Šiemet neigiamos nuostatos labiausiai stiprėjo irakiečių ir sirų atžvilgiu. Tai parodė gyventojų apklausa, atlikta rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis, pagal Lietuvos socialinių mokslų centro ir „Diversity Development Group“ užsakymą.
Į pabėgėlius žvelgia su nepasitikėjimu
Kaip pastebi migracijos sociologė dr. Giedrė Blažytė, pažvelgus konkrečiai į pabėgėlių grupę, matyti, kad visuomenės pažiūros į juos šiemet keitėsi į negatyvią pusę, neigiamas požiūris stiprėjo.
„Tendencijos panašios į 2016 metus, kai buvo labai daug dėmesio migrantų situacijai žiniasklaidoje. Tiesa, situacija buvo truputį toliau nuo mūsų. <...> Buvo iliustruojama įvairiais šaltiniais iš užsienio spaudos, fotografijomis ir taip kuriamas įvaizdis.
Dabar, ko gero, viską turime šalia ir ta komunikacija, naratyvas, kurį girdime pastaruosius mėnesius, jis neigiamai atsispindi visuomenės nuostatose“, – pristatydama tyrimo rezultatus kalbėjo sociologė.
Ji pažymėjo, kad Lietuvoje gyvena nemaža dalis užsienio šalių piliečių, tad suprastėjęs visuomenės požiūris į pabėgėlius tiesiogiai turi įtakos ir jų integracijai, gyvenimui Lietuvoje.
Nenori būti kaimynais, dirbti ten pat
Tyrimas atskleidė, kaip 2021 m. kaitėsi socialinė distancija Lietuvoje palyginti su 2020 m., parodė, kiek suartėjo arba susvetimėjo visuomenės grupės ir individai.
Tiek pernai, tiek šiemet pagrindinės grupės, su kuriomis lietuviai nenorėtų būti kaimynais ar dirbti vienoje darbovietėje, išliko tos pačios: tai romai, iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys, asmenys su psichikos negalia.
Tačiau ženkliai keitėsi požiūris etninių grupių – irakiečių ir sirų – atžvilgiu. Pokytį lėmė tai, kad šios grupės dažniausiai minimos šių dienų migracijos kontekste, pažymėjo sociologė.
Šiemet 47 proc. dalyvavusiųjų apklausoje tvirtino, kad nenorėtų gyventi kaimynystėje su pabėgėliais. Tuo tarpu 2020 m. taip atsakė 27 proc.
Dabar irakiečių kaimynais nenorėtų 30 proc. tyrimo dalyvių, o sirų kaimynais – 26 proc. 2020 m. tokios nuomonės laikėsi apie 9 proc. mažiau gyventojų.
Su pabėgėliais vienoje darbovietėje nenorėtų dirbti 28 proc. lietuvių, kai pernai taip manė 19 proc.
Visgi lietuviai nenori būti bendradarbiais ir su asmenimis, turinčiais fizinę negalią. Nuostatos keitėsi nepalankia linkme: 2020 to nenorėjo 8 proc., o 2021 – jau 14 proc.
Nepatikėtų savo būsto
Dar vienas susvetimėjimo kriterijus – nenoras išnuomoti būstą.
Sociologė akcentavo, kad nuo 2020 m. labiausiai keitėsi požiūris į pabėgėlius kaip į potencialius nuomininkus. Jei pernai 27 proc. gyventojų nesutiktų, kad jų nuomojamame būste apsigyventų pabėgėliai, tai šiemet šis skaičius šoktelėjo iki 48 proc.
Šiuo metu su irakiečiais nuomotojais nieko bendra nenorėtų turėti 33,4 proc. apklaustųjų, o su sirais – 26 proc.
Visgi augo nenoras nuomoti gyvenamąją vietą ir homoseksualiems asmenims: šiemet to nesutiktų daryti 46 proc. tyrimo dalyvių. Taip pat nuomotojai nepalankiai vertina ir asmenis su fizine negalia – šiemet jiems nenuomotų būsto 14 proc. respondentų.
Abu rodikliai nuo pernai didėjo 10 proc.
Sociologė atsakė, kur slypi tokių pokyčių šaknys. Jos teigimu, didžiausi nuostatų apie visuomenės grupę pokyčiai įvyksta, kai matomas didelis dėmesys viešoje erdvėje.
„Kalbėjome nemažai apie partnerystės įstatymą ir žvelgiant į socialinės distancijos klausimus galima matyti, kad yra pokyčių ir homoseksualių asmenų atžvilgiu“, – nurodė G. Blažytė.
