Tačiau beveik kiekvieną kartą, kai Lietuvoje pasiūloma iš dalies subsidijuoti verslo įmonių energijos išteklių sąnaudas arba taikyti mažesnius mokesčius, Lietuvos valdžios atstovai atsako, jog Europoje praktiškai nė viena šalis nesubsidijuoja verslo. Kita valdančiųjų tezė, kad jau dabar Lietuvoje yra įvairių pagalbos priemonių verslui – tai parama iškastinio kuro atsisakymui, taip pat saulės, vėjo elektrinių bei elektros kaupimo baterijų diegimui versle, mokestinės paskolos.
Bet, kaip rodo Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus padaryta analitinė apžvalga, dauguma Europos valstybių, palyginti su Lietuva, taiko daugiau ir įvairesnių paramos priemonių. Ir nors natūraliai labiausiai koncentruojamasi į paramą gyventojams, ypač pažeidžiamoms grupėms, bet nemaža dalis šalių remia ir verslą, kai kada netgi tiesioginėmis subsidijomis arba mažesniais mokesčiais.
Tyrimų skyriaus analitinę apžvalgą užsakęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas teigia, jog peržvelgus Europos valstybių taikomas paramos verslui priemones ir formas tampa akivaizdu, kad bliūkšta keletas valdančiųjų paskleistų mitų.
„Paaiškėjo keli dalykai. Pirma, bliūkšta tas plačiai pasėtas mitas, kad jokios kitos Europos valstybės beveik nieko nedaro verslui gelbėti, nes kitos valstybės turi daugybę skirtingų priemonių verslui padėti. Antras dalykas, „Bruegel“ paskelbė naują ataskaitą, kuri rodo, kad šiemetinis Lietuvos paramos paketas gyventojams ir verslui yra ne antras didžiausias nuo bendrojo vidaus produkto, o gerų geriausiai vidutiniškas. Ir nors tas vidutiniškumas būtų priimtinas, jeigu mūsų situacija būtų panaši kaip kitur, bet pas mus situacija yra akivaizdžiai viena sudėtingiausių dėl labai aukštų energijos išteklių kaštų ir aukštos infliacijos“, – sako L. Savickas.
Politikas taip pat akcentuoja greičio svarbą. Vyriausybė ketina pagalbos priemones gyventojams ir verslui 2023 m. pateikti kartu su kitų metų biudžeto projektu, bet jo teikimas bus ankstesnis nei paprastai. Šiuo metu planuojama, kad Vyriausybė Seimui biudžeto projektą pateiks spalio 11 dieną, o parlamente jis būtų priimtas lapkričio 22 dieną.
„Valdantieji viską bando sukabinti kitų metų biudžetui, esą visi atsakymai bus ten, būkit kantrūs palaukite ir nuo sausio 1-osios visi gyvensite gerai. Bet kitos valstybės tokiu mitu nesivadovauja, priemonės taikomos einamuoju laiku, šiemet. Mes puikiai žinome, kad verslininkas turi priimti sprendimą dėl darbo vietų išsaugojimo žinodamas, ko jis gali tikėtis “– sako L. Savickas.
Jo nuomone, parama verslui šiandien yra daug tikslingesnė nei socialinių išmokų mokėjimas gyventojams vėliau, nes tuomet kils daugiau socialinių įtampų. O žiema bus sunki, nes Ukrainą užpuolusi Rusija bando Europos vienybę.
Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius apžvelgė Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Norvegijos, Slovėnijos, Suomijos ir Vokietijos taikomas paramos verslui priemones, kuriomis siekiama sušvelninti energijos išteklių kainų augimą.
„Pažymėtina, kad Europos valstybės, palyginti su Lietuva, taiko daugiau ir įvairesnių paramos priemonių“, – sakoma analitinėje apžvalgoje.
Remiantis šiuo dokumentu, dauguma šalių pagrindinį dėmesį skiria pažeidžiamoms gyventojų grupėms, o paramą verslui iki šio rugsėjo skyrė mažesnė dalis valstybių. Bet ši mažesnė dalis apima 11 šalių. O nuo rugsėjo situacija keičiasi, nes visos Vyriausybės laužo galvas, kaip išvengti ekonominio nuosmukio, nedarbo, stagnacijos ir protestų.
