Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus, gydytojo gastroenterologo dr. Vaidoto Urbono teigimu, viena didžiausių problemų šiandien yra tam tikrų ligų profilaktika, pirmiausia – nutukimo.
Jo teigimu, šio susirgimo atvejų tik daugėja. „Daugelis nė neįsivaizduoja, koks brangus yra nutukimo gydymas, kokias sunkias komplikacijas jis sukelia – cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas ir kt.“, – antradienį kalbėjo gydytojas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konferencijoje.
Nutukę daugiau kaip penktadalis moksleivių
Naujausi Higienos instituto (HI) duomenys rodo, kad antsvorį ir nutukimą turi daugiau kaip penktadalis Lietuvos moksleivių.
„Vyresnių moksleivių amžiaus grupėje išsiskiria dalis mokinių, kurie turi antsvorį ir jie sudaro beveik 16 procentų“, – pristatydama duomenis kalbėjo HI Sveikatos informacijos centro Registrų skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Židonienė.
Šie duomenys pagal vaiko kūno masės indeksą surinkti iš 2022 ir 2023 metų mokinių sveikatos rodiklių. Anot statistikos, 15,5 proc. moksleivių, priklausančių 7–17 metų amžiaus grupei, turi antsvorį, o 6,9 proc. vaikų yra nutukę. Daugumai (65 proc.) moksleivių būdingas normalus svoris, o per mažą turi 12,6 proc. vaikų.
Tiesa, kartu nurodoma, kad per septynerius metus šis rodiklis sumažėjo: vertinant 2–17 metų amžiaus grupės vaikus, pernai ir užpernai 13,4 proc. iš jų turėjo antsvorį, kai 2016–2017 metais šis procentas siekė 15,2.
Pasak Higienos instituto specialistės, gerėjantys rodikliai dėl nutukimo ir antsvorio fiksuojami ir 7–17 metų amžiaus grupėje. „Gerėjanti tendencija, jog pradėjo didėti skaičius mokinių, kurių svoris yra normalus“, – pridūrė I. Židonienė.
Per septynerius metus didžiausias procentas nutukusių ir antsvorį turinčių vaikų užfiksuotas 2020–2021 metais.
HI duomenys taip pat rodo, kad per septynerius metus padaugėjo ir per mažą svorį turinčių vaikų.
Tuo metu V. Urbonas teigė klinikinėje praktikoje nematantis, kad daugėtų per mažo svorio vaikų. Jo teigimu, kūno masės indekso įvertinimas vis tik nėra labai tikslus norint tą teigti, priklauso nuo to, kokiomis normomis vadovaujasi gydytojai.
„Tie duomenys gali būti pakitę, jei mes įvertinsime kitais metodais tuos svorio, ūgio matavimus“, – sakė gydytojas.
Didelė nauja bėda – ekranai
V. Urbono aiškinimu, pagrindinės priežastys, kodėl nutukimas išlieka didele problema, yra mityba, gaunamas per didelis kalorijų kiekis, per mažas fizinis aktyvumas ir ekranų įtaka. Dalimi atvejų – apie 20–30 proc. – nutukimas sąlygojamas genetikos.
„Nutukimas labai susijęs su tuo, kiek laiko vaikai praleidžia prie ekranų. Tai – nauja problema, kiek laiko vaikas turi praleisti prie ekrano ir kaip tą laiką paskirstyti mokslui, pramogoms. Duomenų kasmet daugėja, rekomendacijos keičiasi ir gydytojai ne visada spėja sekti naujoves. Bet tam tikros rekomendacijos jau yra dabar“, – kalbėjo vaikų gastroenterologas.
Vaikams iki 2 metų amžiaus apskritai nerekomenduojama naudotis ekranais – ar tai būtų išmanusis telefonas, ar kompiuteris, ar planšetė. 2–5 metų amžiaus vaikams rekomenduojamas laikas – iki 1 valandos, vyresniems– apie 2 valandas pramogoms.
„Bet, manau, ir dvi valandos yra per daug ypač tam vaikui, kuris intensyviai mokosi. Nes jei vaikas pavargo mokydamasis, atlikdamas užduotis, daugelis sako eina pailsėti ir pažaisti žaidimą, tai analogija būtų tokia: kasi griovį visą dieną, kai jau rankų beveik nepakeli, ir tada sakai eini pailsėti – pakilnoti štangą“, – palygino V. Urbonas.
Jis pridūrė, kad ne veltui problematinis žaidimas būnant prie ekranų įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją.
Daugėja autizmo atvejų
Be to, profesoriaus teigimu, yra duomenų, kad didelis vaikų iki metų amžiaus laikas, praleidžiamas prie ekranų, didina ir autizmo riziką sulaukus 3 metų.
Jis pabrėžė, kad augantis autizmo sutrikimą turinčių vaikų skaičius – pasaulinė problema, jau pavadinama ir epidemija.
„JAV vienas iš 60 vaikų serga autizmu. Lietuvoje skaičiai irgi panašūs, tokių vaikų daugėja. Kitas klausimas, galbūt yra hiperdiagnostikos, kitiems vaikams gali būti lengvas autizmo sutrikimas“, – pastebėjo V. Urbonas.
