mantas zalatorius

Teisėsauga pranešė teismui perduodanti bylą, kurioje buvęs Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir buvęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius kaltinami korupciniais nusikaltimais. Kaltinimai byloje taip pat pareikšti vienos neįvardijamos bendrovės direktoriui ir bendrovei „Bonum partners“, kurios generaliniu direktoriumi yra V. Sutkus, antradienį pranešė generalinė prokuratūra, neįvardijusi įmonės pavadinimo.

Nuo sausio įsigalioja nauja lobistinės veiklos deklaravimo tvarka: nuo šiol lobistais galės tapti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, o deklaruoti lobistų veiklą turės ne tik ją vykdantys, bet ir patyrę asmenys. Kaip BNS informavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tokie pokyčiai numatyti įsigaliojančiuose naujos redakcijos Lobistinės veiklos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų pakeitimuose.

Mantas Zalatorius pasitraukė iš pareigų Lietuvos bankų asociacijoje (LBA). Pradedamas naujo asociacijos vadovo atrankos procesas, praneša asociacija. LBA ir M. Zalatoriaus sutarimu, šių metų liepos 31 d. yra jo paskutinė darbo diena organizacijoje. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, ribojančias M. Zalatoriaus galimybes vykdyti LBA veiklai būtinas funkcijas.

Kaukėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai sulaiko įtariamuosius, jų namuose atlieka kratas, o po to sulaiko bent dviem paroms. Taip skambiai prasideda bene kiekvienas STT pradedamas ikiteisminis tyrimas, kurio kulminacijos ir atomazgos vėliau reikia laukti keletą metų. Jau buvo ne vienas atvejis, kai tokios bylos nutraukiamos ar baigiasi kaltinamųjų pergale.

Teisėsaugos įtarimų dėl prekybos poveikiu sulaukęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius tai vadina dideliu sukrėtimu ir pabrėžia esąs doras žmogus. „Kaip jau daugelį kartų galėjote įsitikinti, esu, buvau ir būsiu doras žmogus. Ir niekados savo gyvenime nei planavau, nei jaučiu daręs ar planuoju daryti bet kokius nusikaltimus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Zalatorius. „Šie įtarimai mane užklupo kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra šią savaitę sulaikė žinomus verslo organizacijų vadovus, verslininkus, daug jų apklausė, lankėsi Seime ir daugelyje įmonių. Įtariama, kad už kyšį buvo „perkami“ įstatymai. Andrius Romanovskis yra vienas iš nedaugelio žmonių, kurie savo kailiu patyrė, ką reiškia toks skandalas ir areštinės belangė. 2012 m. pavasarį daugeliui partijų jau galvojant apie Seimo rinkimus, Lietuvą supurtė politinis skandalas.

Teismas atmetė prokurorų prašymą suimti Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų. Anot prokuroro, Sutkus kaltinamas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu taip pat kelių tiesimo bendrovių užsakymu skleidęs kompromituojančių informaciją apie tuometinį ministrą Roką Masiulį. Į laisvę paleistas Sutkus bet kokius kaltinimus atmeta, tačiau pripažįsta, kad STT pareigūnai jo namuose pinigų rado, tačiau esą mažesnė suma nei 400-tai tūkstančių.

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad dar prieš metus Vyriausybė priėmė sprendimą „neturėti jokio kontakto“ su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Valdu Sutkumi. Tiesa, premjeras teigia anksčiau su V. Sutkumi bendravęs ir jokio spaudimo nepatyręs, tačiau pripažino, kad spaudimą jautė atskiros ministerijos. S. Skvernelis Vyriausybėje trečiadienį išsakė savo požiūrį į galimos korupcijos bylą, kurioje buvo sulaikyti V. Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Generalinė prokuratūra trečiadienį kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą dėl pirmadienį sulaikyto Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus suėmimo.  Kaip BNS pranešė teismo atstovė Rimantė Kraulišė, teisme yra gautas prokuratūros prašymas V. Sutkui skirti suėmimą, tačiau posėdžio laikas dar nėra paskirtas.

Korupcijos byloje antradienį sulaikytam Lietuvos bankų asociacijos prezidentui Mantui Zalatoriui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, po apklausos jis antradienį paleistas į laisvę, informavo gynėjas. „Jis namie. Vakar vakare paleistas po apklausos“, – BNS trečiadienį sakė jo advokatas Aidas Mažeika. Jo teigimu, M. Zalatoriui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, įtariamojo namuose antradienį atlikta krata.