Austrija
Austrijos vyriausybė ėmėsi priemonių, kuriomis siekia sumažinti gyventojams ir verslui tenkančią naštą dėl išaugusių energijos kainų. Iš viso tam numatyta skirti beveik 4 mlrd. eurų. Į paramos paketą įtrauktas ir verslas.
Iki 2023 m. birželio 30 d. bus taikomos šios priemonės:
- Specialūs mokesčiai, kuriais apmokestinama elektros energija ir gamtinės dujos, gyventojams bei įmonėms mažinami 90 proc. – tai leis sutaupyti beveik 900 mln. eurų.
- Pratęsiamas žemės ūkio dyzelino sąnaudų kompensavimas.
- Mažoms ir vidutinėms šalies įmonėms, kurių degalų sąnaudos yra didelės, ypač amatininkams ir individualiems prekybininkams, kompensacijoms už degalus numatyta paskirstyti beveik 120 mln. eurų.
- Avansinį pelno mokestį ir pajamų mokestį mažinančios likvidumo priemonės įmonėms.
Tarp paramos priemonių numatyta ir finansinė parama įmonėms, kurios vartoja itin daug energijos. Be to, 2022–2023 m. bus paskirstyta 120 mln. eurų, skatinant įmones pereiti prie alternatyvių energijos rūšių, kurios išskiria mažai CO2. Dar beveik 250 mln. eurų numatyta vėjo ir saulės energetikos plėtrai, didinant Austrijos energetinę nepriklausomybę.
Atkreiptinas dėmesys, kad Austrijoje parama dėl aukštų energijos kainų verslui (ne tik namų ūkiams) buvo numatyta ir pirmajame paramos pakete, kuris patvirtintas 2022 m. pradžioje.
Bulgarija
2022 m. vasario 10 d. Bulgarijos parlamentas patvirtino biudžetą, kuriame numatė lėšas elektros ir gamtinių dujų kainų šuolio poveikiui sušvelninti. Verslui remti skirta 476 mln. eurų.
Pagal vyriausybės pavedimu parengtą programą 2022 m. liepą–rugsėjį verslui kompensuojamos išlaidos dėl išaugusių elektros energijos kainų (galutiniams vartotojams įvesta viršutinė kainos riba). Taip pat skirta 77 mln. eurų degalų akcizams mažinti.
Manoma, kad ši parama realiai padėjo apie 633 tūkst. nebuitinių vartotojų, kurie dėl įvestos viršutinės kainos ribos ir kitų priemonių galėjo išvengti neplanuotų išlaidų.
Čekija
2022 m. rugpjūčio 31 d. Čekijos ministras pirmininkas paskelbė apie parengtą veiksmų planą, kuris padės įmonėms ir verslininkams padengti paskolas bankuose, rems eksportą, be to, pagal šį planą rengiamasi iš esmės sumažinti administracinę naštą.
Nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. šalies šilumos sektoriuje paskelbta ekstremalioji padėtis, todėl šilumai gaminti galės būti naudojamos ne tik gamtinės dujos, bet ir kitas kuras (už tai įmonėms nebus taikomos sankcijos, nereiks atlikti ilgų leidimų išdavimo procedūrų ir panašiai).
Vyriausybė taip pat pritarė teisės aktų pakeitimams, kurie leistų dar labiau didinti nuo Rusijos agresijos Ukrainoje padarinių nukentėjusių įmonių likvidumą: teikti paskolas su valstybės garantija investiciniams projektams, apyvartinėms lėšoms ir panašiai. Be to, tai užtikrintų, kad vyriausybės sprendimu, pavyzdžiui, esant ekstremaliai situacijai, paskolų garantijos verslui būtų teikiamos tokiomis sąlygomis, kokios buvo taikomos COVID-19 pandemijos metu.
Kita svarbi iniciatyva – parengtas antibiurokratinis paketas, kuriuo siekiama nustatyti ir panaikinti nereikalingus įstatymus, prievoles bei kitą perteklinę administracinę naštą verslui. Pirmajame etape siūloma pakeisti arba panaikinti 20 teisės aktų. Ministrai iki 2022 m. gruodžio 31 d. turi informuoti vyriausybę, kaip jie įgyvendino siūlomas priemones.
