baltijos jūra

Po pilku dangumi Daniją ir Švediją skiriančiais vandenimis plaukia Nyderlandų minų medžioklės laivas „Schiedam“, dalyvaujantis NATO misijoje „Baltic Sentry“, skirtoje povandeninei infrastruktūrai Baltijos jūroje apsaugoti. NATO praėjusį mėnesį skubiai pradėjo šią misiją, nes pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūros dugne buvo nutraukti ar pažeisti keli elektros ir telekomunikacijų kabeliai.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad kabeliai Baltijos jūroje bus saugomi pasitelkiant jau esamus resursus, tačiau ateityje tam gali būti skiriamos ir papildomos lėšos. „Mes tikrai nieko nesusilpninsime, tų resursų ir lėšų poreikis, kiek jis buvo išsakytas, tiek jis yra tenkinamas arba esamais resursais, arba bus suplanuotas ateityje“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras.

Premjero Gintauto Palucko vadovaujama Nacionalinio saugumo komisija pritarė planui, kaip valstybės institucijos turėtų reaguoti į ryšio ar elektros kabelių bei kitos kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimus. Didžiausias vaidmuo reaguojant į galimas diversijas bei sulaikant įtariamus laivus tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip pat antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Lietuvos kariuomenei, trečiadienį pranešė Vyriausybės kanceliarija.

Žvalgyba sako neturinti informacijos, jog pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai būtų pažeisti tyčia. „Kol kas nėra informacijos, kad tai būtų tyčiniai (veiksmai – BNS) kol kas“, – žurnalistams trečiadienį sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. „Mūsų rolė yra stebėti, gauti visą įmanomą informaciją ir informuoti, kad geriau pasiruoštume“, – pabrėžė jis.

Paskutiniu metu beveik reguliariai išgirstame apie vis naujus komunikacijos ar ryšių kabelių pažeidimus Baltijos jūroje. Dėl daugumos įvykių vis dar vyksta tyrimai, tačiau tarp analitikų ir politiniame lygmenyje beveik neabejojama, kad šie incidentai – hibridinės atakos, o Baltijos jūros dugnas jau imtas vadinti nauju mūšio lauku.  Tai neturėtų stebinti.

Maskva pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Europos Sąjunga (ES) nuspręs konfiskuoti Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivius, ir pridūrė, kad laikys tai ataka, rašoma „Politico“. Pirmadienį Rusijos parlamento gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Žuravliovas pareiškė, kad „bet kokia ataka prieš mūsų laivus gali būti laikoma ataka prieš mūsų teritoriją, net jei laivas plaukioja su užsienio vėliava.

Augant įtampai Baltijos jūroje Rusijos žvalgybininkai suskubo apkaltinti Ukrainą dėl „būsimo išpuolio“ regione. Rusai dėl sankcijų yra priversti naudotis pasenusia technika, o ES šalys tuo metu skelbia planus griežtinti jūreivystės taisykles Baltijos jūroje, siekiant išvengti tokių katastrofų, kaip nutiko Juodojoje jūroje. „Ukrainos spec. tarnybos gali susprogdinti užsienio (šalių) laivą Baltijos jūroje, kad apkaltintų Rusiją ir uždarytų jai išėjimus į jūrą“, ‒skelbia Rusijos žvalgybos tarnyba.

Europos šalys veda užkulisines derybas dėl rusišką naftą gabenančių tanklaivių perėmimo Baltijos jūroje, pranešė „Politico“, remdamasis šaltiniais. Leidinys cituoja du Europos Sąjungos diplomatus, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlygomis, bei du vyriausybės pareigūnus. Pasak šaltinių, sprendžiamas teisinis galimų operacijų aspektas, kad joms būtų galima suteikti teisminį pagrindą. Teigiama, kad tarnyboms gali būti leista sustabdyti tanklaivius dėl aplinkosaugos ar piratavimo priežasčių.

Europos Sąjungos šalys rengiasi masiniam Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų stabdymui Baltijos jūroje, skelbiama „Politico“. Europos šalys, įskaitant Suomiją, Estiją, Lietuvą ir Latviją, svarsto galimybę pasinaudoti tarptautine teise ir sulaikyti laivus dėl aplinkosaugos ar piratavimo, sakė neįvardinti pareigūnai. Jei nepavyktų sutarti dėl bendros politikos, šalys galėtų kartu parengti naujus nacionalinius įstatymus, kad galėtų konfiskuoti daugiau laivų nei iki šiol, esančių jūroje.

