Žmogaus, kaip ir kitų šiltakraujų gyvūnų, organizmas pasižymi savybe išlaikyti pastovią kūno temperatūrą nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų ir, esant reikalui, ją reguliuoti. Taip vadinamas endoterminis barjeras yra svarbus apsauginis mechanizmas.
Mūsų kūno temperatūra yra nepalanki vystytis daugybei mikrobų. Žmogaus kūno temperatūra netinkama 95 proc. grybelių vystymuisi, tuo tarpu kai jie sukelia labai daug ligų augalams ir šaltakraujams gyvūnams.
Tačiau nuolat šylant klimatui mikroorganizmai laipsniškai prisitaiko prie vis aukštesnės temperatūros. Taigi, yra didelė rizika, kad endoterminis barjeras bus pralaužtas ir taip susidarys sąlygos naujoms infekcinėms ligoms plisti, ypač, jei bendras imuninis atsakas nusilpęs dėl ligų, medikamentų vartojimo ar nepalankių gyvenimo sąlygų, pavyzdžiui, sunkiai pakeliamų karščio epizodų.
Štai 2012-2015 metais vaistams ypač atsparaus mieliagrybio Candida auris sukeltos kandidozės paplitimas trijuose žemynuose siejamas su atšilusio klimato sąlygomis padidėjusia šio grybelio termine tolerancija. Kitaip tariant – tai naujos infekcinės ligos pavyzdys.
Šylant klimatui keičiasi ir jau žinomų infekcinių ligų paplitimas. Pasauliniu mastu apie 80 proc. infekcinių ligų perneša kraujasiurbiai vabzdžiai, daugiausiai uodai ir erkės. Kylant globaliai temperatūrai, plečiasi maliariją, įvairias kitas karštines platinantiems uodams daugintis palankios teritorijos.
Praėjusiais metais nusistovėjus karštiems orams Europoje fiksuota per 400 susirgimų vakarų Nilo karštine atvejų. Maliarija buvo sėkmingai išginta iš pietinės Europos po Antrojo pasaulinio karo cheminėms priemonėmis, dabar gi ji vėl grįžta.
Erkių platinamų ligų, ypač Laimo ligos susirgimų skaičius JAV nuo 2004 iki 2016 metų išaugo daugiau nei dvigubai. Pailgėjęs šiltasis sezonas sudaro sąlygas erkėms gausiau pasidauginti, be to, šiltesniu oru daugėja ir erkių pernešamų patogenų.
Žiemos be ilgesnių didelio šalčio epizodų taip pat yra palankios erkių išlikimui. Šylant vandenynams bei dėl tirpstančių ledynų pakrančių zonose mažėjant vandens druskingumui susidaro ypač geros sąlygos plisti vibriozei, liaudyje vadinamai pūvančios mėsos liga.
Vibrio genties bakterijos gyvena šiltoje žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje. Užsikrėsti galima maudantis per žaizdas ar valgant nepakankamai termiškai apdorotas jūros gėrybes, pavyzdžiui, austres. Vibriozė daugiausiai reiškiasi minkštųjų audinių infekcijomis, septicemija ir gali komplikuotis iki galūnių amputacijos ar net baigtis mirtimi.
Akivaizdu, jog ateityje laukia nemažai iššūkių kovoje su infekcinėmis ligomis. Tai yra vienas iš daugelio neišvengiamo prisitaikymo prie klimato kaitos uždavinių, kuriuos mes ir ateities kartos turės spręsti.
Gyvename karantine. Išnaudokime tai. Leiskime Žemei atsikvėpti. Nuo taršos, nuo besaikio mūsų vartojimo. Užuot įnikę į internetines parduotuves, pasinaudokime unikalia galimybe pasidžiaugti pavasariu gamtoje. Tai stiprina mus, taip pat ir kovoje su virusais.