Pažymėtina, kad šalies vyriausybė nuo 2021 m. pabaigos skelbia apie numatomas taikyti paramos verslui priemones, viena iš jų – galimybė apyvartinėms lėšoms gauti paskolą, kuri suteikiama su valstybės garantija ir 0 proc. palūkanų norma. Tokią paskolą gali gauti tos įmonės, kurių išlaidos energijos ištekliams išaugo daugiau kaip 100 proc. arba žlugo energijos tiekėjas (paskolų dydžiai ribojami, jos teikiamos pagal 2015–2023 metų garantijų programą, įgyvendinamą Nacionalinio plėtros banko).
2022 m. vasarį buvo pateiktas siūlymas daug energijos naudojančioms pramonės šakoms kompensuoti išmokas lėšomis, surinktomis už apyvartinius taršos leidimus arba kaip PVM, taip pat svarstyta galimybė suteikti valstybės finansų įstaigų tarpines paskolas ar komercinių bankų paskolas su valstybės garantija.
2022 m. birželį vyriausybė paskelbė apie 2,7 mlrd. eurų paramos paketą, iš kurio 1,6 mlrd. eurų skirta įmonių už energiją mokamoms sąskaitoms sumažinti šildymo sezono metu (nuo 2022 m. spalio valstybė visiškai padengs papildomą atsinaujinančių energijos išteklių mokestį, o energijai imlių pramonės šakų įmonėms numatyta kompensuoti netiesiogines išlaidas).
Danija
Danijoje paramos priemonės dėl aukštų energijos kainų iš esmės yra orientuojamos į gyventojus ir namų ūkius. Šalies vyriausybė skyrė neapmokestinamas išmokas pažeidžiamiems namų ūkiams, taip pat beveik 320 tūkst. namų ūkių gavo šilumos čekius (vertė siekia apie 800 eurų). 2022 m. rugpjūtį šilumos čekių gavėjų skaičius išaugo iki 400 tūkst.
2022 m. rugsėjo 9 d. Danijos parlamento dauguma pritarė, kad būtina apsaugoti energetikos įmones, siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patikimumą. Siūloma priemonė – valstybės garantuojama 100 mlrd. kronų vertės paskola. Tai reiškia, kad įmonėms gali būti suteikta valstybės garantija banko paskoloms, jei joms reikalingas papildomas kapitalas. Tokios paskolos gali padengti iki 80 proc. įmonių paimtos paskolos, o skolintojas turi prisiimti 20 proc. rizikos.
Susitarimas didina patrauklumą bankams skolinti pinigus energetikos įmonėms, tai yra įmonėms tampa lengviau pasiskolinti pinigų, jei jų reikia įsipareigojimams vykdyti. Už naudojimąsi šia paramos priemone energetikos įmonės mokės mokestį, kurio dydis priklausys nuo paskolos rizikos (dalis šio mokesčio atitenka valstybei kaip užmokestis už garantijoje numatytą riziką). Panašią programą neseniai pradėjo taikyti ir Švedija.
Estija
Pagal Estijos vyriausybės priimtus sprendimus 2022 m. sausį–kovą verslo įmonėms buvo 100 proc. kompensuojami tinklo mokesčiai už suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas (anksčiau buvo kompensuojama 50 proc. šių mokesčių). Be to, vyriausybė skyrė 50 mln. eurų paskolų garantijoms, kad įmonės, kurios dėl aukštų energijos kainų susiduria su laikinais likvidumo sunkumais, galėtų toliau vykdyti veiklą.
2022 m. rugsėjo 13 d. Estijos vyriausybė paskelbė, kad bus persvarstoma tolesnė galima parama verslui energetikos srityje.
Pažymėtina, kad Estijos parlamentas jau ėmėsi veiksmų, apsaugančių namų ūkius nuo aukštų energijos kainų: 2022 m. rugsėjo 15 d. priimtas įstatymas, kuris suteiks galimybę buitiniams vartotojams pirkti elektros energiją už reguliuojamą kainą, tai yra kaip universalią paslaugą.