Lietuvoje – dar vienas didelis galimos korupcijos skandalas. Sulaikyti Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius ir dar keturi verslininkai, STT pareigūnai nuo ryto visoje Lietuvoje atliko per septyniasdešimt kratų. Įtariama, kad už oficialų ir teisėtą šių lobistų poveikį Seimui, kai politikai svarstė bankų apmokestinimo įstatymus buvo neteisėtai slapčia atsilyginta.

Sulaikyti įtakingi verslo organizacijų atstovai galimai norėjo paveikti Seimo ir Vyriausybės koridoriuose priimamus sprendimus. Ministerijų atstovai tikina, kad korupcija įtariami asmenys rengiant svarbius įstatymo projektus nedalyvavo. Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius bei dar keturi asmenys.

Įtakingų verslo organizacijų atstovų sulaikymas, ekspertų nuomone, rodo, kad susitarimai tarp politikų ir interesų grupių vis dar vyksta „po kilimu“. Politologai tvirtina, kad rezonansinis įvykis gali būti naudojamas artėjančiai rinkimų kampanijai, o įtakingų verslo asmenų sulaikymas gali būti ne tik teisėsaugos tyrimo, bet ir vykstančių povandeninių politinių kovų išdava.

Viena įtakingiausių šalies verslo organizacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kol kas neketina imtis veiksmų dėl sulaikyto jos viceprezidento, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovo Manto Zalatoriaus. Teisėsauga informavo, kad M. Zalatorius kartu su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentu Valdu Sutkumi ir dar keturiais asmenimis buvo sulaikyti antradienį dėl įtarimų neteisėtu poveikiu teisėkūrai.

Lobizmo taisyklės ir ribos tarp teisėtos bei neteisėtos lobistinės veiklos Lietuvoje yra neaiškios ir kartais nelogiškos, sako asociacijos „Investors' Forum“ („Investuotojų forumas“) vykdomoji direktorė. Taip Rūta Skyrienė, komentuodama Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovo Manto Zalatoriaus sulaikymą įtarus neteisėtu poveikiu teisėkūrai sakė, kad tai turės neigiamos įtakos verslo ir lobistinėms organizacijoms.

Įtarimai dėl įtakingų verslo pasaulio ryklių Valdo Sutkaus ir Manto Zalatoriaus galimo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu ir kitų neteisėtų veikų užtraukė šešėlį ir ant Seimo darbo. Teisėsauga mano, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį Seimo nariams. Tačiau už ekonominius ir finansinius klausimus atsakingų Seimo komitetų nariai purtosi ryšių su V. Sutkumi ar M. Zalatoriumi.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo ir kitų nusikalstamų veikų teisėsauga antradienį ryte sulaikė šešis asmenis: tarp jų – Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos Bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių bei dar keturis privačius asmenis. Šiuo metu įvairiose Lietuvos vietose įtariamųjų namuose, darbo vietose bei kitur vyksta apie 70 kratų ir poėmių.

Iki liepos 1 d. gyventojai gali pasinaudoti galimybe be sutarčių peržiūros ir palūkanų keitimo pasinaudoti ilgesnėmis paskolų atostogomis: atidėti turimų paskolų įmokų mokėjimą.

Būsto paskolų paklausa pamažu stabilizuojasi, praneša Lietuvos bankų asociacijos (LBA). Dėl COVID-19 pandemijos ji sumažėjo, tačiau šiuo metu naujų gyventojų užklausų sulaukiama vidutiniškai dukart daugiau nei kovo viduryje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad apibendrinti COVID-19 nulemtą poveikį būsto kreditavimui būtų per anksti, nes situacija nuolat keičiasi ir, vertinant klientų paraiškas, šiuo metu tebėra labai reikšmingos išorinės aplinkybės.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) priklausančios finansų ir kredito įstaigos žengė dar vieną žingsnį, siekdamos palengvinti klientų, susiduriančių su sunkumais dėl Covid-19, padėtį. LBA nariai bendru moratoriumu įsipareigojo, nekeisdami sutarčių sąlygų ir palūkanų, iki 6 mėnesių atidėti paskolų mokėjimus įmonėms. Moratoriumas taikomas verslo paskoloms, kurių suma vienai įmonių grupei sudaro iki 5 mln. eurų, rašoma asociacijos išplatintame pranešime.

