Tokiam Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė Seimas. Parlamentas taip pat nutarė, jog kapavietės kapinėse ir savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos bus skiriamos neatlygintinai. Šią pataisą pasiūlė Darbo partijos frakcijos atstovė Vaida Giraitytė-Juškevičienė.
„Jau šiandien yra tokia situacija, kai teisės aktai leidžia su mirusiojo palaikais atsisveikinti trimis būdais: tai yra laidojimas kapavietėje, saugojimas kolumbariume arba pelenų išbarstymas kapinėse tam skirtose vietose. Tačiau žmonės naudojasi ir kitais būdais, kurie nėra apibrėžti įstatymu, ir su savo artimaisiais, vykdydami jų paskutinę valią, atsisveikina įvairiose gamtos vietose, o dažniausiai tai būna Baltijos jūra. Tai vyksta chaotiškai ir žmonės su artimaisiais atsisveikina net nuo Palangos tilto, įvairiose vietose, kur ir poilsiautojai vaikšto, ilsisi, deginasi. Šito įstatymo tikslas yra reglamentuoti aiškiau tvarką ir nustatyti, kad būtų galimybė žmonėms su savo artimuoju atsisveikinti legaliai, tą padaryti netrikdant kitų žmonių ramybės, todėl pasirinkti 5 kilometrai nuo Baltijos jūros kranto yra tas vidurkis, kuris yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse“, – sakė vienas šio teisės akto pataisos iniciatorių, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Parlamentarai taip pat pritarė, kad laidojančiais asmenimis, kuriems tenka visa atsakomybė įgyvendinti mirusiojo valią, galėtų tapti ne tik žmonių sutuoktiniai, bet ir partneriai. Ši pataisa gali būti svarbi tiek nesusituokusioms heteroseksualioms, tiek homoseksualioms poroms.
Paprastai mirusiojo valią įgyvendina arba specialiai šiam tikslui paskirtas asmuo, arba testamentą vykdantis asmuo, arba mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, tėvai, įtėviai, o jeigu tokių nėra – kiti artimi giminaičiai. Šiuo atveju norima, kad prie artimųjų būtų galima įtraukti ir mirusiojo partnerį. Tokią pataisą Aplinkos ministerijos parengtiems pirminiams pakeitimams pasiūlė Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Aplinkos ministerija savo siūlymais iš esmės tikslino kremavimo veiklos licencijavimą, mat nori pašalinti korupcinės rizikos veiksnius. Ji nustatė reikalavimus, kuriuos turi atitikti įmonė, siekianti gauti kremavimo veiklos licenciją, atsisakė nuostatų dėl kremavimo veiklos licencijos dublikato išdavimo, patikslino kai kuriuos straipsnius, apibrėžė, kas yra ekshumavimas ir kada bei kieno prašymu jis atliekamas, taip pat pateikė kitų siūlymų. Šiems ministerijos siūlymams Seimas ketvirtadienį pritarė.