Taip pat planuojamas proveržis skaitmeninio ugdymo srityje: papildomai mokykloms skiriama 14 mln. Eur skaitmeninio ugdymo priemonėms, turiniui ir įrangai, taip pat mokytojų skaitmeninėms kompetencijoms tobulinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Pastarieji metai nebuvo lengvi švietimo, mokslo bendruomenei. Ėmėmės darbų, kuriuos reikėjo nukreipti į būtinus greitus rezultatus – derybomis su profesinėmis sąjungomis ieškojome sutarimo dėl geresnių sąlygų mokytojams, kitiems pedagogams, taip pat dėstytojams, mokslininkams, specialiomis stipendijomis skatinome pedagogines studijas, sprendėme skubius jautrius klausimus – ugdymo proceso organizavimas per karščius, saugumo užtikrinimas dėl patyčių ir smurtinio elgesio mokyklose, mokinių ir mokytojų aprūpinimas kompiuterine įranga, vykstant nuotoliniam mokymui, ir kt.
Tačiau kartu vykdėme priemones, įgyvendinančias ilgalaikius švietimo tikslus, – bendrojo ugdymo programų atnaujinimas, švietimo pagalbos stiprinimas, profesinio mokymo įstaigų tinko optimizavimas, profesinio mokymo populiarinimas, aukštojo mokslo prieinamumo didinimas“, - teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Plačiau apie naujoves ir svarbiausius švietimo darbus šiais mokslo metais:
Švietimo bendruomenei pristatomos atnaujinamos bendrosios ugdymo programos, apimančios pradinį ir pagrindinį ugdymą. Interneto svetainėje www.mokykla2030.lt atnaujinamos programos skelbiamos pagal atskirus dalykus, kad mokytojai dalykininkai galėtų lengviau jas peržiūrėti ir pateikti siūlymus. Paskelbti darbiniai programų projektai: dorinis ugdymas, matematinis, informatikos, technologinis, meninis, sveikatos ir fizinis, kalbinis, gamtamokslinis, socialinis. Mokytojams surengta 18 vaizdo konferencijų – tarpinių programų projektų pristatymų, jose dalyvavo apie 2,5 tūkst. mokytojų. Pastabas projektams mokytojai galės teikti iki rugsėjo 30 d. Toje pačioje svetainėje taip pat paskelbtas kompetencijų raidos aprašas, jis naujai papildytas, atsižvelgiant į gautus siūlymus.
Programų projektus rengia šalies mokytojai, edukologai, mokslininkai. Į bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą įtraukiama kuo daugiau įvairias dalykines sritis atstovaujančių ir su tarptautiniu kontekstu susipažinusių tyrėjų, taip pat mokytojų praktikų.
Kai bus parengtos visos bendrosios ugdymo programos, 2021 m. jas išbandys keletas mokyklų. Planuojama, kad nuo 2022 m. rugsėjo pagal naujas programas dirbs visos mokyklos.
Dėmesys matematikai mokyti. Rugsėjį į posėdį rinksis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu sudaryta ekspertų grupė, rengsianti ir teiksianti siūlymus dėl priemonių, kaip pagerinti matematikos mokymą mokyklose. Į darbo grupę įeina matematikos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič.
Daugiau fizinio ugdymo pamokų. Šiemet viena pamoka padidėjo pamokų skaičius fizinio ugdymo dalykui 7 klasėje, septintokai dabar turi 3 pamokas per savaitę.
Stiprinama švietimo pagalba. Šiais mokslo metais mokyklose bus įsteigta 100 naujų mokytojo padėjėjų etatų. Padėjėjai talkins bendrojo ugdymo klasėse besimokantiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams. Pakeitus Švietimo įstatymą panaikinta specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius diskriminuojanti nuostata. Įteisinama, kad bendrojo ugdymo mokykla nebegalės atsisakyti priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio vaiko, per pamokas galės dirbti du mokytojai, mokyklose gerokai padaugės švietimo pagalbos mokiniui specialistų. Šis pakeitimo įstatymas visa apimtimi įsigalios nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
Galimybė dalį pamokų vesti nuotoliniu būdu ne tik esant pandemijai. Bendrieji ugdymo planai šiemet papildyti nauju skirsniu, kuriame aprašytas ugdymo proceso organizavimas nuotoliniu būdu. Mokyklos dalį ugdymo proceso gali įgyvendinti nuotoliniu būdu: 5–8 klasių mokiniams iki 10 proc. ugdymui skiriamo laiko per mokslo metus, o 9–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams – iki 30 proc. ugdymui skiriamo laiko per mokslo metus.
Mokyklų aprūpinimas IT priemonėmis. Šimtui mokyklų, kurios išbando naują informatikos mokymo programą pradinėse klasėse, vasarą buvo nupirktos ir išdalintos planšetės, 175 edukacinių robotų komplektai, per 200 kitų interaktyvių ugdymo priemonių komplektų, 10 interaktyvių ekranų su stovais.
Rugpjūčio pabaigoje ir mokslo metų pradžioje Lietuvos mokyklų mokytojams išdalyta 2800 nešiojamųjų kompiuterių. Papildomai bus nupirkta dar beveik 600 nešiojamų kompiuterių. Juos gaus tos mokyklos, į kurias atėjo naujų mokytojų.
