Mokykloms vienai po kitos tampant koronaviruso židiniais, imtasi veiksmų, kuriais siekiama sustabdyti viruso plitimą. Vienas tokių – perėjimas prie nuotolinio mokymo.
Neįsijungusiems kameros žymi n raides
Vilniaus Pilaitės gimnazijoje mokomasi mišriu būdu. Tai reiškia, kad dalis pamokų vyksta nuotoliniu būdu, o dalis gyvai klasėse. Nors mokykloje dar nebuvo nustatytas nė vienas koronaviruso atvejis, mokyklos bendruomenė šitaip saugosi galimo užsikrėtimo.
„Vieną dieną mokyklos patalpose mokosi devintokai ir dešimtokai, o kitą dieną vienuoliktokai ir dvyliktokai. Šitą tvarką vienbalsiai patvirtino gimnazijos taryba, kuri sudaryta iš penkių tėvų, penkių mokinių ir penkių mokytojų. Administracija ten nebalsuoja“, – pasakoja mokyklos direktorius Zotikas Popovas.
Vilniaus Pilaitės gimnazijoje ši tvarka yra išskirtinė tuo, kad neįsijungusiems kameros mokytojai rašo n raides. Gimnazijos direktorius sako, kad tokiu būdu stengiamasi išvengti simuliavimų ir išlaikyti gyvą, kokybišką bei efektyvią pamoką.
„Praeitų metų mokymosi patirtis rodo, kad mokymosi kokybė nebuvo gera. Dalis mokinių nebuvo motyvuoti ir nesijungė iš viso. Reikėjo jų ieškoti, įvairių priežasčių surasdavo ir tėvai, ir mokiniai. Šiemet padarėme taip, kad pamoka yra pamoka. Šventas dalykas. Dalyvauja mokytojas ir mokiniai, tad jie turi dalyvauti aktyviai. Reikia būti darbo vietoje“, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja Z. Popovas.
Tiesa, juk žmonių yra įvairių, vieniems mokytis geriau užsidarius tyliame kambaryje, o kitiems informaciją lengviau įsisavinti bėgiojant lauke. Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius sako, kad bėgioti ar užsiimti kitomis veiklomis pamokų metu mokiniai neturėtų.
„Tam yra pertraukos, tai tegul pasivaikšto. Yra dvi ilgosios pertraukos. Yra ir langų, kai nebūna pamokų“, – komentuoja Z. Popovas.
Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius dar pabrėžia, kad prisijungti su vaizdu mokiniams yra sudarytos visos sąlygos. Neturintieji kamerų, planšetinius kompiuterius gali pasiskolinti iš mokyklos, o nenorintys rodyti savo namų aplinkos gali ateiti į mokyklos bibliotekos skaityklą.
Pasitiki mokiniais
Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijoje iš nuotolinio mokymo grįžta tik šią savaitę. Iki šiol dvi mokyklos klasės mokėsi nuotoliniu būdu – koronavirusas buvo nustatytas vienai mokytojai.
Šios mokyklos direktorė sako, kad tokių griežtų priemonių, kaip Vilniaus Pilaitės gimnazija, mokykla nesiėmė ir ateityje imtis neplanuoja. Įsijungti kameras mokykloje prašoma, tačiau reikalaujama nėra.
„Griežtai n raidžių nežymime. Mes turime susitarimą, kad visi dalyvaujantys pamokoje turi įsijungti kameras. Tam, kad įsitikintume, ar mokinys aktyviai dalyvauja. Jei neįsijungia, tai iš karto yra susisiekiama su tuo mokiniu ir išsiaiškinama, kodėl jis nedalyvauja, – naujienų portalui tv3.lt pasakoja mokyklos direktorė Zina Stripeikienė.
Direktorės teigimu, griežtai žymėti n raidžių dėl neįjungtos kameros mokykloje nereikia dėl to, kad mokiniai yra sąmoningi, o ir mokyklos statusas yra kitoks.
„Mes esame progimnazija, o ne gimnazija, vaikai nedideli, tad piktnaudžiavimų nebuvo. Problemų su prisijungimais nėra. Jei būdavo tokių vaikų, kurie nenorėdavo dalyvauti pamokose ar neatsiųsdavo užduočių, tai mes organizavome posėdžius ir greit visos problemos dingo“, – kalba Z. Stripeikienė.
Gyvai mokyti geriau
Paklausti apie galimus mokinių rezultatus, abu mokyklų direktoriai sako, kad nuotolinis mokymas, vienareikšmiškai, nežada nieko gero. Net jei pasitelkiamos naujausios technologijos, ugdyti mokinius vis tiek efektyviau gyvai.
Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos direktorė sako, kad yra dalykų, kurie džiugina, tačiau gyvo mokytojo kontakto su klasėmis nepakeis niekas.
„Be jokios abejonės, gyvai, bet tos pamokos, kurios vyko nuotoliniu būdu, buvo stebimos, tai aš buvau nustebusi, kaip greitai mokytojai įvaldė technologijas. Dabar dirbame su „Teams“ platforma. Tačiau, be jokios abejonės, gyvos pamokos niekas nepakeis“, – mintimis dalijasi Z. Stripeikienė.
Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius taip pat mano, kad gyvas kontaktas ugdymo procese yra labai reikalingas.
„Skirtumas yra, juk kai dirba klasė, mokytojas pastoviai mato vaikus ir gali prie jų prieiti, paaiškinti. Klasėje darbas, žinoma, efektyvesnis, todėl mes norime, kad būtų kuo panašiau ir kuo efektyviau“, – svarsto Z. Popovas.
Infekcija palietė kas dešimtą mokyklą
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) sako, kad nuotolinis mokymas šiuo metu yra gana plačiai naudojamas ir tam tikrose situacijose turi pranašumų.
„Apie keliolika procentų mokyklų mokymas vyksta nuotoliniu, apie 17 proc. mokyklų dirba mišriu būdu, kuris šiandienos situacijoje ypač pasiteisina. Kai kurios klasės, mokyklos, jau baigė karantino laikotarpį ir grįžta prie įprastinio darbo“, – rašoma naujienų portalui tv3.lt pateiktame ŠMSM atsakyme.
Pirmadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius paskelbė, kad koronaviruso infekcija jau palietė kas dešimtą ugdymo įstaigą.
„COVID-19 palietė apie 10 proc. visų mokyklų. Bendrojo ugdymo sistemoje izoliacijoje yra beveik pusantro tūkstančio vaikų, tai nėra daug, jie sudaro 0,4 proc. visų mokinių. Tokių mokytojų yra apie 110“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.
A. Monkevičiaus teigimu, atvejų, kai virusu užsikrečiama mokyklose, nėra daug. Jo žiniomis, mokiniai ir mokytojai dažniausiai užsikrečia kitoje aplinkoje.
Ministro A. Monkevičiaus teigimu, pirmadienio rytą koronavirusu sirgo 91 mokinys ir 31 mokytojas.