Graikija
Graikijos vyriausybė paskelbė, kad 2022 m. rugsėjį planuoja skirti 1,9 mlrd. eurų subsidijų, siekdama padėti namų ūkiams ir įmonėms sumažinti padidėjusias sąskaitas už elektros energiją.
Subsidija bus taikoma maždaug 6 mln. namų ūkių, neatsižvelgiant nei į pajamų lygį, nei ir į tai, ar energija tiekiama pirmajam, ar antrajam būstui (namų ūkiams tai vidutiniškai padengs iki 94 proc. energijos kainų augimo).
Ši paramos priemonė svarbi ir verslui. Mažoms ir vidutinėms įmonėms subsidijos leis padengti iki 89 proc. kainų augimo, ūkininkams – iki 90 proc.
Pažymėtina, kad Graikijos vyriausybė šią paramos priemonę taiko nuo 2021 m. rugsėjo. Iš viso subsidijoms ir kitoms priemonėms jau išleista apie 7 mlrd. eurų. Namų ūkiams tai leido padengti iki 90 proc. padidėjusių mokėjimų už energiją, mažoms ir vidutinėms įmonėms – iki 80 proc.
2022 m. gegužę Graikijos vyriausybė taip pat paskelbė, kad elektros energijos gamintojų bus prašoma mokėti visuomenei „solidarumo dividendus“, tai yra jų nenumatytos pajamos bus apmokestinamos 90 proc. tarifu.
Ispanija
Ispanija, kaip ir Italija, nusprendė apmokestinti energetikos bendroves, kurios pelnosi iš padidėjusių energijos kainų, ir gautais pinigais padėti savo piliečiams apmokėti sąskaitas. Madridas jau sumažino sąskaitoms už energiją taikomą PVM nuo 21 iki 10 proc., elektros energijos mokestis sumažintas nuo 7 iki 0,5 proc.
Kaip ir Portugalija, Ispanija šiuo metu taiko Europos Komisijos sutartą vienų metų trukmės dujų kainų ribą, kuri užtikrina, kad jos išliktų mažesnės nei vidutiniškai 50 Eur/MWh.
Nuo 2022 m. spalio iki metų pabaigos Ispanija taip pat planuoja sumažinti PVM dujoms – nuo 21 iki 5 proc.
Pažymėtina, kad 2022 m. pavasarį Ispanijos vyriausybė patvirtino paramos priemonių paketą, kuriame numatyta skirti tiesioginę paramą verslui už 6 mlrd. eurų, dar 100 mlrd. eurų skiriama įmonių paskoloms įvairiuose sektoriuose (transporto, maisto ir kituose energijai imliuose sektoriuose).
Tarp kitų priemonių – iki vieno mėnesio sutrumpintas angliavandenilių išteklių mokesčio grąžinimo terminas ir papildomai 80 proc. sumažinti mokesčiai nustatytiems laivams bei kroviniams.
Likusi paramos dalis paskirstyta žemės ūkiui ir gyvulininkystei (362 mln. eurų), žuvininkystės sektoriui (68 mln. eurų), dideliems elektros energijos vartotojams (daugiau kaip 500 mln. eurų), intensyviai dirbančiai dujų pramonei (125 mln. eurų).
Daug elektros energijos sunaudojančioms įmonėms 80 proc. sumažinti mokesčiai už naudojimąsi elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklais (priemonės vertė apie 250 mln. eurų). Taip pat numatyta speciali parama sektoriams, kurių veiklai vykdyti reikia itin daug gamtinių dujų.
Italija
2022 m. rugpjūtį Italija patvirtino naują maždaug 17 mlrd. eurų vertės paramos priemonių paketą, kuriuo siekiama apsaugoti įmones ir namų ūkius nuo išaugusių išlaidų energijos ištekliams. Tai papildys beveik 35 mlrd. eurų sumą, kuri buvo skirta paramai nuo 2022 m. sausio.
Visos daug energijos naudojančios įmonės, kurių kainos, palyginti su 2019 m., padidėjo 30 proc., galėjo pasinaudoti 20 proc. mokesčių lengvata, vasarą sisteminiai mokesčiai už elektros energiją buvo lygūs 0 eurų, o gamtinėms dujoms taikytas fiksuotas 5 proc. PVM.
