Lietuva jau skilo į dvi dalis ir tai nieko gero nežada, įžvelgia vienas iš tv3.lt kalbintų politologų. Jo teigimu, jei greitu metu nerasime bendros kalbos tarp dviejų skirtingų stovyklų, gresia susirėmimai, nes nė viena pusė nesiruošia nusileisti.
„Galbūt yra didelis noras šitą valstybę, kuri vadinasi Lietuva, sunaikinti. Dažniausiai gerais norais kelias į pragarą grįstas. Ir viena ir kita pusė nuoširdžiai įsitikinusi, kad turi pačių geriausių intencijų. Va taip visi dalykai ir padaromi istorijoje“, – sako politikos filosofas Alvydas Jokubaitis.
L. Bielinis apie Vasario 16 d. protestus: „Tai tebus garsus vakarėlis“
O štai kitas politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis dalijosi įžvalgomis, kad per valstybines šventes ketinanti pasirodyti minia neturėtų sukelti didesnių neramumų. Jo teigimu, protestuotojų masė pernelyg įvairialypė, neturinti ideologinės ašies ar politinės idėjos, kuri pasitarnautų kaip varomoji jėga fiziniams susirėmimams.
„Manau, kad nieko rimto nesulauksime. Visos valstybę saugančios institucijos nuo policijos iki saugumo bus pasiruošę ir pasistengs neutralizuoti bet kokią prievartos galimybę. Manau, kad tiesiog matysime dvi minias, kurios tarpusavyje rėkausis geriausiu atveju.
Visi mitingai, kuriuos matėme, yra ir politiškai, ir ideologiškai labai mišrūs. Minia yra tokia įvairi, kad kalbėti apie jos vieningą poziciją ir vieningą polėkį veikti, protestuoti, būtų labai sudėtinga. Tai bus dvi minios labai įvairialypės ir dėl tos priežasties tai tebus garsus vakarėlis, ne daugiau“, – tv3.lt pasakojo VDU politologas.
Portalas tv3.lt domėjosi, kada paskutinį kartą Lietuvoje fiksuotas panašaus lygio visuomenės susipriešinimas. L. Bielinis prisiminė „Jedinstvo“, 1988–1991 veikusios prosovietinės organizacijos, mitingus. Anot pašnekovo, „Jedinstvo“ veikla su dabar Lietuvoje vilnijančiais protestais turi mažai ką bendro.
„Jedinstvo vyravo aiški ideologinė, vertybinė ir politinė pozicija. Šituose mitinguose, jau kelintas mitingas, politinės pozicijos mes nematome. Ideologinių linijų ryškių nėra. Yra keletas lozungų, kurie negali tapti visuotinais, jie tiesiog ištirpsta. Todėl į priekį pirmajame šeimų mitinge išėjo tie, kurie mėgsta pasimušti. Matėme didesnę įtampą dėl riaušininkų, bet saugumo struktūros juos labai greitai susėmė“, – analizavo politologas.
Ragina valdžią ruoštis, o ne „skaityti zodiakų prognozes“
Politologas Bernaras Ivanovas dabartinį visuomenės susikiršinimą, protesto išraiškas lygino su „brendimo laikotarpiu“. Pasak jo, užsienio valstybės mitingų patirties turi su kaupu, o Lietuvoje tokie reiškiniai retesni, todėl valdžia negeba pasiruošti iš anksto.
Jis siūlė valdantiesiems ne „skaityti būrėjų ir zodiakų prognozes“, o atidžiai pasirengti būsimiems mitingams, ypač artėjant Vasario 16-osios šventei.
„Yra tam tikra protestų kultūra ir politikų pasirengimas tam. Jie jau seniausiai žino, kad per visokias šventes marginalai, nemarginalai, protestuotojai, geltonos, žalios liemenės – jie gali sujaukti ir sugadinti renginius. Tai daro seniai, su ugnele ir ganėtinai didele patirtimi. Lietuvoje tos patirties nebuvo.
Renginių organizatoriai susimovė smarkiai, nes yra daugybė būdų <...> pasirengti. Buvo galima atidžiau pasižiūrėti, juolab, kad informacija buvo iš anksto. Jeigu valdžia nori išvengti panašių ekscesų per savo renginius, reikia tam pasiruošti. Jeigu bus pasiruošta Vasario 16-ajai, konfliktų nebus“, – kalbėjo jis.
Nepaisant to, fizinių susirėmimų ar didesnių neramumų tikimybės B. Ivanovas neįžvelgia. Politologo nuomone, jei policijos pareigūnai bus tinkamai parengti, įsiplieskę konfliktai greitai užges. Tad reikia daugiau dėmesio saugumui, vis kartojo jis.
„Aišku, viskas kaista, kunkuliuoja, bet lyginant su Austrija, Nyderlandais, Didžiąja Britanija, pas mus nėra tradicijos susipriešinti su policija, nėra senų nuoskaudų. <...> Ekscesai įvyksta neįvertinant aplinkybių. Reikia užtikrinti saugumą, negalima numoti ranka į tai. Protestų rasis vis didesnių ir įvairesnių, jie gali išsilieti neprognozuojamai. Pirmiausia atkreipčiau dėmesį į policijos profesionalumo didinimą ir atsakingumą pačios valdžios“, – svarstė jis.
