Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per 2022 m. registruotų romantinio sukčiavimo atvejų padaugėjo nuo 195 iki 322. Dėl to 2022 m. patirtų nuostolių suma per metus viršija daugiau kaip pusę milijono – 650 tūkst. eurų.
„Dažniausiai sukčiai nėra atsitiktiniai žmonės, kurie sugalvojo pirmą kartą apgauti. Jų esmė yra sukurti santykį, o tada netikėtai pranešti apie kažkokią nelaimę, kuriai išspręsti reikia pinigų čia ir dabar“, – sako J. Piekuraitė-Dudėnė.
Nors stebima tendencija, kad sukčiai dažniau apgauna vidutinio amžiaus moteris, nusikaltėliai nesirenka vienos lyties ar amžiaus grupės žmonių. Pastaruoju metu vis dažniau apgaunami artumo ieškantys vyrai.
„Santykio, ryšio ir meilės vienareikšmiškai reikia visiems žmonėms, – kalba psichologė. – Moksliniai tyrimai jau seniai yra atskleidę, kad žmonės be artimų ryšių, kurie neretai yra meilės pagrindu, ne tik emociškai prastai jaučiasi, dažniau išgyvena depresijos simptomus, bet ir [kenčia] fiziškai. Teko skaityti tyrimą, kad ligoninėse žmonės daug ilgiau sveiksta, jeigu jie neturi šalia artimo žmogaus.“
Ar į jus taikysis sukčiai, iš dalies priklauso nuo jūsų asmenybės
Kas lemia, kad žmonės užkimba ant sukčių kabliuko, anot psichologės, vienareikšmiško atsakymo nėra. Tai gali priklausyti ir nuo asmeninių savybių, ir nuo aplinkybių, pavyzdžiui, jei žmogus ieško, kaip sumažinti vienišumą. 2022 m. Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje 11 proc. gyventojų įvardija save vienišais. Vis tik vienišumas, kaip rodo tyrimai, nėra vienintelė priežastis pakliūti į sukčių pinkles.
„(Remiantis 2022 m. Europos komisijos atliktu tyrimu – red. past.) lietuviai nėra kažkaip išskirtinai vienišesni negu kitos ES šalys. Problema yra tada, kai vienišumas tampa gilus, skausmingas ir kad iš jo yra sunku išeiti“, – teigia J. Piekuraitė-Dudėnė.
„Atsižvelgiant į tyrimus apie žmones, kurie tampa sukčių aukomis, labiau matoma sąsajų su asmeninėmis savybėmis, tokiomis kaip romantinių santykių idealizavimas, impulsyvumas, polinkis į priklausomą santykį, stiprių pojūčių poreikis. Bet teigti, kad viena ar kita asmeninė savybė yra tikrai susijusi (su pakliuvimu į sukčių pinkles– red. past.), negalima“, – priduria ji.
Būtina atkreipti dėmesį į šiuos pavojaus signalus
Norėdami artumo, žmonės dažnai jo ima ieškoti socialiniuose tinkluose. Tai lemia ne tik patogumas ir nauja, skaitmeninė, realybė, kurioje gyvename. Psichologė pabrėžia, kad internetinėje erdvėje mes galime pateikti geriausią savo versiją. Tai patogumas ne tik pačiam žmogui, bet ir sukčiui kitapus ekrano – jis taip pat gali savo asmenybę pateikti priderindamas ją prie aukos lūkesčių. Po kurio laiko, išsivysčius gilesniam tarpusavio ryšiui, sukčius ima manipuliuoti aukos jausmais.
Kaip aiškina J. J. Piekuraitė-Dudėnė, manipuliacija yra būdas kitą žmogų priversti prastai jaustis (dažniausiai jausti kaltę, atsakomybę ar baimę) ir iš to jausmo daryti kitam žmogui palankius sprendimus. Tai pastebėti nėra lengva, bet apie pavojų dažnai pakužda mūsų nuojauta.
„Kaip žmonės dažniausiai pasakoja, viduje yra jausmas, kad kažkas ne taip. Sustiprėja nuojauta, atsiranda nepatogumo jausmas. Bet neretai mes linkę tai kažkur nustumti. Norisi tikėti tuo santykiu, kurį kuriame, todėl kartais mes neįsiklausome į vidinį balsą, kad kažkas ne taip.
Kitas dalykas – kai aš sakau „ne“, bet manęs negirdi ir visaip bando iš manęs išgauti tai, ko aš nenoriu duoti. Dėl kažkokių priežasčių man bando įrodyti, kad tai, ko aš daryti nenoriu, yra reikalinga. Todėl labai svarbu įsiklausyti į savo jausmą – kodėl aš nenoriu ko nors daryti? – ir neskubėti.
Su manipuliacijomis taip pat susijęs jausmas, kad jeigu aš nepadarysiu, ko manęs prašo ar bando primesti, bus blogai: bus konfliktas, skyrybos, manęs nemėgs, nebemylės, ir pan. Tada iš to grėsmės jausmo aš sutinku padaryti, ko manęs prašo“, – primena J. Piekuraitė-Dudėnė.