Iš ilgalaikių paramos priemonių būtina paminėti paramą atsinaujinančios energetikos plėtrai, ypač saulės ir vėjo.
Taip pat energijai imlioms įmonėms skirta 10 proc. mokesčių lengvata už 2022 m. pirmą ketvirtį įsigytas gamtines dujas, numatytos lėšos viešųjų pirkimų kainoms koreguoti, atsižvelgiant į išaugusias statybose naudojamų žaliavų kainas (2022 m. – 3 mlrd. eurų, 2023 m. – 2,5 mlrd. eurų, 2024–2026 m. – po 1,5 mlrd. eurų kasmet). Be to, iki 2022 m. rugsėjo pabaigos pratęstas 110 proc. mokesčių kreditas pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti.
Paramos priemonės daugiausia finansuojamos iš padidinto pelno mokesčio energetikos bendrovėms, kurios gavo nenumatytų pajamų iš sparčiai augančių energijos kainų.
Jungtinė Karalystė
Nuo 2022 m. spalio 1 d. Jungtinėje Karalystėje visiems namų ūkiams automatiškai įsigalios „energijos kainos garantija“ (tiekėjų nustatomos kainos riba), kuri leis vidutiniškai sutaupyti mažiausiai 1 000 svarų sterlingų per metus ir papildys jau taikomą 400 svarų sterlingų nuolaidą energijos sąskaitoms. Ši priemonė bus taikoma dvejus metus.
Atsižvelgiant į tai, kad įmonėms nebuvo taikoma viršutinė energijos kainų riba ir jos ne visada gali fiksuoti energijos kainą, daugelio jų energijos sąnaudos išaugo daugiau nei 500 proc. Pagal naują 6 mėnesių programą įmonėms ir kitiems nebuitiniams energijos vartotojams, įskaitant labdaros organizacijas, viešojo sektoriaus įstaigas, mokyklas ir kitus, bus teikiama tokia pat parama, kaip ir vartotojams.
Pasibaigus pradinei 6 mėnesių programai, vyriausybė teiks nuolatinę tikslinę paramą pažeidžiamoms pramonės šakoms. Po 3 mėnesių bus atlikta peržiūra, kur tiksliai ši parama turėtų būti skiriama, siekiant užtikrinti, kad ją gautų tie, kuriems labiausiai jos reikia.
Vyriausybė energijos tiekėjams padengs skirtumą tarp šios naujos mažesnės kainos ir kainos, kurią energijos mažmenininkai būtų nustatę savo klientams, jei ši nuostata nebūtų taikoma.
Vyriausybės iždas taip pat skelbia bendrą planą, kuris, bendradarbiaujant su Anglijos banku, leis spręsti ypatingus likvidumo klausimus, su kuriais susiduria energetikos įmonės. Energijos rinkų finansavimo planas užtikrins stabilumą ir sumažins įmonių bei vartotojų išlaidas. Pagal šį planą įmonėms bus teikiama trumpalaikė finansinė parama, skirta naudoti kaip kraštutinė priemonė.
Jungtinė Karalystė taip pat finansuos ilgalaikes paramos priemones, ypač skatinančias atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. rugpjūtį, likus kelioms savaitėms iki naujo ministro pirmininko kadencijos pradžios, taip pat buvo svarstoma galimybė subsidijuoti daug energijos naudojančių pramonės šakų, tokių kaip plieno ir cemento, sąskaitas už energiją. Pagal pasiūlytą schemą įmonės galėtų būti atleistos nuo tam tikrų aplinkosaugos ir valstybei mokamų mokesčių (kompensuojama nuo 85 iki 100 proc. išlaidų).
Pažymėtina, kad ši iniciatyva paskelbta praėjus 4 mėnesiams po vyriausybės sprendimo dar trejus metus tęsti kompensavimo schemą, pagal kurią daug energijos vartojančioms įmonėms teikiama parama elektros energijos sąnaudoms padengti.