Nesantaika nepraeis kaip trumpalaikis lietus, veikiau trenks kaip perkūnija
Politikos filosofas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Alvydas Jokubaitis pažymėjo, kad bėdos Lietuvoje kur kas rimtesnės nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nesantaika taip paplitusi, kad, atrodo, stovime karo akivaizdoje, kalbėjo profesorius.
„Čia ne Vasario 16 reikalas, čia viskas plačiau. <...> Visuomenė skyla į dvi dalis ir nėra pagrindo, kaip joms susitarti. Reikėtų visiems atitraukti arklius kuriam laikui, pasirašyti moratoriumą, kad neliestume dalykų, kurie mus skaldo. Kitas variantas – susiremti reikės fiziškai anksčiau ar vėliau, nes ir viena, ir kita pusė nepasiduos. Reikia atsitraukti, kad pamatytume, kas vyksta. Mes nematome Lietuvos – yra dvi pusės, kurios stumdosi“, – nerimavo A. Jokubaitis.
Profesorius minėjo, kad pilietinis susiskaldymas, ryškus tokiose valstybėse, kaip JAV, Lenkija, dabar atslenka ir į Lietuvą. Toks susikiršinimas – stiprus kirtis demokratijai.
„Viskas kur kas giliau. Mums atrodo, kad čia kaip trumpalaikis lietus praeis, bet aš nemanau, kad čia bus trumpalaikis lietus. Čia kaip duos perkūnija, tai pamatysime. JAV jau seniai tokioje būsenoje yra. Visi laukia, kad rinkimai ateis ir išsispręs viskas, bet skilimas tik gilėja. Bet demokratijai nereikia skilimo, nes tada niekas neveikia“, – kalbėjo jis.
O politikai šios ugnies negesina, nes iš to gyvena, papildė profesorius. „Jiems atrodo, kad iš to galima gyventi. Čia šitos nelaimės vienas iš elementų“, – sakė jis.
Profesoriaus teigimu, užglaistyti įsiplieskusias bėdas padėtų dideli politiniai pokyčiai, pavyzdžiui, priešlaikiniai rinkimai arba nacionalinio susitarimo vyriausybės formavimas. Tačiau nėra garantijų, kad tokie žingsniai viską išspręstų, svarstė A. Jokubaitis.
Svarbu susėsti prie vieno stalo ir kalbėtis, nes neapykanta tik apakina visą valstybę, komentavo jis. „Mes norime badytis, nepamatydami, kas iš tiesų su šia šalimi vyksta. Ji akla yra šiuo momentu. Viskas vyksta iš inercijos, darome kažkokius veiksmus, bet gilesnio supratimo, kas mes esame, šiuo momentu tikrai neturime“, – apgailestavo profesorius.
Valdžia elgiasi kaip 2009 m. – „nevaldo liežuvio“
Pernai rugpjūtį „Šeimų sąjūdžio“ organizuota akcija peraugo į riaušes, prie Seimo minia mėtėsi akmenimis, buteliais ir panašiai. Iš pirmo žvilgsnio tokia protesto eiga primena 2009 m. įvykius prie Seimo, kada policijai teko tramdyti įsiaudrinusius riaušininkus ne tik ašarinėmis dujomis, bet ir guminėmis kulkomis.
Paklaustas, ar 2009 m. kilusios riaušės prie Seimo gali pasikartoti minint Valstybės atkūrimo dieną, L. Bielinis tuo abejojo. Tačiau jis įžvelgė, kad tiek 2009-aisiais, tiek dabar piliečių nepasitenkinimo banga kyla dėl neapgalvotų valdžios veiksmų.
„Kiekvienas atvejis turi savo specifikas. Kalbėti, kad yra kažkoks ritmas arba algoritmas, būtų sudėtinga. Bet akivaizdu, kad valdžia, teikdama įstatymus, priimdama sprendimus, labai silpnai komunikuoja su visuomene, nepaaiškina žmonėms. Tokios pozityvios propagandos lygmenyje yra labai silpnas kalbėjimas iš valdžios pusės. Antra, valdžia tarpusavyje nesusikalba. Matome 3 valdžios šakas, kurios kalba kiekviena savo kalba, – tai Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas“, – dėstė mintis pašnekovas.
B. Ivanovas taip pat prisiminė 2009 m. sausio 16 d. riaušes prie Seimo, tačiau dvejojo, ar panašus scenarijus gali kartotis artimiausiu metu. Jis minėjo, kad Lietuvoje vykusios riaušės nė iš tolo neprilygsta masiniams protestų judėjimams užsienyje, kaip „Black lives matter“, paminklų nukėlimai ir panašiai.
