Šią situaciją darbo grupė planuoja aptarti penktadienį rengiamame susitikime.
„Labiausiai aktualija yra, kurią planuojama aptarti, tai yra pacientų, kuriems yra taikomas chemoterapinis gydymas, pavėžėjimą ir tikrai įvairių prioritetine tvarka galimybių ieškojimas, kad chemoterapijos gydymą gaunantys pacientai pagal poreikį tikrai galėtų gauti pavėžėjimo paslaugą“, – žurnalistams sakė ministrė.
„Šitą bent jau aspektą tikrai žinau, kad darbo grupėje tai bus aptarinėjama šalia turbūt ir kitų metodinių kriterijų ir klausimų, kaip užtikrinti pavėžėjimą“, – pridūrė ji.
Kaip rašė BNS, nuo birželio pradžios ligonių pavėžėjimo paslaugą gali gauti tik gulintys pacientai ir pacientai transplantacijos procedūrai.
Pasak Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT), šie pokyčiai susiję su intensyvesniu, nei buvo planuota, paslaugos naudojimu ir dėl to kilusiu finansinių išteklių trūkumu. GMPT sako laukianti SAM sprendimo dėl tolimesnių paslaugos teikimo apimčių.
Pasak sveikatos apsaugos ministrės M. Jakubauskienės, šios paslaugos finansavimo planas 2025-iems metams sudarytas 2024-ųjų pabaigoje ir buvo padaryta skaičiavimo klaidų: nebuvo numatyta, kokia paklausi bus ši paslauga, nebuvo įvertintas poreikis.
GMPT duomenimis, per beveik metus, kai pavėžėjimo paslauga pradėta teikti nacionaliniu mastu, ji suteikta daugiau 50 tūkst. kartų.
Pavėžėjimo paslauga yra skirta gyventojams, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis, tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, 75 metų bei vyresniems asmenims ir asmenims, kuriems pavėžėjimo paslauga yra reikalinga dėl sveikatos būklės.
Pavėžėjimas finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jai šiemet skirta 8,7 mln. eurų, didžioji dalis lėšų jau panaudota.
Ministrė teigė žadanti koreguoti ligonių pavėžėjimo finansavimo modelį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
