Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius bei dar keturi asmenys.
Jie sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.
„Kyla pagrįstų klausimų, kad žala galėjo būti padaryta visai valstybei, valstybės biudžetui ir padidėti mokestinė prievolė visiems Lietuvos piliečiams“, – antradienį kalbėjo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.
STT direktorius Žydrūnas Bartkus teigė, jog įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.
„Neteisėtas lobizmas vyko, kas tyrimo metu ir buvo nustatyta, ir iš lobistinės veiklos, tai yra, iš įtakos darymo priiminėjant vienus ar kitus sprendimus, ne tik teisėkūros procese, buvo pelnomasi“, – sakė jis.
Tiriama, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant sprendimus kitose institucijose, tačiau duomenų apie tai, kad Seimo nariai būtų dalyvavę neteisėtoje veikloje, neturima.
Portalo tv3.lt redakcija kreipėsi į Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, prašydama pakomentuoti, ar V. Sutkus ir M. Zalatorius darė įtaką ministerijose rengtiems teisės aktams.
Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė teigė, kad egzistuoja aiškios procedūros, kokia tvarka teisės aktai turi būti derinami su visuomene, institucijomis, asociacijomis, konfederacijomis.
„Ministerijos specialistai rengdami teisės aktus ir įstatymų projektus bendra tvarka, kaip ir kitiems subjektams, teikia derinimui Lietuvos verslo konfederacijai ir Lietuvos bankų asociacijai“, – komentavo ministerijos atstovė.
Pasak jos, rengiant įstatymų projektus, organizuojami formalūs tarpinstituciniai pasitarimai, siunčiami oficialūs raštai.
„Jūsų nurodyti asmenys buvo įgalioti atstovauti oficialiems subjektams, juridiniams asmenims – Lietuvos bankų asociacijai, Lietuvos verslo konfederacijai. <...> Pagal Lobistinės veiklos įstatymą, lobistinės veiklos viešinimu ir deklaravimu rūpinasi patys lobistai“, – teigė V. Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Po V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymo, svarstyta, kad tyrimas dėl galimos korupcijos susijęs su įstatymų projektais, kuriais buvo siekiama apmokestinti bankų ir prekybos centrų veiklą. Naujienų portalui tv3.lt atsiųstame Finansų ministerijos komentare tikinama, kad svarstant šiuos įstatymus ministerijoje ir rengiant Vyriausybės išvadą, M. Zalatorius ir V. Sutkus nedalyvavo.
„Kai Finansų ministerija parengia teisės aktų projektus, po to jie skelbiami viešai įstatymų nustatyta tvarka, laukiant visuomenės ir įvairių institucijų, asociacijųjų, organizacijų teikti savo įvertinimus ir siūlymus“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.
Įtarimai prekyba poveikiu ir kyšininkavimu
V. Sutkus, M. Zalatorius ir dar keturi asmenys sulaikyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) ir Generalinei prokuratūrai atliekant tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.
Turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
Pasak generalinio prokuroro, dėl to mokestinė prievolė galėjo padidėti visiems mokesčių mokėtojams. STT direktorius Žydrūnas Bartkus teigė, jog įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla. Nei V. Sutkus, nei Ž. Bartkus nėra registruoti lobistai.
Be V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus taip pat sulaikyti keturi privatūs asmenys, jie Ž. Bartkaus teigimu, yra „verslo pasaulio žmonės“. Jis teigė, kad tyrime nėra duomenų apie neteisėtai priimtus teisės aktus, nes asocijuotos verslo struktūros gali užsiimti lobizmu nesiregistravusios.
Tiriama, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį ne tik Seimo nariams, bet ir priimant sprendimus kitose institucijose, tačiau duomenų apie tai, kad Seimo nariai būtų dalyvavę neteisėtoje veikloje, neturima.
47-erių M. Zalatorius LBA vadovauja nuo 2017-ųjų gegužės, jis tuomet pakeitė nuo 2008-ųjų asociacijai vadovavusį Stasį Kropą. Nuo 2018 metų jis taip pat eina Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento pareigas.
Iki darbo LBA M. Zalatorius buvo laimėjęs eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovo konkursą, tačiau šių pareigų atsisakė, nes, kaip pats teigė, konkurso metu gavo pasiūlymą dirbti LBA.
Filologijos, ekonomikos ir verslo administravimo mokslus baigęs M.Zalatorius, be Švedijos prekybos tarybos, yra dirbęs bendrovės Visagino atominė elektrinė (2012-2013 metais), „Unicef Lietuvos“, „Lietuvos energijos“, „KB Components“, „Scandic Hotels“ valdybose, dirbo su didžiausiomis Šiaurės Europos kompanijomis, padėdamas joms ateiti į Baltijos rinką, patarė, privatizuojant tuometinį „Lietuvos telekomą“, parduodant komercines televizijas bei viešbučius.
V. Sutkus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu dirba nuo 2010 metų. Anksčiau jis yra dirbęs Lietuvos pramonininkų konfederacijoje, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmuose bei bendrovėse „Achemos grupė“ ir „Fima“.
V. Sutkus praeityje taip pat yra dirbęs „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų direktoriumi, o jam privatizuojant alkoholinių gėrimų gamintoją „Stumbras“, dirbo tuometinio prezidento Rolando Pakso visuomeniniu patarėju ekonomikos klausimais.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.