Mat tyrimo poligrafu surinkti duomenys baudžiamosiose bylose nėra teisiškai apibrėžti ir vertinami, kaip įrodymai. Tad remtis jais, teoriškai, priimant galutinį sprendimą, kaip ir nebūtų galima. Tiesa, nurašyti tyrimo poligrafu taip pat negalima.
Mat Lietuvos baudžiamosios teisės praktika rodo, kad anksčiau šis prietaisas yra padėjęs išaiškinti ir itin rezonansinius nusikaltimus. Tarp kurių garsiausi – kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymas bei jo meno kolekcijos vagystė 1998-siais bei 2004-siais Visagine įvykdytas banko apiplėšimas, kurio metu pagrobta beveik 0,5 mln. litų.
Garsioji pedofilijos byla
Prieš primenant jau įvardytus tyrimus, norisi trumpai papasakoti apie dar vieną visą Lietuvą prikausčiusią – Kauno pedofilijos istoriją.
Ši įvairiai gandais ir nuomonėmis apipinta istorija prieš beveik dešimtmetį sukėlė jau seniai Lietuvoje regėtą rezonansą. O apie šią istorija prisiminta visai neseniai, kai JAV buvo sulaikyta Lietuvos teisėsaugos ieškoma buvusi Seimo narė Neringa Venckienė.
Tikrai nepriminsime visų šios skandalingos istorijos detalių, bet paminėsime vieną detalę. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai rinkdami duomenis taip pat buvo panaudoję melo detektorių.
Nors jo duomenys oficialiai nebuvo viešinami, bet poligrafu, kaip teigiama tam tikruose pranešimuose, buvo tikrinami Laimutė Stankūnaitė ir verslininkas Andrius Ūsas. Kiek šis tyrimas ir jo metu gauti rezultatai buvo naudingi priimant sprendimus, lieka neaišku. Mat visa byla buvo nagrinėjama už uždarų durų.
Sėkmės pavyzdžiai
Nors nuomonių yra įvairių, bet tyrėjų melo detektoriumi autoritetą neabejotinai sustiprina vien tai, kad jie prisidėjo tiriant 1998 metų vasarą įvykdytą kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymą, bei jo meno kolekcijos vagystę.
Taip pat poligrafas pasitarnavo išaiškinant 2004 metais Visagine įvykdytą tuometinio „Hansabanko“ skyriaus apiplėšimą, kai buvo pagrobta beveik pusė milijono litų. Ir tai ne vienintelės rezonansinės bylos, kurių išaiškinimo sėkmė bent šiek tiek priklausė ir nuo poligrafinio tyrimo išvadų.
Vien ko verta rezonansinė kunigo nužudymo byla. Primename, kad 1998 metų vasarą nužudę kunigą R. Mikutavičių, nusikaltėliai iš jo buto pavogė įvairių meno dirbinių, kurių vertė – daugiau kaip 5 mln. litų.
Pareigūnams jau tyrimo pradžioje pavyko surasti dalį pavogtų paveikslų. Bet likusi paieška ir tyrimo eiga, greičiausia, nebūtų buvusi tokia sėkminga, jei ne įtariamųjų patikrinimas melo detektoriumi.
Ne iš karto, bet pareigūnams pavyko išaiškinti ir 2004-ųjų rugsėjį įvykdytą „Hansabanko“ skyriaus Visagine apiplėšimą. Galiausiai buvo sulaikyti du įtariamieji.
Atlikus kratą vienam jų priklausančiame garaže, buvo rasta apie 430 tūkst. litų. Nusikaltimas įvykdytas 2004 metų rugsėjo 21 dieną apie 17.40 val. Tąkart į „Hansabanko“ skyriaus Visagine saugyklą įsibrovęs vyriškis sumušė ten buvusią banko saugyklos darbuotoją, uždėjo jai ant galvos polietileninį maišelį, surišo ir pagrobė 443 tūkst. 568 litus, 5 tūkst. eurų bei 12 tūkst. 450 JAV dolerių.
Maždaug po pusvalandžio į banką atvykę policijos pareigūnai pastebėjo, kad vaizdo įrašo kasetė iš kieme įrengtų vaizdo kamerų yra dingusi. Todėl įtarta, kad nusikaltėlis žinojo banko apsaugos specifiką ir buvo numatęs, kaip atsikratyti įkalčių.
Apiplėšimą tiriantys pareigūnai bankininkus tikrino net melo detektoriumi. Kaip paaiškėjo vėliau, testą laikyti sutiko visi Visagino banko darbuotojai, išskyrus vieną banko darbuotoją. Atsisakė būtent ta darbuotoja, kuri buvo plėšikų sumušta. Melo detektorius bankininkei kėlė siaubą, kaip paaiškėjo vėliau ne be reikalo.
Melo detektorius buvo panaudotas ir vienoje išžaginimo byloje. Tik dėl šio prietaiso pavyko įrodyti įtariamojo nekaltumą, išsklaidyti įtarimus ar patvirtinti pareiškėjo nurodytas klaidingas aplinkybes.
Buvo įtarta, jog pareiškėja melagingai apkaltino asmenį sunkiu nusikaltimu. Jai buvo pasiūlyta pasitikrinti poligrafu. Prietaisas parodė, jog tariama nukentėjusioji meluoja. Tokių atvejų praktikoje būta ne vieno, tik jie dažniausiai nėra viešinami.