„Pas mus nieko panašaus nėra. Ekscesai, kurie vyko, man labiau priminė provokaciją. 2009 metais buvo Kubiliaus vyriausybė, žeidė socialiniai dalykai, menkos pensijos. Kartais atrodo, kad provokuojama tam, kad pavadintų paskui protestuotojus proputiniškais, palaikančiais Lukašenką ir panašiai. Valdžiai reikia stengtis labai laikyti liežuvį už dantų ir neprovokuoti. Kai kurie politikai liežuvio išvis beveik nevaldo – jis pas juos ne pririštas tikrai ne prie smegenų, o prie kito organo. Sakyčiau, pilamas žibalas, kai nereikia to daryti, praleidžiama proga patylėti“, – svarstė B. Ivanovas.
Portalas tv3.lt teiravosi Policijos departamento, ar jau vyksta pasiruošimas artėjančiai Vasario 16-osios šventei ir numatomoms protesto akcijoms. Primenama, kad „Šeimų sąjūdžio“ šalininkai žada dar vieną piketą, o visuomenininkas Andrius Tapinas savo ruožtu kviečia burtis į antimitingus.
Policijos atstovas Ramūnas Matonis teigė, kad apie pasirengimą Vasario 16-ajai dar anksti kalbėti, nes dar nėra žinomos detalės: konkretūs renginių planai, dalyvių skaičius ir taip toliau. Anot jo, kol kas nesinori „burti iš kavos tirščių“, todėl policija apie saugumo užtikrinimą visuomenei praneš vasario mėnesį.
Konservatoriai lipa ant to paties grėblio?
Galų gale, tiek prieš 13 metų, tiek dabar valdžioje yra įsitaisiusi konservatorių partija. L. Bielinio teigimu, Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bemaž nesistengia užmegzti ryšio su žmonėmis, dėl to ir kyla įtampa, kuri prasiveržia visuotiniais konfliktais.
„Čia yra ir pačių konservatorių nuopelnas. Šita politinė jėga mažiau arba labai silpnai moka kalbėti su visuomene, arba nesistengia to daryti. O socialdemokratai stengiasi tai daryti, valstiečių atstovai irgi daugmaž bandė komunikuoti. Tuo tarpu konservatoriai iš pradžių daro sprendimą, prieštaringą net partijos viduje, o tik po to reaguoja į tas reakcijas, kurių sulaukia. Tad konservatoriams išties vertėtų pasimokyti kalbėti su visuomene ir dar prieš sprendimą, o ne po jo. Žmonės pajunta, kad valdžia – susiskaldžiusi, ir tai pakelia, padidina nervinę įtampą“, – apibūdino L. Bielinis.
B. Ivanovas taip pat pastebi, kad konservatorių komunikacija neblizga jau ne vieną kadenciją.
„Prisiminkime jų pareiškimus tuo metu. Jie buvo šiek tiek nuosaikesni nei dabar girdime, bet toje pačioje dvasioje. Čia tas pats grėblys. Galbūt ir metodas bandyti priešinti ir iš to laimėti kažką: ar politinius taškus, arba pasakyti, kad visi jie išdavikai, Lietuvos priešai, mes jiems sakome fu! Tik lygmuo kitas. Tada buvo galima sau leisti daug ką – nestovėjo šalia Ukrainos šimtai tūkstančių karių, Lukašenka nesiautėjo pašonėje kaip fašistinis maniakas, plius kovidas, plius išaugusi agresija. Reikalingas atsakingumas ir reikia konservatoriams to palinkėti“, – įsitikinęs politologas.
Ekspertai papildė, kad valdžia turėtų susizgribti, kaip bendrauja su visuomene. Po Sausio 13-ąją nuaidėjusio triukšmingo mitingo, iš įtakingų asmenų lūpų skambėjo žodžiai, smerkiantys protestuotojus, pavyzdžiui: „pamišėliai“, „fašistai“, „Jedinstvo“, „vėžys“. Pasak L. Bielinio, tokia retorika – grubi politinė klaida, tik dar labiau sukiršinusi visuomenę.
„Taip nevertėtų kalbėti. Kokie žmonės bebūtų, kokie pikti priimtais sprendimais arba valdžios atžvilgiu, tai yra žmonės, turintys savo vienokį ar kitokį supratimą apie gyvenimą. Todėl juos reikia gerbti tokius, kokie yra. Ir apvardžiuoti jų blogais žodžiais neverta. Tai yra politinė klaida“, – įžvelgė jis.
B. Ivanovas pritarė nuomonei, kad valdžia neturi provokuoti jau ir taip įsiaudrinusių piliečių. „Bėda – valdžios retorika, ypač tie apibendrinimai. Jie žmones skaudina. Jie protestuoja ne dėl to, kad jiems sumokėjo Lukašenka, bet dėl to, kad jiems tikrai sunku gyventi: kyla kainos, mokesčiai. Jie tikrai jaučia nuoskaudą. Tai priešina tas grupes, kurios nėra priešiškos valstybei. Reikia stengtis ne provokuoti, o konsensuso dvasią labiau palaikyti“, – minėjo jis.