Rusijoje kilo pasipiktinimas dėl NATO šalių veiksmų Baltijos jūroje. Buvęs Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, šiuo metu užimantis V. Putino patarėjo jūreivystės klausimais poziciją, pareiškė, kad NATO bando blokuoti Rusiją Baltijos jūroje. „NATO bando užblokuoti Rusiją Baltijos jūroje ir paralyžiuoti Leningrado ir Kaliningrado srities uostų darbą“, – cituojamas jis TASS pranešime.

Vyriausybė trečiadienį pavedė Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC) koordinuoti povandeninės infrastruktūros apsaugą, Teisingumo ministerijai ir prokuratūrai – įvertinti poreikį taikyti baudžiamąją atsakomybę už padarytą žalą. „Dėl saugumo situacijos Baltijos jūroje, kai dažnėja povandeninės infrastruktūros – jūrinių kabelių – pažeidimai, (...) turime imtis prevencinių priemonių“, – Vyriausybės pasitarimo metu kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Švedų prokurorai pirmadienį atmetė diversijos galimybę byloje dėl šviesolaidinio kabelio tarp Švedijos ir Latvijos pažeidimo ir sakė paleidžiantys po incidento sulaikytą bulgarų laivą. „Tyrimas dėl kabelio Baltijos jūroje tarp Švedijos ir Latvijos pažeidimo parodė, kad tai ne aiškios diversijos atvejis. Todėl priimtas sprendimas atšaukti laivo, įtarto sąsajomis su kabelio pažeidimu, sulaikymą“, – sakoma švedų prokuratūros pareiškime.

Siekiant stiprinti Baltijos jūros regione esančios kritinės infrastruktūros apsaugą,  Seimo konservatoriai siūlo priimti rezoliuciją, kuria ragina Lietuvos Vyriausybę inicijuoti nacionalinės ir tarptautinės jūrų teisės pokyčius ir vienyti regiono valstybes bendram atsakui į esamas grėsmes.

Prieš savaitę Baltijos jūroje pažeistas dar vienas kabelis. Šį kartą – povandeninis Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro optinis kabelis, esantis 50 metrų gylyje. Nors tikima, kad tai eilinis Rusijos sabotažo aktas, ryžtingų veiksmų Europa nesiima.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir atsargos karininkas, pulkininkas Gintaras Ažubalis.

Norvegija penktadienį paskelbė paleidusi krovininį laivą su rusų įgula, kuris buvo įtartas pažeidęs šviesolaidinį kabelį Baltijos jūroje, praneša AFP. Laivas buvo paleistas neturint įrodymų, kad jis pažeidė kabelį. Pastarasis incidentas yra vienas iš įtariamų sabotažo atvejų, kuriuos daugelis pareigūnų sieja su Rusijos vykdomu hibridiniu karu prieš Vakarų valstybes nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą.

Trumsės policija pranešė, kad Latvijos valdžios institucijų prašymu sulaikė laivą „Silver Dania“, praneša NRK. Laivas registruotas Norvegijoje ir priklauso šiai šaliai, tačiau visa jos įgula – rusai. Policijos pranešime spaudai teigiama, kad visa laivo įgula yra Rusijos piliečiai. Pakrančių apsaugos tarnyba laivą sulaikė sausio 30 d. vakare, šįryt laivas atplaukė į Tromsės uostą. Šiuo metu policija atlieka laivo apžiūrą ir apklausia įgulą.

Norvegijos policija penktadienį pranešė, kad Latvijos prašymu sulaikė Norvegijai priklausantį laivą, įtariamą prisidėjus prie žalos povandeniniam kabeliui Baltijos jūroje. „Įtariama, kad laivas yra susijęs su rimta žala šviesolaidiniam kabeliui Baltijos jūroje tarp Latvijos ir Švedijos. Policija dabar yra laive, kad atliktų kratą, apklausas ir apsaugotų įkalčius“, – sakoma policijos pareiškime.

Naujai įsteigtos Vokietijos kariuomenės operatyvinės vadavietės vadas Alexanderis Sollfrankas ketvirtadienį duotame interviu perspėjo dėl vis intensyvesnių Rusijos pastangų sutrikdyti gyvenimą Vokietijoje. Yra buvę „mėginimų įsibrauti“ į Bundesvero (Vokietijos kariuomenės) objektus, virš jų buvo pastebėta dronų, naujienų agentūrai „dpa“ Berlyne sakė A. Sollfrankas. „Nebegyvename taikos sąlygomis.

Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių, sako pareigūnai. Naujausias iš tokių incidentų įvyko praėjusį savaitgalį, kai buvo pažeistas Latviją ir Švedijos Gotlando salą jungiantis šviesolaidinis kabelis. Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.