Mirus artimajam ar giminaičiui galite paveldėti ne tik jo turtą, bet ir skolas, kurių velionis nespėjo išsimokėti. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai atkreipia dėmesį, kad būtina tinkamai sutvarkyti dokumentus, kitaip anapilin išėjusio giminaičio įsiskolinimus gali tekti padengti iš savo kišenės. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kokia tvarka taikoma, kai žmogus, turintis įsiskolinimų dėl nesumokėtų mokesčių ar alimentų arba pasiėmęs būsto ar mokslo paskolą, miršta.

Seimui nusprendus 5 procentiniais punktais padidinti pelno mokestį bankams ir kredito unijoms, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius sako, kad asociacija prašys prezidento Gitano Nausėdos vetuoti įstatymą.  Pasak jo, didesnis išskirtinai bankams taikomas pelno mokestis pažeidžia Konstituciją.

Valdantieji, netikėtai pasiūlę vietoj bankų turto mokesčio  nuo 15 iki 22 proc. padidinti jų pelno mokestį, sako, kad tokį sprendimą pasiūlė patys bankai.      Viena naujo projekto iniciatorių valstietė Vida Ačienė BNS teigė, kad susitikimuose su parlamentarais pats Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Mantas Zalatorius ne kartą buvo išreiškęs poziciją dėl pelno apmokestinimo.  „Rekomendavo ir kvietė tartis, kad galbūt reikalinga apmokestinti patį rezultatą.

Lietuvos verslo ir bankų asociacijoms raginat Seimo narius neskubėti su kitų metų biudžetu priimti bankų turto mokesčio, valdantieji aiškina, kad jis reikalingas – jo pajamos būtų naudojamos didinti pensijas.  Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad dabar nėra priežasčių skubiai ir neįvertinus galimų pasekmių apmokestinti bankus.

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų atstovai padėtį aiškina ir kintančiais klientų poreikiais.  Kritikai, abejodami tokiais motyvais, kalba apie dalies visuomenės atskyrimą nuo svarbių paslaugų ir perspėja, kad jų skaitmenizavimas bei automatizavimas gali tapti išbandymu patiems bankams.

Užsimoję didinti įvairias išmokas valdantieji nusprendė didinti ir mokesčius. Naujieji valstiečių koalicijos partneriai Lietuvos lenkų rinkimų akcija įregistravo siūlymą taikyti 0,4 proc. bankų aktyvų mokestį. Planuojama naujus mokesčius įvesti ir prekybos tinklams. Politikai tvirtina, esą bus į biudžetą bus surinkta papildomi 100 mln. eurų. Tačiau bankų asociacijos vadovas pareiškė, kad galiausiai mokestis nuguls ant vartotojų pečių.

Valdantieji nebeslepia planų įvesti naujus mokesčius, tarp kurių minimas ir bankų apmokestinimas. Panašus mokestis egzistuoja, pvz., Lenkijoje ir kitose Europos šalyse. Tačiau specialistai atsargiai vertina jo įvedimą Lietuvoje. Lenkijoje bankų, taip pat kredito unijų, vartojimo kredito ir draudimo bendrovių turtas buvo apmokestintas dar 2016 m. Mokestis imtas taikyti bankų turtui, kurio vertė viršija 4 mlrd. zlotų, kas dabartiniu kursu būtų daugiau kaip 910 mln. eurų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovams siūlant apmokestinti komercinių bankų aktyvus, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tokį siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų. Lenkų rinkimų akcija tvirtina, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų, tačiau premjeras sako, jog skaičius ko gero būtų mažesnis.

Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir socialdemokratų darbo frakcijos atstovai diskutavo dėl mokesčių bankams ir prekybos tinklams, automobilių registracijos mokesčio, rašo naujienų portalas DELFI. Po posėdžio LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis minėtam naujienų portalui komentavo, kad, diskutuojant biudžeto klausimais, buvo paliesta tema ir apie bankų bei prekybos centrų mokestį.

Valdančioji koalicija yra pasirengusi pritarti bankų aktyvų apmokestinimui, tvirtina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius tvirtina, kad skubotas naujo mokesčio įvedimas bus žalingas visai šalies ekonomikai. „Šnekėjome ir su Vyriausybe, ir su finansų ministru, su premjeru teko šnekėti.

Specializuoto banko licenciją dar 2018-ųjų gruodį iš Europos Centrinio Banko gavęs, o nuo birželio 1-osios ir Lietuvos bankų asociacijos nariu tapęs „European Merchant Bank“ klasikinės bankininkystės paslaugas teikti pradės jau šį rudenį. Pirmiausia Lietuvoje įsikūręs bankas aptarnaus juridinius asmenis, o nuo 2020 m. „European Merchant Bank“ paslaugomis galės naudotis ir fiziniai asmenys. „Paslaugas pradėsime teikti 2019-ųjų rudenį.

