Jos metu nuo poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje penki moterų teisių judėjimo atstovai ėjo iki Lenkijos ambasados. Jie nešė ant pakabų sukabintus Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją bei kitus tarptautinės teisės dokumentus, įtvirtinančius universalias žmogaus ir moterų teises bei demokratines vertybes, dėl kurių pažeidimų yra kritikuojama Lenkija.
„Svarbiausius žmogaus teises ginančius dokumentus įteikėme Lenkijos ambasados atstovams. Jie priėmė juos, padėkojo“, – BNS sakė viena iš akcijos iniciatorių publicistė Rūta Latinytė.
Akcijoje dėl karantino reikalavimų dalyvauti galėjo penki žmonės, prie jos prisijungė ir praeiviai.
„Mes oficialiai galėjome rinktis penkiese, tai buvo penki pagrindiniai žmonės ir kažkiek praeivių, fotografų, spontaniškai prisijungusių buvo žmonių“, – sakė ji.
Pasak R. Latinytės, kadangi protesto organizatoriai neturėjo žinių apie Lenkijos prezidento darbotvarkę Lietuvoje, akcija su jo vizitu susieta simboliškai ir išsakyti protestuotojų pozicijos jam asmeniškai nebus bandoma.
Pasak akcijos organizatorių, vielinė pakaba jai pasirinkta kaip buitinėmis sąlygomis atliekamų abortų simbolis.
„Pakabos simbolis kaip pagarbos ir atminimo ženklas primins apie moteris, nukentėjusias ar net žuvusias dėl to, kad neturėjo galimybės atlikti nėštumo nutraukimą saugiai“, – anksčiau platintame pranešime teigė viena iš judėjimo narių Karina Klinkevičiūtė.
Pasak Moterų teisių judėjimo Lietuvoje atstovų, nors nei oficialios, nei asmeninės pozicijos dėl žmogaus teisių pažeidimų Lenkijoje Lietuvos politikai kol kas nėra išsakę, prezidento Gitano Nausėdos praėjusios savaitės sveikinimas Lenkijai Nepriklausomybės proga, dėkojant už „demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynimą mūsų šalių kaimynystėje“ protestų kontekste nuskambėjo dviprasmiškai.
„Lietuvos prezidento padėka nuskambėjo tuo metu, kai Lenkijoje vyksta didžiausi protestai ir pilietinės visuomenės sukilimas prieš nedemokratinius valdymo principus nuo Solidarumo laikų“, – teigia lygių galimybių tyrėja Ugnė Litvinaitė.
„Lenkijos valdantiesiems piktybiškai pažeidžiant demokratinės teisinės valstybės principus ir savo gyventojų teises, kyla klausimas ar tinkama ją girti už tokių vertybių „gynimą“ bei primena apie Lietuvos prezidento baimę ar nenorą kritikuoti Lenkijos dėl to, kas demokratijoms svarbiausia“, – teigia ji.
80 visuomenės, kultūros ir mokslo sričių atstovų, žmogaus teisių aktyvistų bei 26 nevyriausybinės organizacijos praėjusią savaitę išsiuntė viešą kreipimąsi „Dėl moterų žmogaus teisių pažeidimų ir reprodukcinių teisių ribojimo Lenkijoje“, adresuotą svarbiausioms Lietuvos valdžios institucijoms.
Šį pirmadienį kreipimasis buvo dar kartą adresuotas šįkart jau naujojo Seimo nariams.
Didžiulius protestus Lenkijoje išprovokavo Konstitucinio Tribunolo sprendimas, kad dabar Lenkijoje galiojantys įstatymai, leidžiantys abortus vaisiaus apsigimimo atvejais, prieštarauja Konstitucijai.
Ši spalį Konstitucinio Teismo paskelbta nutartis dar labiau sugriežtino Lenkijos abortų įstatymus, kurie jau ir taip buvo vieni griežčiausių Europoje. Nutarčiai įsigaliojus, nutraukti nėštumą bus leidžiama tik išžaginimo arba incesto atveju, taip pat tuomet, kai kyla grėsmė motinos gyvybei.