Ledinės antys yra šiaurinė, globaliai nykstanti rūšis, žiemojanti Baltijos jūroje, taip pat ir Lietuvos priekrantėje. Per 20 metų šios rūšies ančių mūsų priekrantėje sumažėjo 70 proc. ir kiekvienais metais daug jų žūva žvejybiniuose tinkluose. Sprendžiant iš to, kad nuotraukose matosi vienos rūšies paukščių grupė bei remiantis ankstesnių metų patirtimi, galima įtarti, kad tai – tinkluose nuskendę paukščiai.

Savaitgalį pažeidus dar vieną kabelį Baltijos jūroje, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tikina, kad šie incidentai gali būti susiję su artėjančia sinchronizacija su Vakarų elektros tinklais, atsijungiant nuo rusiškos sistemos. „Neatmesčiau. Be abejo, labai keistai atrodo šitie kabelių nutraukimai ir tas suintensyvėjimas. Nors galiu pasakyti, kad tų incidentų pasaulyje būta, anksčiau niekas nesiejo kažkokių piktybinių veiksmų.

Švedija sulaikė laivą, kuris, įtariama, Baltijos jūroje nutraukė povandeninį ryšių kabelį. Juo naudojosi ir Lietuvos telekomunikacijų įmonė, nors paslaugų teikimas gyventojams nesutriko. Dabar laivas, išmetęs inkarą, stovi prie Švedijos krantų. Įmonės, kuriai priklauso laivas, vadovas teisinasi, kad kabelis galėjo būti nutrauktas netyčia.

Savaitgalį Baltijos jūroje pažeistu Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) povandeniniu optiniu kabeliu naudojasi ir „Bitės“ grupės įmonės. „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Gintas Butėnas socialiniame tinkle „LinkedIn“ praneša, kad pažeidimo metu paveiktas vienas 100Gbit/s „Bitės“ grupės naudojamas sujungimas Ryga – Stokholmas, tačiau, pasak G. Butėno, telekomunikacijų bendrovės paslaugos ir Lietuvoje, ir Latvijoje veikia be sutrikimų.

Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba po optinio kabelio, jungiančio Švediją su Latvija, pažeidimo Baltijos jūroje persekiojo ir sulaikė vieną Bulgarijos laivą, pirmadienį pranešė jo savininkas.

Po dar vieno incidento Baltijos jūroje, kai buvo pažeistas dar povandeninis kabelis, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Europos Sąjunga turi reaguoti į tokias situacijas ir imtis atitinkamų veiksmų. Pasak politiko, svarbu užtikrinti, jog sąmoningai ar netyčia tokius veiksmus vykdantys sulauktų atitinkamos atsakomybės. „Pažeidei infrastruktūrą – galbūt ir netyčia, bet mes ateisime pas tave ir išsiaiškinsime, kas ten buvo.

Švedija vėlai sekmadienį pranešė, kad sulaikė laivą, kuris, kaip įtariama, pažeidė Baltijos jūroje nutiestą Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) optinį kabelį. Latviai buvo išsiuntę karo laivą ištirti naujausio galimo sabotažo akto. Švedijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl „sabotažo sunkinančiomis aplinkybėmis“, teigiama Skandinavijos šalies prokuratūros pranešime. „Laivas, kuris, kaip įtariama, įvykdė sabotažą, buvo sulaikytas“, – priduriama pareiškime.

Baltijos jūroje anksti sekmadienį pažeistas povandeninis Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) optinis kabelis, nurodė centras. Centro duomenų perdavimo stebėsenos sistema aptiko duomenų perdavimo sutrikimą Ventspilio–Gotlando atkarpoje. LVRTC toliau teikia paslaugas kitais duomenų perdavimo keliais, tad vartotojai Latvijoje iš esmės neturėtų pajusti sutrikimų.

Pajūrio ornitologai paskelbė net ketverius metus vykdyto, vienintelio tokio pasaulyje, tyrimo rezultatus. Jie išaiškino, kaip išspręsti amžiną kovą tarp žvejų ir paukščių. Mat kasmet pasaulyje žvejų tinkluose žūva kone pusė milijono jūros paukščių. Remiantis tyrimo išvadomis, tokių mirčių galima išvengti, o ir žvejų darbas bei laimikis nenukentėtų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Šaltomis naktimis, keturis žiemos sezonus ornitologai Baltijoje gaudė jūros paukščius.

