Nuostolių už tokią žalą siūloma neatlyginti, jeigu pasėlių ar kultūrų savininkai patys nesiims apsaugos priemonių, pavyzdžiui, neįrengs garso patrankų, elektrinio piemens, repelentų ar kitų.
Be to, žalos siūloma neskaičiuoti, kai kukurūzų pasėliuose prie miško nepalikta bent šešių metrų neužsėta žemės juosta, išskyrus kai ji užsėta miežiais, daugiametėmis žolėmis arba yra šienaujama pieva.
Seimo Kaimo reiklų komiteto pirmininkas demokratas Kęstutis Mažeika įspėja, kad į įvairias užtvaras žvėrys gali įsipainioti, sužaloti.
Tuo metu Seimo Aplinkos komitete dirbantis liberalas Simonas Gentvilas mano, kad ūkininkai patys turėtų labiau prižiūrėti savo valdas.
Naujos tvarkos iniciatorė Valstybinių miškų urėdija BNS teigė, kad reikalavimas kukurūzus auginti atokiau nuo miško svarbus, nes dabar laukai dažniausiai apsėjami iki pat miško ribos, todėl sunku pamatyti iš jo išeinančius žvėris, baidyti juos, esant galimybei sumedžioti.
Urėdijos teigimu, prevencinės apsaugos priemonės jau taikomos tiek valstybiniuose, tiek privačių savininkų miškuose, kur želdiniai tepami ar purškiami repelentais, sklypai aptveriami tvoromis.
S. Gentvilas sako, kad ūkininkų veikla nebūtų ribojama, jeigu reikėtų palikti juostą.
„Tą juostą yra galimybė apsėti, kad iš miško išėjęs gyvūnas iškart nepatektų į pasėlius. Geresnis variantas nei tvoras tverti (...). Patys ūkininkai turi irgi labiau prižiūrėti savo ūkius“, – tvirtino parlamentaras.
Tuo metu K. Mažeika tokius Valstybinių miškų urėdijos pasiūlymus kritikuoja. Jis pabrėžia, kad pasėlių apsauga tvoromis, elektriniais piemenimis yra pavojinga gyvūnams.
„Ypač elniams, danieliams, briedžiams, stirnoms... Kur su ragais, jie gali įsipainioti į tvoros tinklą. Tai kur čia etika ir gyvūnų gerovė? Jau dabar miškuose medynai, jaunuolynai apsaugomi tvoromis, nuvirsta koks medis, tvorą pažeidžia, o žvėrys bando pralįsti, įstringa, kankinasi, negalėdami ištrūkti. Randama jų įsivėlusių ir nugaišusių“, – BNS teigė K. Mažeika.
„Vertinčiau neigiamai. Jie (Valstybinių miškų urėdija – BNS) turi tuos valstybinius komercinius plotus, kuriuose žvėrių koncentracija yra pati didžiausia, o medžioklės vyksta nereguliariai. Nėra tvarkos (dėl žalos skaičiavimo – BNS). Ūkininkai nori, kad ji būtų paskaičiuota adekvačiai, o iš medžiotojų yra noras kuo mažiau atlyginti tos žalos“, – kalbėjo parlamentaras.
Medžiojamų gyvūnų padarytą žalą pasėlių ir kultūrų savininkams paprastai atlygina medžiotojai.
„Yra draudimas, medžiotojų būreliai apsidraudžia, bet jeigu ta žala nuolat nustatoma, jiems kyla draudimo kaina. Matyt, tokį saugiklį įsideda“, – BNS sakė K. Mažeika.
K. Mažeikos teigimu, Joniškio, Panevėžio, Kėdainių ar Kauno rajonuose, kur yra dideli valstybiniai medžioklės plotai, kur žvėrių populiacija yra neproporcingai didelė, ūkininkai dažnai kelia žalos klausimą.
„Matosi, kad procesas nevaldomas. Sąmoningai ar nesąmoningai nevaldomas“, – kalbėjo K. Mažeika.
Pasak jo, komitetas rudenį svarstys situaciją dėl žvėrių daromos žalos pasėliams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