Migrantus sieja su nusikalstamumu, neramumais
Sociologė G. Blažytė išskyrė, kad lietuvių nuostatos apie juodaodžius ar musulmonus asmenis pernelyg nesikeitė. „Tai galima sieti su tuo, kad kalbant apie migraciją šios asmenų grupės yra rečiau įvardijamos žiniasklaidoje“, – kalbėjo ji.
Gyventojų nuomonė apie slavų tautos atstovus: ukrainiečius, baltarusius ir rusus. „Tai yra būtent tos grupės, kurios dažniausiai atvyksta į Lietuvą darbo, šeimos susijungimo ar studijų pagrindu“, – pažymėjo G. Blažytė.
Kalbant apie migrantus, didžioji dalis gyventojų (71,8 proc.) atsakė, kad per pastaruosius 5 metus jų požiūris į juos itin pablogėjo.
Šiais metais padaugėjo gyventojų, kurie įžvelgė labiau neigiamą nei teigiamą pabėgėlių įtaką visuomenei ir valstybei. Didžioji gyventojų dalis (84,4 proc.) sutinka, kad pabėgėliai gali didinti nusikalstamumo lygį šalyje, sukelti socialinius neramumus.
Tik nedidelė dalis (14 proc.) sutiko, kad pabėgėliai praturtina Lietuvos kultūrinį gyvenimą.
Mieliau priimtų studentus nei migrantus
Tyrimo metu buvo klausiama, ar gyventojai sutiktų priimti į Lietuvą gyventi tam tikras žmonių grupes iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių.
Pozityviausiai tyrimo dalyviai atsiliepė apie atvykstančius studijuoti ne ES piliečius. Juos priimti sutiktų apie 73 proc. respondentų. Taip pat dauguma (66 proc.) neprieštarautų tuo atveju, kai ne ES piliečiai, atvyksta pas savo šeimos narius.
Sociologė pastebėjo, kad kalbant apie pabėgėlių priėmimą, Lietuvos gyventojams svarbu, kokiai religinei grupei jie priklauso.
„Respondentams svarbi ne tiek asmenų grupės atvykimo aplinkybė, bet labai svarbų aspektą vaidina tai, kokiai religinei grupei žmogus priklauso. Kaip pavyzdį galima pateikti karo pabėgėlius krikščionis. Tokios asmenų grupės priėmimui pritartų apie 60 proc. tyrimo dalyvių. Tuo tarpu apie karo pabėgėlius musulmonus pritartų apie 26 proc. tyrimo dalyvių“, – įvardijo ji.
Lietuviai gana palankiai vertina ir Afganistano piliečių, talkinusių Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms, atvykimui. Priimti šiuos afganus su šeimomis sutiktų 53,5 proc. tyrimo dalyvių.
Tačiau dauguma (87 proc.) pasisakė prieš neteisėtai sieną kirtusių asmenų priėmimą. „Labai atsispindi, kokią retoriką girdime viešojoje erdvėje ir kokia politika formuojama šių asmenų atžvilgiu“, – sakė G. Blažytė.
Požiūrį formuoja ir žiniasklaida
Sociologė nurodė, kad tokios nuostatos atskleidžia, kiek Lietuvos visuomenė yra tolerantiška. „Nuostatos identifikuoja, kokia aplinka sukuriama veiksmingai migrantų integracijai. Ji yra iš tiesų sunkiai įmanoma be visuomenės supratingumo ir tolerantiško požiūrio“, – apibendrino ji.
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai nuomonę apie migrantus paprastai susikuria ne iš asmeninės patirties, o iš informacijos viešoje erdvėje. Kaip tam tikri įvykiai vaizduojami žiniasklaidoje, turi tiesioginės įtakos visuomenės nuomonių kaitai, todėl svarbu gauti kuo objektyvesnę informaciją iš įvykių epicentrų, sakė G. Blažytė.
Jai pritarė ir „Media4change“ steigėja ir direktorė Neringa Jurčiukonytė.
„Matome paralelių, kokia visuomenės grupė vaizduojama ir kokia yra visuomenės nuomonė. Neatsitiktinai tarp labiausiai neigiamai vaizduojamų grupių paprastai būna romai, migrantai. Visuomenės nuostatos atspindi tokį vaizdavimą“, – sakė ji.
Tyrimo metu buvo apklausti 1004 suaugę Lietuvos gyventojai.
