Tai numatantį atnaujintą Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo projektą ministras antradienį pristatė Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybai. Šį siūlymą trečiadienį svarstys Vyriausybė.
„Skiriamas finansavimas finansine išraiška būtų 114 mln. eurų, savivaldybės galės panaudoti savo kelių reikmėms realizuoti. Didėjimas yra apie 2 mln. eurų“, – žurnalistams po posėdžio sakė J. Narkevičius.
Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, pirminiame Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo variante regionų keliams buvo numatyta 40 proc. mažiau lėšų, nei pernai, t.y. 64,1 mln. eurų, o atskiroms savivaldybėms finansavimas kelių priežiūrai būtų mažėjęs 40-60 procentų.
Ankstesniame projekte buvo numatyta kelių finansavimą didinti tik dviem – Trakų ir Vilniaus rajonų – savivaldybėms (atitinkamai 0,18 ir 0,23 proc.).
Pasak ministro, tai tebuvo „pusiaukelė, darbinė informacija, kuri sukėlė ne tai, kad ažiotažą, bet tam tikrus klausimus“.
J. Narkevičius sako, kad visai programai skirta suma nesikeičia ir siekia 583 mln. eurų.
„Klausimas yra tai, kaip tos lėšos buvo paskirstomos. Analizavimo metu – o jis vyko labai intensyviai, vertinome ir gebėjimus atlikti darbus, ir bendradarbiavimą, ir poreikį – mes priėjome prie išvados, kad būtent savivaldybėms bus skiriama didesnė suma, nes savivaldybės gali lėšas ir įsisavinti, ir realizuoti reikiamus žmonėms projektus“, – tikino ministras.
J. Narkevičius pabrėžia, kad padidėjimą pajus visos savivaldybės, tačiau dėl papildomų 2 proc. lėšų galės konkuruoti tautinių mažumų, žiedinės savivaldybės.
„Ne tik Vilniaus ir Trakų rajonas, patenka daug kitų rajonų“, – tikino jis.
Dar 142 mln. eurų KPPP lėšų įšaldyta Seimo sprendimu, šiuos pinigus skyrus vaiko pinigų ir kitų socialinių išmokų didinimui. Kelių direkcija anksčiau teigė, jog dėl to bus išasfaltuota apie 230 kilometrų žvyrkelių mažiau nei planuota.
Ministras pabrėžė, kad ministerija, tobulindama projektą, per kelias savaites perskirstė prioritetus ir įšaldė lėšas kitiems projektams, kuriems „metų pradžioje galbūt nereikia tiek lėšų“ bei žada grįžti prie šio klausimo metų viduryje.
Kai kurių savivaldybių vadovai nuogąstauja, kad tai gali atsiliepti dideliems projektams, pavyzdžiui, keliui Vilnius-Utena. Ministras neatskleidė, kokiems konkrečiai projektams lėšos bus skiriamos vėliau.
„Bet patys projektai nėra užšaldyti, yra tik perskirstytas lėšų poreikis pirmajam pusmečiui. Ir kaip tas užšaldymas galėtų trukdyti projektų realizavimui? Mes minimalizavome riziką“, – sakė J. Narkevičius.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius sveikina naujausią ministerijos sprendimą.
„Mes gavome tarpinį variantą, išsigandome to, ką jame radome, buvo gąsdinantis mažėjimas savivaldybių vietiniams keliams. Pasikalbėjus šiandien, matome, kad situacija pasikeitė 180 laipsnių, galime kukliai pasidžiaugti dėl 2 procentų padidėjimo“, – sakė M. Sinkevičius.
Jis taip pat sakė, jog ministerija nepristatė galutinių skaičių, kokiomis proporcijomis numatytos lėšos paskirstomos pačioms savivaldybėms.