Ministerija toliau rūpinsis, kad mokykloms nestigtų naujausių skaitmeninių priemonių ir išteklių. Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta 14 mln. Eur mokyklų skaitmenizacijai. Vienam mokiniui (klasės krepšelyje) skiriama 40 eurų: po 10 eurų šiais metais, ir po 30 eurų – kitais (iki tol buvo skiriama 5,9 Eur per metus).
Mokykloms, kuriose mokosi specialių ugdymosi poreikių turintys vaikai, vasarą nupirkta 10 interaktyvių kilimėlių rinkinių ir 385 įvairių tipų komunikatoriai, kurie padeda ugdyti vaikų komunikacinius gebėjimus, lavinti bendravimo įgūdžius. Rudenį numatyta nupirkti 400 planšetinių kompiuterių, 13 interaktyvių mobilių stalų ir 40 multisensorinės įrangos komplektų.
Pedagogų atlyginimų didinimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tęsia įsipareigojimus, sutartus kolektyvinėje švietimo ir mokslo šakos darbuotojų sutartyje, gerinti pedagogų darbo sąlygas ir didinti atlyginimus. Nuo rudens pradžios vidutiniškai 10 proc., lyginant su 2019 m. rugsėjo 1 d., didėja atlyginimai bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams, dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojų algos auga vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams – vidutiniškai 30 proc., ir šių pedagogų atlyginimai nuo rugsėjo 1 d. susilygina su bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimais.
Įsigalioja patobulinta švietimo įstaigų vadovų atrankos tvarka. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo atrankos į švietimo įstaigų vadovus pakeitimai, užtikrinsiantys didesnį objektyvumą. Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) atliekamas bendrų kandidato, o savivaldybėje – orientuotų į konkrečios mokyklos valdymą kompetencijų vertinimas tapo lygiavertis. Taip pat mažinama administracinė vadovų našta, plėtojama pagalbos vadovams sistema.
Profesinio mokymo naujovė: išbandyti profesiją galima jau mokyklos suole. Šiemet startavo profesinio mokymo naujovė gimnazistams – sudaryta galimybė geidžiamos profesijos žinių įgyti dar besimokant mokykloje. Priėmime į profesinio mokymo įstaigas galėjo dalyvauti ir I–IV gimnazijos klasių ir 9–10 bendrojo ugdymo mokyklų klasių mokiniai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius profesinėse mokyklose. Šią naujovę pasirinko išbandyti beveik 400 mokinių.
Nusprendusieji pasirinkti modulinį profesinį mokymą bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai gali rinktis dalį programos, t. y., vieną atskirą modulį, ir mokytis pagal jį. Pasirinkęs vieną modulį profesinėje mokykloje gimnazistas gali turėti nuo 3 iki 6 pamokų per savaitę, o mokymasis truktų nuo vienerių iki dvejų metų.
Mokinys kartu su savo bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaiga susidaro individualų mokymosi planą, kad būtų neviršytas maksimalus savaitinis 35 pamokų skaičius. Abi mokyklos bendradarbiaudamos derina mokiniui palankų pamokų tvarkaraštį.
Profesinio mokymo populiarumas šiemet itin išaugo. Siekiantieji įgyti profesinį išsilavinimą sudarė 1,5 tūkst. daugiau sutarčių nei pernai: šiemet – 21,1 tūkst., pernai – 19,6 tūkst. Iš jų valstybės finansuojamos vietos skirtos 20,8 tūkst. profesinio mokymo sutartis sudariusių asmenų, 2019 m. – 19,2 tūkst.
Optimizuojamas profesinio mokymo įstaigų tinklas. Nuo rugsėjo 1 d. Lietuvoje veikia 57 profesinio mokymo įstaigos, prieš tai jų buvo 61. Pertvarkant profesinių mokyklų tinklą siekiama kelti profesinio mokymo kokybę sudarant mokiniams geresnes sąlygas mokytis, įgyti darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją, plėsti profesinio mokymo programų pasirinkimą ir neformaliojo profesinio mokymo pasiūlą.
Daugiau valstybės finansuojamų vietų pirmakursiams. Šiemet aukštosiose mokyklose buvo numatyta net 25 proc. daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų pirmakursiams nei pernai. Galimybe studijuoti nemokamai pasinaudojo 13,5 tūkst. jaunuolių (pernai valstybės finansavimą gavo 11,8 tūkst. pirmakursių). Tai didžiausias pirmakursių skaičius nuo 2012 metų.
Valstybės finansavimas studijoms padidintas siekiant gerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir sudaryti stojantiesiems sąlygas gauti valstybės finansavimą savo pasirinktose studijų srityse.
Stojantieji šiemet noriai rinkosi pedagoginių studijų programas. Jas į savo prašymus pirmuoju prioritetu įtraukė beveik dukart daugiau stojančiųjų, nei pernai. Studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradės 901 pirmakursis (2019 m. – 429), iš jų 580 – valstybės finansuojamose vietose (2019 m. – 249), visi įstojusieji į pedagogikos studijas gaus 300 Eur dydžio stipendijas.
Jungiami universitetai. Pagal Seimo patvirtintą valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą Šiaulių universitetas (ŠU) nuo 2021 m. sausio 1 d. taps Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (VUŠA), kuriai bus užtikrinamas akademinis ir ūkinis savarankiškumas. Reorganizavimu siekiama gerinti studijų kokybę ir mokslinių tyrimų efektyvumą Šiaulių regione, ypatingą dėmesį skiriant specialiosios pedagogikos ir informatikos studijoms.