Švediško kapitalo bankų vyravimas Lietuvoje darysis vis opesniu klausimu, tikina Robertas Dargis. Anot jo, europinei paramai ateityje mažėsiant, gali kilti problemų užtikrinant pinigų kiekį rinkoje. Esą kaip parodė 2008 m. krizė, minėti bankai gali staigiai užsukti pinigų kranelį ir taip pridaryti nemenkų bėdų lietuviškam verslui. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.

Gruodžio pabaigoje prasidėjus didžiosioms metų šventėms tarpbankiniai pavedimai sustos 5-ioms dienoms ir vėliau dar 2-iems. Tai reiškia, kad pavedimais tarp skirtingų bankų reikėtų pasirūpinti iš anksto. Norintys atlikti pavedimus turėtų suskubti, nes paskutinis tarpbankinis pavedimas vyks penktadienį popiet. Kaip ir ankstesniais metais, gruodžio 22-26 dienomis pavedimai tarp bankų nevyks dėl to, kad po savaitgalio rikiuojasi iškart keletas šventinių dienų.

„Siūlome nuotolinį darbą, patirtis nebūtina, reikalingas asmeninis kompiuteris ir banko sąskaita“, – panašūs skelbimai gali patraukti akį net turint nuolatinį užimtumą. Tačiau tokias viliones pasitelkia ir nusikaltėliai, verbuojantys lengvatikius pinigų plovimo veikloms. Neseniai surengtos Europos teisėsaugos operacijos metu nustatyta 1 504 vadinamųjų pinigų mulų tapatybė, iš jų suimta 168, sustabdytos 26 376 neteisėtos piniginės operacijos, kurios būtų atnešusios 36,1 mln. eurų nuostolių.

Gruodžio pabaigoje prasidėjus didžiosioms metų šventėms tarpbankiniai pavedimai sustos 5-ioms dienoms ir vėliau dar 2-iems. Dėl to mokėjimais patariama pasirūpinti iš anksto. Penktadienis, gruodžio 21-oji, paskutinė diena prieš ilgąjį savaitgalį, kai vyks tarpbankiniai pavedimai, primena naujienų portalas tv3.lt. Tai reiškia, kad pavedimais tarp skirtingų bankų reikėtų pasirūpinti iš anksto.

Praėjus dešimtmečiui nuo viso pasaulio ūkį sudrebinusios 2008 m. finansų krizės, šnekos apie artėjantį naują ekonomikos sukrėtimą darosi vis garsesnės. Tačiau skirtingų Lietuvos ekonomikos sektorių atstovai į kalbas apie krizės pradžią 2019 m. žiūri nepatikliai. Esą blogiausia, kas mūsų šalies ekonomikai gali nutikti kitąmet, tai sulėtėti jos augimo apsukos. Atsargesni metai „Visame pasaulyje yra etatinių krizės prognozuotojų, kurie visą laiką įžvelgia artėjančias krizes ir kai kada pataiko.

Gruodžio pabaigoje prasidėjus didžiosioms metų šventėms tarpbankiniai pavedimai sustos 5-ioms dienoms ir vėliau dar 2-iems. Tai reiškia, kad pavedimais tarp skirtingų bankų reikėtų pasirūpinti iš anksto. Kaip ir ankstesniais metais, gruodžio 22-26 dienomis pavedimai tarp bankų nevyks dėl to, kad po savaitgalio rikiuojasi iškart keletas šventinių dienų. Gruodžio 27-28 dienomis pavedimai vyks, tačiau gruodžio 29-30 dienas pavedimai taip pat nevyks.

Bankų noras kuo greičiau visas paslaugas teikti elektroninėje erdvėje kelia nepatogumus socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms. Taip tikino tv3.lt studijoje viešėjęs Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė, kuris pateikė ir vieną konkretų pavyzdį. „Atleiskite, bet mūsų žmonės ne visada turi tualetą namuose, o kalbėti apie internetą tokiems žmonėms dar sunkiau. Mes europiečio teisę žmogui naudotis banko sąskaita esame labai apriboję“, – tikino R. Paukštė.