Vienas aukštas Rusijos pareigūnas pareiškė, kad Maskva priešinsis bet kokiems NATO veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti dominavimą Baltijos jūroje. Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško Rusijos televizijos kanalui „Rossija 24“ penktadienį sakė, kad Vakarų karinio aljanso sprendimas stiprinti patruliavimą Baltijos jūroje yra dar vienas NATO „noro paversti Baltijos jūrą NATO ežeru“ įrodymas.

Helsinkio apygardos teismas, veikiantis kaip jūrų teismas, nusprendė areštuoti tikėtinai Rusijos „šešėliniam laivynui“ priklausati tanklaivį „Eagle S“, kuris, kaip įtariama, susijęs su per Baltijos jūrą nutiestų kabelių sugadinimu, pranešė Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Tokį sprendimą teismas priėmė tenkindamas nutrauktus kabelius valdančių Suomijos bendrovių „Fingrid“ ir „Elisa“, taip Estijos „Elering“ prašymą.

Kelių JAV ir Europos žvalgybos pareigūnų teigimu, pastaruoju metu įvykę povandeninių kabelių Baltijos jūroje pažeidimai greičiausiai buvo nelaimingi atsitikimai, o ne Rusijos surengti sabotažo aktai, sekmadienį pranešė leidinys „The Washington Post“. Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Tai, ekspertų ir politikų teigimu, yra Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.

NATO narių laukia „neįmanomas uždavinys“ – apsaugoti nuo sabotažo savo didžiulį ypatingos svarbos povandeninių kabelių ir vamzdynų tinklą, ketvirtadienį pareiškė Aljanso infrastruktūros apsaugos centro vadovas. Baltijos jūros valstybės po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo, su kuriuo jos susidūrė pastaraisiais mėnesiais, stengiasi stiprinti šios infrastruktūros apsaugą.

Naujausių tyrimų duomenimis, per 2022 m. Baltijos jūroje nutiestuose gamtinių dujų vamzdynuose „Nord Stream“ nugriaudėjusius sprogimus į aplinką buvo išmesta maždaug 465 000 tonų šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų. Trijose žurnaluose „Nature“ ir „Nature Communications“ paskelbtose mokslinių tyrimų ataskaitose teigiama, kad tai yra didžiausias metano kiekis, į atmosferą patekęs per vieną žmogaus sukeltą įvykį. Tyrimų autorių skaičiavimu, toks metano kiekis sudarė vos 0,1 proc.

Sustiprintas NATO patruliavimas Baltijos jūroje siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, leis geriau žinoti, kas joje vyksta, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius. „NATO pajėgos, kurios atvyksta į Baltijos jūrą, pagerins žinojimą, tai yra bus ne tik buvimas, bet iš esmės stebėjimas bei kontrolė. NATO pajėgos užtikrins, kad mes dar geriau, aiškiau žinotume viską, kas dedasi jūroje“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė patarėjas.

Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. Pasak jos, vykdydami NATO operacijos „Baltic Sentry“ veiksmų planą buvo aktyvuoti ir į Baltijos jūrą išplaukė Karo laivų flotilės priešmininis ir patrulinis laivai.

Reaguojant į sabotažus Baltijos jūroje, reikalingi lankstesni sprendimai, panašiai priimti 2021 m. Baltarusijos sukeltos migrantų krizės sąlygomis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, kritinei infrastruktūrai stebėti antradienį pradėta NATO laivyno misija Baltijos jūroje truks tris mėnesius. Šalies vadovas antradienį dalyvauja Helsinkyje rengiamame NATO narių prie Baltijos jūros viršūnių susitikime.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį pareiškė, kad Aljansas pradeda Baltijos jūros stebėsenos misiją po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo.

Švedijos žiniasklaidai pranešus apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“, Lietuvos energetikos viceministras sako, kad Baltijos jūroje fiksuojami kritinės infrastruktūros pažeidimai nėra atsitiktinumas.  Pasak Arnoldo Pikžirnio, saugant regiono infrastruktūrą būtina greita NATO reakcija.

Gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius teigia, kad Rusija prieš Europos Sąjungą (ES) jau kovoja totalinį karą. Tai pasireiškia sabotažais, hibridinėmis atakomis, propaganda. Politiko manymu, dabar Europai yra kaip niekad svarbu suprasti galimą grėsmę ir pradėti tinkamai ruoštis. Politikas prisiminė Vinstoną Čerčilį – kaip jo įspėjimų apie Hitlerio grėsmę Europoje niekas neklausė.

NATO siunčia du laivus stebėti svarbiausios povandeninės infrastruktūros ir Rusijos „šešėlinio laivyno“ po neseniai Baltijos jūroje nutrauktų povandeninių kabelių, penktadienį pranešė Suomijos užsienio reikalų ministrė.

