrįžti į savo vėžes. Mūsų centrai susisiekia per 24 valandas, bet pirmas kontaktas būna labiau emocijos nuėmimas, emocinė parama, o ne pagalbos teikimas. Pagalbos teikimas galimas tik šiek tiek vėliau. Tai tos 72 valandos yra per trumpas laikas. Bet vis tiek gera žinia ta, kad daug didesnė žmonių dalis galės gauti psichologo, teisininko pagalbą, emocinį palaikymą“, – svarsto pašnekovė.
Policijos atstovas M. Akelaitis irgi pripažino, kad pradinis apsaugos orderio galiojimo terminas yra kiek trumpokas, ypač atsižvelgiant į tai, kad smurtas prasiveržia naktimis, savaitgaliais, nedarbo dienomis, o teismai nedirba 24/7 režimu. „Be abejo, jie budi ir panašiai, bet tai nėra nuolat dirbanti institucija“, – sako pašnekovas ir priduria, kad biurokratija šiuo atveju gali kišti pagalius į ratus.
„Mus labiau tenkino pirminis variantas, nes orderis galiojo ilgesnį laiką. Ten irgi buvo galimybė iškart teikti skundus, po skundo pateikimo iškart teismas būtų įsijungęs. Mums atrodė, kad to pakanka“, – sako M. Akelaitis.
Pašnekovo teigimu, apsaugos nuo smurto orderis labiausiai padėtų psichologinio smurto atvejais, kai pradėti ikiteisminį tyrimą paprasčiausiai trūksta įrodymų, bet auka būna įbauginta, patiria pažeminimą, yra terorizuojama, žeminama ar menkinama.
M. Akelaitis mano, kad orderis būtų naudingas ir siekiant užkirsti kelią fizinio smurto proveržiui, identifikavus įtampos augimo momentą. Kaip žinoma, smurtas artimoje aplinkoje nevyksta nuolat, jam būdingi tam tikri dėsningumai ir pasikartojimai.
Pirmiausia įtampa pradeda augti tarsi nekaltai – potencialus smurtautojas rodo perdėtą rūpestį, ima pavyduliauti ir kontroliuoti, kritikuoti išvaizdą, gebėjimus, o kita pusė bando prisitaikyti. Vis tik aukos pastangos išvengti konfliktų dažniausiai nepasiteisina, įtikti neišeina, todėl prasiveržia partnerio pyktis ir smurtas. Po smurto protrūkio paprastai seka susitaikymas ir medaus mėnuo, kurio metu smurtautojas atsiprašinėja, būna mylintis ir dosnus. Paskui nejučia įtampa vėl pradeda augti ir vėl ateina smurto proveržiai.
Ilgainiui medau mėnesio fazės trumpėja, o įtampos augimo ir smurtiniai laikotarpiai ilgėja, smurto pasekmės tampa vis sunkesnės.
Kas svarbiau: moteris ir vaikai ant šieno ar smurtautojo teisė į nuosavybę?
Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūno skiriamas apsaugos nuo smurto orderis apribotų asmenų teisę į tokias konstitucines vertybes kaip būstas ar privataus gyvenimo neliečiamumas, todėl negali būti taikomas nepagrįstai ilgai be teismo įsikišimo.
Ministerijos atstovų nuomone, 15 dienų terminas, kurio metu įtariamas smurtautojas turėtų išsikelti iš namų, gali būti vertinamas kaip nepagrįstas ir neproporcingas, todėl buvo pasiūlyta, kad be teismo įsikišimo orderis galiotų 3 dienas arba 72 valandas, o toliau jau būtų galima kreiptis į teismą dėl jo pratęsimo.
Ministerija pateikia analogiją – paprastai visais atvejais, kai ribojamos kokios nors asmens konstitucinės teisės be teismo sprendimo, laikotarpis būna trumpesnis. Pavyzdžiui, privalomai asmuo gali būti hospitalizuojamas tik 72 valandoms, asmenį sulaikyti be teismo galima 48 valandoms.
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos valdybos pirmininkė, Moterų informacijos centro direktorė J. Šeduikienė sako, jog jai šiek tiek keista, kad Lietuvoje tiek nuketėjęs asmuo, tiek smurtautojas pastatomi į lygią gretą tarsi jie turėtų vienodą galią.
„Bet taip nėra. Mes visą laiką sakome, kad nukentėjusiojo ar aukos interesai turėtų būti pirmiausia. Pirmiausia mes turime apsaugoti nukentėjusį žmogų (daugeliu atvejų tai moteris su mažamečiais vaikais) ir tik paskui žiūrėti smurtavusio asmens interesus ir teises“, – mano pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad apsaugos nuo smurto orderį taiko ir kitos demokratinės Vakarų valstybės, tačiau paprastai orderio galiojimas būna ilgesnis. Pavyzdžiui, Austrijoje įteisinus apsaugos nuo smurto orderį 1997 metais jo galiojimo trukmė buvo 7 dienos, paskui pailgėjo iki 10 dienų, o nuo 2009 metų prasitęsė iki dviejų savaičių su galimybe tęsti iki keturių savaičių, jeigu auka kreipiasi į teismą dėl apsaugos.
Nyderlanduose apsaugos nuo smurto orderį policija ar meras gali išduoti 10 dienų su galimybe pratęsti iki 28 dienų, tam net nereikia aukos sutikimo ar prašymo. Pasibaigus jo galiojimui auka gali kreiptis dėl apsaugos orderio į teismą.
Kaip žinoma, viename iš Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo straipsnių pabrėžiama, kad valstybės turėtų imtis „priemonių, kuriomis užtikrinama, kad kompetentingoms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai tiesioginės grėsmės atvejais nurodyti smurtautojui pakankamai ilgam laikui palikti aukos ar asmens, kuriam kyla rizika patirti smurtą, namus ir uždrausti smurtautojui patekti į aukos ar asmens, kuriam kyla smurto pavojus, namus ar mėginti su jais bendrauti“.
„Priemonėmis, kurių imamasi pagal šį straipsnį, pirmenybė teikiama aukų ar asmenų, kuriems kyla rizika patirti smurtą, saugumui“, - sakome konvencijos tekste.
„O pas mus kai moteris su mažamečiais vaikais miega šieno kupetoje, tai niekam nerūpi, kur ji gyvens, o kai prabylame apie smurtautojus, tai mes labai rūpinamės, ar jis turės tinkamas gyvenimo sąlygas. Man truputį tai keista“, – teigia J. Šeduikienė.
