Šios išvados pateikiamos rugpjūčio 31 pasirodžiusio žurnalo „The Lancet Regional Health Europe“ publikacijoje „Impact of the WHO best buys for alcohol policy on consumption and health in the Baltic countries and Poland 2000-2020“. Straipsnyje analizuojami apibendrinti 24-ių mokslinių straipsnių rezultatai apie Baltijos šalyse ir Lenkijoje įgyvendintas alkoholio kontrolės priemones ir jų poveikį visuomenės sveikatai.
Svarbiausi ribojimai
Išanalizavus visus Baltijos šalyse ir Lenkijoje įgyvendintus mokesčių didinimo ir prekybos valandų sutrumpinimo bent 20 proc. atvejus, buvo nustatyta, kad šios alkoholio kontrolės priemonės susiję su statistiškai reikšmingu vyrų mirtingumo dėl visų priežasčių sumažėjimu vidutiniškai 2,3 proc. kasmet ir statistiškai nereikšmingu kasmetiniu moterų mirtingumo dėl visų priežasčių sumažėjimu 1,1 proc., rašoma pranešime spaudai.
Didžiausią teigiamą poveikį Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliams turėjo keturi svarbiausi įvykiai: „blaivybės metai“ 2008 metais, kai padidintas akcizas ir apribota alkoholio reklama dienos metu, 2009 metais apribota galimybė nakties metu įsigytą alkoholį išsinešti, 2017 metai, kai ženkliai padidintas akcizas, ir 2018 metai, kai sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas, padidintas alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžius iki 20 metų, uždrausta alkoholio reklama.
Tyrimo rezultatus apžvelgęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimų instituto vadovas prof. Mindaugas Štelemėkas pastebi, kad iki šiol didžiausias alkoholio kontrolės politikos poveikis mažinant su mirtingumu susijusius sveikatos netolygumus buvo nustatytas Lietuvoje. „Atlikus 2012–2019 m. periodo, per kurį buvo įgyvendinta eilė itin reikšmingų alkoholio kontrolės priemonių, duomenų analizę apskaičiuota, kad su išsilavinimu susiję bendro mirtingumo netolygumai tarp vyrų sumažėjo 18 proc., tarp moterų – 14 proc.
Pagrindinės žemiausią ir aukščiausią išsilavinimą turinčių vyrų mirtį sukeliančios priežastys buvo išoriniai sužalojimai bei infekcinės ligos. Abi priežastys iš dalies siejamos su alkoholio vartojimu“, – tyrimo rezultatus komentavo profesorius.
Pasak prof. M. Štelemėko, mokslininkai pastebi, kad legalaus alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžiaus padidinimas nepadeda greitai sumažinti mirtingumo, nes jauni asmenys tiesiog miršta rečiau. Ankstesnių tyrimų rezultatai rodo, kad alkoholio pirkimo amžiaus didinimas turi reikšmę ilgalaikėje viso gyvenimo perspektyvoje. Visgi, 2018 metais Lietuvoje padidinus alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžių nuo 18 iki 20 metų, buvo pastebėtas nedidelis, bet greitas mirčių sumažėjimas.
Iššūkis – didelis legalaus alkoholio suvartojimas
Remiantis 2019 metų duomenimis buvo apskaičiuota, kad Lietuvoje neapskaitytas alkoholio vartojimas galėjo siekti apie 1 litrą absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam gyventojui per metus, arba 8.3 proc. nuo bendro alkoholio suvartojimo. Apibendrinama, kad didžiausią iššūkį visuomenės sveikatai visgi kelia pakankamai aukštas apskaityto (legalaus) alkoholio suvartojimo kiekis Lietuvoje.
Didesni tarpvalstybinės prekybos svyravimai pastebėti tarp Estijos ir Latvijos. Reaguodama į augančią tarpvalstybinę prekybą 2019 m. Estija sumažino alkoholio akcizus 25 proc., o Latvija atsakė laikinu 15 proc. akcizų sumažinimu stipriajam alkoholiui. COVID-19 pandemija taip pat sumažino tarpvalstybinę prekybą alkoholiu.
Alkoholio reklamos draudimo poveikį įvertinti yra kur kas sunkiau. Baltijos šalių (įgyvendinant reklamos draudimus) ir Lenkijos atveju (liberalizuojant reklamą) nebuvo užfiksuota tiesioginio su alkoholio reklamos draudimu susijusio alkoholio suvartojimo mažėjimo. Tačiau šiose šalyse vyko kompleksiniai alkoholio kontrolės pokyčiai. Tokiu atveju, kai alkoholio reklamos ribojimai įgyvendinti kartu su kitomis alkoholio kontrolės priemonėmis, alkoholio reklamos reglamentavimo pokytis galėtų būti vertinamas kaip kitų įgyvendinamų alkoholio kontrolės priemonių efektą sustiprinantis veiksnys.
Skaudžios Lenkijos pamokos
Priešingai nei Baltijos šalys, kurios 2000–2020 metais įgyvendino eilę sprendimų, sugriežtinusių alkoholio kontrolę, Lenkija savo alkoholio kontrolę nuosekliai silpnino. 2001 metais alui buvo padaryta išimtis, leidžiant šio gėrimo reklamą televizijoje. 2002 metais 30 proc. sumažintas alkoholio akcizas stipriesiems gėrimams. Galiausiai 2010 metais alkoholio pramonė inicijavo rinkodaros kampaniją ir skatino mažų degtinės buteliukų pardavimą. Tokio tipo buteliukų pardavimai išaugo iki 1.1 mlrd. vienetų per metus.
Dėl įgyvendintų sprendimų alkoholio suvartojimas Lenkijoje padidėjo nuo 6,9 litro, tenkančio vienam gyventojui 2002 metais, iki beveik 10 litrų 2017 metais. Be to, išaugo su alkoholio vartojimu susijęs visų amžiaus grupių, visų išsilavinimo grupių vyrų ir moterų mirtingumas (13,9 mirtys, tenkančios 100 tūkst. gyventojų 2002 metais, ir 28 mirtys 100 tūkst. gyventojų 2017 metais), ypač nuo kepenų cirozių.