Suomijos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad buvo uždrausta eksploatuoti naftos tanklaivį, kuris, kaip įtariama, priklauso Rusijos vadinamajam „šešėliniam laivynui“ ir gruodžio mėnesį Baltijos jūroje apgadino kelis kabelius, – suomių inspektoriai nustatė, kad šis laivas nėra tinkamas plaukioti. Vykdydamos baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamo sabotažo, Suomijos valdžios institucijos dar gruodžio 28 d. perėmė šį laivą, pavadintą „Eagle S“ ir plaukiojantį su Kuko salų vėliava.

Smarki audra padarė žalos Baltijos jūros krantams, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. Atlikus neplaninį krantų pokyčių monitoringą Melnragės, Girulių, Nemirsetos bei Palangos rekreacinėse zonose, fiksuota Baltijos jūros krantų arda. Šiemet smarki audra Baltijos jūroje kilo sausio 3-4 dienomis, monitoringą agentūros specialistai vykdė sausio 7 dieną. Pasak agentūros, Melnragės rekreacinėje zonoje nuardyta apie 170 metrų apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaito.

Šios savaitės pabaigoje svarbiausius infrastruktūros objektus Baltijos jūroje ims saugoti dešimt NATO laivų, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. Svarbiausius objektus saugos Baltijos jūroje jau dabar esantys aljanso laivai bei tie, kuriuos NATO valstybės narės atsiųs būtent šiai misijai vykdyti. Laivai Baltijos jūroje budės iki balandžio.

Pastaraisiais mėnesiais fiksavus kelis kabelių nutraukimus Baltijos jūroje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai su žvalgybinių institucijų ir Lietuvos ambasados prie NATO atstovais aptars saugumo situaciją regione. Kaip Eltai teigė NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, komiteto posėdyje trečiadienį planuojama aptarti nedraugiškų valstybių bandymus paveikti strateginę infrastruktūrą. „Išklausysime ir žvalgybinių pranešimų, kokia yra situacija šiame sektoriuje.

Švedijos karinis jūrų laivynas antradienį pranešė, kad iš Baltijos jūros iškėlė naftos tanklaivio, kuris, kaip įtariama, priklauso Rusijos vadinamajam „šešėliniam laivynui“ ir gruodžio 25 d. apgadino keturis povandeninius telekomunikacijų bei vieną elektros kabelį, inkarą. Švedija praėjusią savaitę nusiuntė povandeninį gelbėjimo laivą padėti Suomijai atlikti tyrimą.

Baltijos jūra kol kas netapo NATO ežeru, teigia Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) tyrėjas Tony Lawrence‘as savo straipsnyje apie pastaruoju metu Baltijos jūroje vis nupjaunamus telekomunikacijų kabelius. Jo straipsnį antradienį publikavo Estijos nacionalinis transliuotojas ERR.

Padažnėjus atvejams, kai Baltijos jūroje nutraukiami kabeliai, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo atidžiau stebėti tokia veika užsiimančių kompanijų laivus bei skirti technologines priemones jų veiksmų sekimui. Anot jo, minėtiems laivams priartėjus prie kritinės infrastruktūros objektų, juos būtų galima palydėti bei patruliuoti Baltijos jūroje. „Galvoju, kad (...) žvalgybos tarnybos taip pat turi dirbti ir rinkti informaciją. Tikiu, kad čia nemažai galima padaryti.

Po įtariamo sabotažo suremontuoti du Baltijos jūroje esantys Estiją ir Suomiją jungiantys telekomunikacijų kabeliai, pirmadienį pranešė suomių operatorė „Elisa“. „Remontas buvo atliktas šiandien“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Elisa“ saugumo vadovas Jaakko Walleniusas. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai Suomijos pareigūnai dėl įtariamų sabotažo veiksmų, kurių buvo imtasi gruodį, tiria ryšių su Rusija turintį naftos tanklaivį.

Pirmiausia Rusijos kariškiai paleido raketas į Bundesvero sraigtasparnį prie Danijos Bornholmo salos. Tada buvo nutrauktas povandeninis interneto kabelis iš Helsinkio į Rostoką. Dabar virš Vokietijos poligonų ir uostų vis dažniau skraido bepiločiai orlaiviai. Visa tai – V. Putino nepaskelbto karo prieš NATO epizodai, sako „Bild“ apžvalgininkas Peteris Tiede. Vokietijos karo ministras Borisas Pistorius taip pat panašiai apibūdina Rusijos veiksmus.