Mėtytis pareiškimais apie nepakankamą bankų konkurenciją Lietuvoje politikai neturėtų. Tai – Konkurencijos tarybos atsakomybė, teigė naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Mantas Zalatorius. Tiesa, kitas diskusijos dalyvis, bankų klientams atstovaujantis Rūtenis Paukštė buvo kategoriškas – esą bankų konkurencijos šalyje nėra. „Lietuvoje turime tris bankus, kurie užima apie 90 proc.

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo tendencijų prisideda ir populiarėjantys bekontakčiai atsiskaitymai. LBA paskelbė apibendrintus šių metų antrojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų (LBA narių) finansinių grupių veiklos rodiklius.

JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ sprendimas įsigyti trečio pagal dydį Baltijos šalių komercinio banko „Luminor Bank“ kontrolinį akcijų paketą rodo pasitikėjimą Baltijos šalių bankininkystės sistema ir gali paskatinti dar aktyvesnį stambių privataus kapitalo fondų susidomėjimą investicijomis regione, teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. „Visų pirma, rinkoje pagaliau baigsis įvairios spekuliacijos, kada ir kas „Luminor“ banką įsigis.

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos kiek vėliau. Trys didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai susivienijo ir kuria bendrą momentinių mokėjimų produktą – „MoQ“. Vartotojui užteks tik išmaniojo telefono, nereikės nešiotis mokėjimo kortelių, grynųjų.

Lietuvos banko paraginti šalies komerciniai bankai ėmėsi aktyvių veiksmų ir per pusmetį uždarė daugiau nei ketvirtadalį visų nenaudojamų klientų sąskaitų. Jie taip pat patikino, kad klientams, kurių sąskaitos tuščios ir nenaudojamos ilgą laiką, uždaryti jas nieko nekainuos. „Paskatinome bankus imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant nenaudojamų sąskaitų klausimą. Tai davė rezultatų – uždaryta kas ketvirta nenaudojama sąskaita.

Šiaurės Europos finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas trauktis iš Baltijos šalių, atsisakant iki šiol teiktų privačios bankininkystės ir verslo finansavimo paslaugų, yra apmaudus, tačiau lauktas, sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. „Visų pirma, naujiena yra apmaudi, bet jos pavadinti visiškai netikėta nereikėtų. „Danske Bank“ savo veiklos apimtis mažino nuosekliai, ne taip seniai optimizavo veiklą Baltijos šalyse ir susikoncentravo tik į verslo klientus.

„Barclays“ atėjimas į Lietuvą buvo reikšmingas žingsnis ir signalas investuotojams. Tačiau dabar, pranešus apie maždaug trečdalio darbuotojų atleidimą, kyla paprastas klausimas – kodėl? Analitikų nuomonės išsiskiria, tačiau tikinama, kad jei nerasime atsakymo, tokiu keliu gali pasukti ir kitos įmonės. „Barclays“ išplatintame pranešime konkrečių priežasčių, kodėl mažinami veiklos mastai Lietuvoje, nenurodyta. Kalbama tiesiog apie struktūrinius pokyčius optimizuojant veiklą.

Lietuva pasiekė proveržį finansinių technologijų („fintech“) srityje, jos jau tampa šalies vizitine kortele. Tačiau naujas galimybes lydi ir rizika, teigia valdžios atstovai ir ekspertai. Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad Lietuvos finansų rinkos prioritetai turėtų būti mokėjimų rinka, tvarūs finansai, kapitalo rinkų plėtra, „fintech“, finansinis švietimas. Pasak jo, požiūris į Lietuvą, kaip į „fintech“ lyderę, pakito tiek pačioje šalyje, tiek už jos ribų.

Lietuvos bankas inicijavo dialogą tarp komercinių bankų ir virtualiųjų valiutų platintojų dėl požiūrio į kriptovaliutas. Centrinio banko „fintech“ strategijos koordinatorė Jekaterina Govina sako, kad, nepaisant rizikų, „aklas atmetimas, nenoras suprasti ir dirbti su kriptovaliutų pasauliu veda į niekur“. Prie vieno stalo į diskusiją neseniai taip pat buvo pakviesti Finansų ministerijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovai.

  Lietuvos bankų asociacija (LBA) tikisi, jog įsigaliojus naujam Europos Sąjungos (ES) asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentui, Valstybės duomenų apsaugos inspekcija bus patarėja, o ne baudėja.   „Svarbiausia šioje vietoje, kadangi tai yra iššūkis visiems, kad duomenų apsaugos inspekcija būtų patarėjas, o ne baudų skirstytojas. Premjeras šioje vietoje irgi turi labai aiškią ir gerą poziciją.