„Bet, manau, ir dvi valandos yra per daug ypač tam vaikui, kuris intensyviai mokosi. Nes jei vaikas pavargo mokydamasis, atlikdamas užduotis, daugelis sako eina pailsėti ir pažaisti žaidimą, tai analogija būtų tokia: kasi griovį visą dieną, kai jau rankų beveik nepakeli, ir tada sakai eini pailsėti – pakilnoti štangą“, – sako V. Urbonas.
Deja, didžiausia problema, kad niekur pasaulyje nežinoma to priežastis: „Turi reikšmės ir genetika, bet tikrai atlieka ne pagrindinį vaidmenį. Kiek reikšmės turi žarnyno mikrobiota – galbūt, kiek reikšmės ekologija, aplinka, maistas, kurį valgome, kuris yra lengvai įsisavinamas ir turi reikšmės ne tik nutukimui, bet ir žarnyno mikrobiotai ir kartu smegenų vystymuisi, kiek emocijos turi reikšmės. Prielaidų, kodėl daugėja autizmo, yra nemažai, bet vieno atsakymo medicina neturi.“
Daugėja akių ir virškinimo sistemos ligų
Anot duomenų, per pastaruosius trejus metus didėja vaikų iki šešerių metų amžiaus sergamumas kvėpavimo sistemos, infekcinės, parazitų sukeltomis ligomis. Tuo metu vyresni moksleiviai iki 17–os dažniausiai serga kvėpavimo sistemos, akių ir virškinimo sistemos ligomis.
Pasak vaikų gastroenterologo V. Urbono, šalies vaikų sveikata panašėja į Skandinavijos valstybių. Vis tik jis pridūrė, kad Lietuva atsilieka fizinio aktyvumo srityje.
„Gatvėse matomi paspirtukai, manau, labai blogas išradimas vaikams, nes tai didina traumatizmą ir mažina fizinį aktyvumą“, – pastebėjo gydytojas.
„Yra net mirčių nuo kokliušo. Yra ir dar skaudesnių atvejų, kai tėvai atsisako skiepo ir vaikas po kelių mėnesių miršta nuo meninkogokinės infekcijos. O yra tėvų parašas, kad atsisako skiepyti. Tai ką – tada turime tėvus paduoti į teismą? Nes pats vaikas negali pasirašyti sutikimo“, – retoriškai svarstė gydytojas.
Jis taip pat pasakojo, kad kaip ir visose šalyse, stebimas ir alerginių ligų didėjimas Lietuvoje.
„Deja, negalime įvardyti priežasčių, kodėl alerginių ligų daugėja. Nors ryškiai padaugėjo natūraliai vaikus maitinančių mamų, bet padaugėjo alerginių ligų. Tad ne vien maitinimas turi reikšmės. Daug reikėtų kalbėti ir apie ekologiją, daug kitų sričių – žarnyno mikrobiotos reikšmę, kitus aplinkos veiksnius“, – kalbėjo V. Urbonas.
Jis priminė ir apie 1000 pirmų gyvenimo dienų svarbą – iš esmės jos nulemia, kaip gyvensime likusį laiką: „Tai yra nėštumas ir pirmi gyvenimo metai, nes tada sparčiausiai auga organizmas. Jei tuo metu vaikas bus netinkamai maitinamas, auklėjamas ar susirgs kokiomis sunkiomis infekcijomis, kitomis ligomis, tai gali paveikti visą jo gyvenimą.“
Pamirštos ligos net pražudo
Profesorius atkreipė dėmesį, kad didelė bėda – ir mažėjančios skiepijimo apimtys nuo daugelio infekcijų. Štai skiepijimas nuo kokliušo, tymų, raudonukės ir endeminio parotito mažėja drastiškai ir jau nesiekia 95 proc. Tad rizika sulaukti ligos protrūkių yra padidėjusi.
Pasak V. Urbono, tai sąlygoja, kad atsiranda ligos, kurios jau 20–30 metų atrodė išnykusios, ir netgi atsiranda mirties atvejų nuo šių ligų, ko jau nebuvo daug metų.
„Yra net mirčių nuo kokliušo. Yra ir dar skaudesnių atvejų, kai tėvai atsisako skiepo ir vaikas po kelių mėnesių miršta nuo meninkogokinės infekcijos. O yra tėvų parašas, kad atsisako skiepyti. Tai ką – tada turime tėvus paduoti į teismą? Nes pats vaikas negali pasirašyti sutikimo“, – retoriškai svarstė jis.
Pediatrų draugijos pirmininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad reikia spręsti ir klausimus, kaip organizuojama sveikatos priežiūra.
„Ne kartą kalbame, kad pirminiame lygyje šalia šeimos gydytojo dirbtų ir vaikų ligų gydytojas, kad tėvai galėtų rinktis, pas ką prirašyti vaiką. Tikimės, kad 2027 m. numatyti ministerijos užmojai bus atšaukti. Atrodo, viceministras, ministras labai įsiklausė į mūsų pastebėjimus. Nėra įrodymų, kad būtų gerai, jog vaikus turėtų prižiūrėti vien šeimos gydytojas. Tai nepagrįsta nei ekonomiškai, nei klinikine prasme“, – konstatavo V. Urbonas.