Lenkija
Lenkija, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, paramą kovai su augančiomis energijos kainomis pirmiausia skiria gyventojams. 2022 m. rugsėjo 16 d. Lenkijos vyriausybė paskelbė planus 2023 m. „įšaldyti“ šių metų elektros energijos kainas namų ūkiams už pirmus 2 000 kWh. Be to, namų ūkiai, kuriems pavyks 10 proc. sumažinti elektros energijos suvartojimą, bus skatinami 10 proc. mažesne kaina. Panašios energijos taupymo priemonės bus taikomos ir viešajame sektoriuje – nuo 2022 m. spalio 1 d. nacionalinės ir vietos valdžios institucijos bus įpareigotos 10 proc. sumažinti energijos suvartojimą.
Vyriausybė taip pat siūlys paramą daug energijos naudojančioms pramonės šakoms – subsidijas elektros energijai ir dujoms pirkti. Nuo 2023 m. tokios įmonės turės galimybę tiesiogiai prisijungti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Paramą galės gauti keli šimtai įmonių iš tokių pramonės šakų, kaip metalurgija, keramika, stiklo ir trąšų gamyba.
Lenkijos vyriausybė, 2022 m. rugpjūtį tvirtindama finansinės paramos paketą, nenumatė daugiau priemonių verslui, išskyrus kompensacijas šilumos tiekimo įmonėms, kurios kainas vartotojams padidins ne daugiau kaip 40 proc.
Norvegija
2022 m. rugsėjo 16 d. Norvegijos vyriausybė pristatė paramos energetikai planą, pagal kurį valstybė padengs dalį kai kurių įmonių sąskaitų už elektros energiją, kad padėtų sušvelninti didėjančių energijos išteklių kainų poveikį.
Parama galės pasinaudoti apie 20 tūkst. Norvegijos įmonių: vyriausybė padengs dalį sąskaitų, kai energijos kainos pakils virš tam tikro lygio. Paramai iš viso skirta apie 3 mlrd. kronų.
Tarp paketo priemonių – tiesioginė parama, paskolų garantijos, subsidijos.
Įmonės, kuriose 2022 m. pirmąjį pusmetį energijos sąnaudos sudarė daugiau nei 3 proc. visų išlaidų, galės kreiptis dėl dotacijų. Vyriausybė padengs 25 proc. skirtumo tarp dabartinės rinkos kainos ir 70 Eur/kWh, taip pat net 45 proc. skirtumo, jei įmonė bus įgyvendinusi energijos taupymo priemones. Įmonėms, investuojančioms į energijos taupymo priemones, dalį sąskaitos taip pat gali padengti valstybės dotacijos.
Parama, pagal kurią vyriausybė padengs dalį sąskaitos, bus teikiama iki 2022 m. pabaigos, tačiau neatmetama galimybė, kad ji bus pratęsta.
Pažymėtina, kad rugsėjį pristatant valstybės biudžeto projektą gali būti pateikta ir daugiau paramos priemonių, pavyzdžiui, sudaryti sąlygas įmonėms lengviau pasirašyti ilgalaikes sutartis, fiksuojant elektros energijos kainas.
Slovėnija
Pagal du įstatymų projektus, kuriems 2022 m. rugpjūčio 31 d. pritarė Slovėnijos parlamentas, pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir įmonėms, kurios smarkiai nukentėjo dėl aukštų dujų ir elektros kainų, bus taikomos specialios paramos priemonės.
Verslui skirtas 40 mln. eurų paramos paketas (po 20 mln. eurų 2022 ir 2023 m.). Priklausomai nuo paramos rūšies, valstybė finansuos 30 arba 70 proc. reikalavimus atitinkančių įmonių energijos sąnaudų.
Verslas palankiai įvertino šią paramą, tačiau neabejoja, kad jos reikės gerokai daugiau. Vyriausybės teigimu, 2023 m. daugiau įmonių susidurs su problemomis dėl pasibaigusių ilgalaikių sutarčių, pagal kurias daugelis jų už elektros energiją ir gamtines dujas vis dar moka nebrangiai, palyginti su dabartinėmis rinkos kainomis. Todėl 2023 m. vyriausybė planuoja parengti platesnį paramos paketą verslui, kurio vertė, jei energijos išteklių kainos išliks aukštos, gali siekti iki 1 mlrd. eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. pradžioje Slovėnijos vyriausybė jau skyrė apie 70 mln. eurų paramą labiausiai dėl aukštų energijos išteklių kainų nukentėjusiems ekonomikos sektoriams, ypač žemės ūkiui.