Kai kurių žmonių patiklumas ir baimė būti atstumtam įskiepyti dar vaikystėje, kai daugeliu atvejų tiesiog nebuvo galima pasakyti „ne“. Todėl ir suaugus peršasi mintis – kaip galiu nepadėti kitam žmogui? Tačiau kad užbrėžtume ribą manipuliacijai, anot psichologės, pasakyti „ne“ būtina.
Prarasti pinigai – ne vienintelis nuostolis
Kai romantiškų jausmų vedami žmonės patiki sukčiais, pirmiausia jie praranda pinigus. Vis dėlto už to slypi ir kita, nematoma žala.
„Tame tikrai yra labai skausminga emocinė dalis – aš prarandu pinigus, bet ir netenku mylimo žmogaus. Nusikaltėliai profesionaliai sukuria jausmą, kad tai yra tobulas santykis, kad aš neva pagaliau atradau savo žmogų, nepaisant to, kad galbūt nemačiau jo gyvai ar neturėjau ilgesnio online pokalbio. Tada netenku ne tik pinigų, bet ir santykio“, – J. Piekuraitė-Dudėnė.
Pasak psichologės, žmogus pajunta daugybę neigiamų jausmų: gėdą, kaltę, baimę papasakoti aplinkiniams, pyktį, šoką. Ką jau kalbėti apie sutryptą orumą.
„Mokslininkai dar mini anglišką terminą emotional rape (liet. emocinis išprievartavimas), reiškiantį, kad ne tik fiziškai netekau pinigų, bet ir buvau išnaudotas – absoliučiai sužaista mano jausmais, protu. Emociškai tai labai skausminga patirtis“, – priduria psichologė.
Tokia patirtis ne vienam gali pažeisti pasitikėjimą žmonėmis. Piekuraitė-Dudėnė įspėja, kad daliai žmonių gali būti dar sunkiau pradėti kitus santykius.
Atsigręžkite į savo nuojautą
Jei vis tik internetu susipažinote su kitu žmogumi, J. Piekuraitė-Dudėnė pataria visuomet vadovautis šaltu protu: „Pirmiausia, neskolinti pinigų žmogui, kurio gyvenai nesu matęs(-iusi). Kiek atrodytų artimas, pažįstamas ar tobulas žmogus, vis dėlto be gyvo santykio tikrai nereikėtų skolinti pinigų.
Skatinčiau žmones atsigręžti į vidinę nuojautą. Jeigu skubina, jeigu jaučia, kad kažkas negerai, tuomet daugiau klausinėti, išsiaiškinti situaciją ir su kažkuo pasitarti. Nes ekstra atveju padeda greitoji pagalba ir policija. Aš, kaip žmogus, nesu ekstra pagalba.
Galiausiai, skolinti pinigų aš niekam neprivalau. Pinigai yra jautrus dalykas.“
Kaip neužkibti ant kabliuko?
Augant registruotų sukčiavimo atvejų skaičiui, pernai Lietuvos bankų asociacija drauge su Lietuvos policija, Lietuvos banku ir kitais partneriais pradeda informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.
„Sukčiai turi priminimus apie savo „klientus“ su svarbiomis asmeninėmis detalėmis ir grafikus, kada jau laikas parašyti. Jums tai – flirtas ir atgaiva po darbų, jiems – strateginis veiksmų planas, paruoštas konsultuojantis su psichologais. Nors manoma, kad romantinių sukčių taikinys – moterys, bet vis dažniau nukenčia ir vyrai“, – rašoma kampanijos interneto svetainėje.
Projekto kūrėjai perspėja – štai, į ką reikia atkreipti dėmesį, jeigu internetu susipažinote su žmogumi:
- Nauja simpatija prašo intymių jūsų nuotraukų? Pasidalinus jomis ar privataus gyvenimo detalėmis, sukčiai gali pasitelkti šantažą ir grasinti paviešinti intymią informaciją, jeigu negautų atlygio. Pagal žalos mastą romantiniai sukčiai aplenkia telefoninius sukčius.
- Nauja meilė gyvena ne Lietuvoje ir nori pas jus atskristi, bet banko kortelė „kaip tyčia“ užblokuota? Neskubėkite pervesti pinigų. Būkite budrūs, neatskleiskite savo asmeninių ar banko duomenų. Neskolinkite ir neatlikite pavedimo kito asmens vardu. Galite ne tik prarasti pinigus, bet ir prisidėti prie pinigų plovimo.
- Atsarga gėdos nedaro. Paieškokite informacijos apie naująją simpatiją internete: ar turi aktyvias paskyras kituose socialiniuose tinkluose, ar turite bendrų draugų, ar paskyroje naudojama nuotrauka nėra viešai prieinama „Google“ paieškoje kito asmens vardu? Paklauskite šeimos ir draugų nuomonės.