Suomija
Pagal Suomijos vyriausybės pateiktą 2023 m. biudžeto projektą matyti, kad parama dėl aukštų energijos išteklių kainų labiausiai orientuojama į namų ūkius, o verslui siūlomos ilgalaikės paramos priemonės.
Paketui, susijusiam su energijos tiekimo saugumu, energetiniu savarankiškumu ir švariomis technologijomis, numatyta skirti maždaug 241 mln. eurų. Jame siūlomos priemonės apima kaimo įmonių investicijas į energetiką (biodujas), vandenilio projektus, paramos energetikai programas, finansines paskatas būsto bendrovėms, kad jos įrengtų elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, ir subsidijas, skirtas palaipsniui atsisakyti gyvenamųjų namų šildymo mazutu bei dujomis, tai yra pereiti prie kitų jų šildymo būdų.
Be to, į paketą įtraukta 225 mln. eurų biudžeto lėšų, skirtų paramos energetikos srityje programoms, vandenilio projektams ir Nacionalinei baterijų strategijai.
Pagal Suomijos tvaraus augimo programą, remiamas ekologiškai, socialiai ir ekonomiškai tvarus augimas. Programos finansiniai ištekliai 2023 m. išliks dideli, juos sudaro apie 574 mln. eurų. Dideli papildomi ištekliai bus skirti, pavyzdžiui, investicijoms į naują energetiką, mokslinių tyrimų paramai, technologinės plėtros ir inovacijų veiklai finansuoti.
Vis dėlto pabrėžtina, kad Suomijos vyriausybė 2022 m. rugsėjo 4 d. paskelbė planuojanti skirti likvidumo garantijas energetikos bendrovėms, siekdama išvengti jų nemokumo (vertė – 10 mlrd. eurų.
Vokietija
2022 m. rugsėjo 4 d. Vokietijos kancleris paskelbė apie 65 mlrd. eurų paramos paketą, kuriuo siekiama padėti namų ūkiams ir įmonėms suvaldyti sparčiai augančias energijos kainas, įskaitant nenumatytą mokestį elektros energijos gamintojams.
Elektros energijos rinkoje susiklostė situacija, kad kai kurios energetikos bendrovės, kurios galbūt nenaudoja dujų elektros energijai gaminti, naudojasi aukšta dujų kaina, kuri lemia elektros energijos kainos augimą, ir dėl to gauna pelną. Norima pakeisti rinkos taisykles, kad įmonės negautų tokio nenumatyto pelno.
Vokietija taip pat žada padėti mažoms įmonėms, kurios patiria dideles energijos sąnaudas. Pavyzdžiui, kepyklos ir restoranai smarkiai nukentėjo nuo sparčiai augančių energijos kainų. Tačiau pagal dabartinę Energijos sąnaudų mažinimo programą finansine parama gali pasinaudoti ir didesnės įmonės, pavyzdžiui, gamyklos. Juo labiau įmonė patiria didelių energijos sąnaudų poveikį, juo didesnės subsidijos jai skiriamos.
Energijos sąnaudų mažinimo programa skirta nuo didelių energijos kainų ypač kenčiančioms įmonėms. Jos gali kreiptis į Vokietijos federalinę ūkio ir eksporto kontrolės įstaigą dėl subsidijos gamtinių dujų ir elektros energijos išlaidoms padengti. Vienai įmonei skiriama ne didesnė kaip 50 mln. eurų subsidija.
Paraiškas gali teikti įmonės, veikiančios ypač daug energijos naudojančiuose sektoriuose. Subsidijos gamtinių dujų ir elektros energijos išlaidoms padengti mokamos trimis etapais – nuo 2022 m. vasario iki 2022 m. rugsėjo. Subsidijų dydžiai, be kita ko, priklauso nuo bendrovės ekonomikos sektoriaus, subsidijų tarifo, didžiausių sumų ir galimų veiklos nuostolių. Planuojama, kad bendra parama pagal šią programą sieks iki 5 mlrd. eurų.
