A. Veryga, pripažinęs, kad dalies su koronavirusu kovojančių medikų ministerijos skirtos lėšos priedams už pavojingą darbą ir algų didinimui nepasiekia, situacija pasidomėti pasiūlė ir pačioms daugelio šių įstaigų steigėjoms – savivaldybėms.
„Gavome tokių žinučių, kad dalis įstaigų pasielgė visiškai neatsakingai – puolė mokėti tuos priedus visiems, be jokio pasirinkimo, kas irgi, matyt, yra ne visiškai logiška ir teisinga, jau, pirmiausia, tų medikų, kurie iš tikrųjų dirba židiniuose ar dirba pavojingą, rizikingą darbą, atžvilgiu. Kadangi tai yra naujas mechanizmas, matyt, ir tam tikrų nesusipratimų neišvengsime“, – LRT radijui kalbėjo jis.
Anot jo, savivaldybės pačios turėtų pasidomėti, kaip atrodo situacija jų savivaldybės įstaigose ir vis tik klausti vadovų, kas atsitiko su lėšomis, kurios buvo skirtos gydymo įstaigoms ir kodėl jos nepasiekė medikų.
„Ministerija, tiesiogiai nedarbindama medikų, kito mechanizmo, kaip tik viešumas, nelabai ir turi, kaip priversti tuos pinigus atiduoti medikams“, – sakė A. Veryga.
Lėšos gerokai vėluoja
Savo ruožtu patys merai teigia atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje. Medikų priedams skirtos lėšos gerokai vėluoja, negana to, visiškai neaišku, ar bus kompensuotos lėšos, išleistos apsaugos priemonėms įsigyti.
„Šiandien (antradienį – aut. past.) mane informavo, kad jau atėjo pirmi pinigai, skirti Greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikų priedams, nes jiems pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą nuo karantino pradžios, t. y. kovo 16 d., turėjo būti numatyti priedai nuo 60 iki 100 proc.
Taigi šiandien tie pinigai bent į Plungės GMP stoties sąskaitą įkrito. Bet vėlavimas yra pakankamai ženklus, nes priedai už kovo mėnesį jau buvo išmokėti. Tačiau už balandį ir juo labiau gegužę tų pinigų dar nėra“, – sakė Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Jo pastebėjimu, yra nustatyta įdomi tvarka, pagal kurią gydymo įstaigos turi pačios išsimokėti priedus, o tik tada kreiptis į VLK dėl kompensavimo.
„Žinant tai, kokia yra GMP stoties išlaidų struktūra, kai iki 80 proc. sudaro skiriamos lėšos darbo užmokesčiui ir „Sodrai“, tai, natūralu, jei jie būtų išmokėję visus priedus šiuo metu, neturėtų lėšų elementariems dalykams – pavyzdžiui, kurui“, – kalbėjo jis.
Jis priminė, kad kitoms, stacionarinėms gydymo įstaigoms priedai numatyti tik tuomet, kai buvo gydytas nenuotoliniu būdu bent vienas pacientas.
„Tačiau, kiek man yra žinoma, kol kas tų lėšų nėra dar skirta. Taigi vėlavimas yra gana didelis, ką tik ministro buvo pasirašytas įsakymas, kad per 4 dienas reikia padengti priedus už kovo mėnesį, o kaip bus už balandį, gegužę jokios informacijos neturime, kada pinigai pasiektų gydymo įstaigas.
Tai šioje vietoje, manau, trūksta bendradarbiavimo tarp SAM ir VLK dėl sprendimų vykdymo. Kaip dažnai sakoma, pažadų karalius būna gyvas, o išpildymas ne visada būna tikras. Jei tai leidžia VLK finansinė situacija, tie sprendimai turėtų būti priimami kiek greičiau“, – pabrėžė A. Klišonis.
Savo ruožtu vėluojančiais priedais besipiktinantys medikai stebisi, kodėl ministerijos darbuotojams algų kėlimas įvyko laiku.
„Visgi keistai atrodo, kai birželio pradžioje pasirašinėjami nutarimai, kaip tie priedai turėtų būti mokami už kovo mėnesį. Kodėl ministro patarėjams ir viceministrams jie aiškiai ir laiku pridėti. O tada darbuotojai kaltina įstaigas, kad negauna žadėtų pinigų“, – kalbėjo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininko pavaduotoja Jurgita Sejonienė.
Išlaidų dėl Covid-19 kompensuoti nesiruošia?
A. Klišonis atkreipė dėmesį į dar vieną problemą dėl lėšų kompensavimo. Jis priminė, kad gydymo įstaigos pastaruoju metu turėjo labai daug išlaidų, susijusių su Covid-19 pandemija.
„Nesvarbu, ar bent vienas asmuo buvo gydytas toje įstaigoje, tačiau atitinkami apsaugos lygiai pagal paslaugų pobūdį turėjo būti taikomi. Bet šiems dalykams papildomų lėšų visai nebuvo skirta.
Kiek žinau, kaip ir savivaldybėms, taip ir gydymo įstaigoms kol kas kompensavimas dėl patirtų žalų juda pakankamai sunkiai ir po paskutinio Vidaus reikalų ministerijoje suorganizuoto seminaro matome, kad susigrąžinti nemažą dalį patirtų išlaidų bus gana sudėtinga“, – apgailestavo Plungės rajono meras.
Jis pabrėžė, kad minėtuosius apsaugos lygius ministerija nustatė tik prasidėjus epidemijai, juo labiau ir PSO didžiausias prioritetas buvo akcentuojamas lėtinėms neinfekcinėms ligoms.
Todėl jei įstaigos kažkokius kiekius apsaugos priemonių ir turėjo, bet per trumpą laiką jų reikėjo įsigyti 10 kartų didesnius kiekius.
„Nors paslaugų teikimas karantino metu buvo beveik sustabdytas, jei yra pūliniai, dideli skausmai, gydytojai privalėjo suteikti pagalbą ir tam reikalingas trečias apsaugos lygis ir atitinkamos priemonės.
Taip pat ir odontologijos vieno paciento apsilankymo kaina, t. y. sąnaudos dabar siekia iki 20 eurų. Kai iš ligonių kasų metams už pacientą yra gaunama vos 16–18 eurų. Taigi dar yra daug dalykų, kurie dar nėra sutvarkyti“, – kalbėjo jis.
Paslaugų apimtys sulėtėjo tris kartus
Anot A. Klišonio, dar daugiau iššūkių gydymo įstaigų laukia pradedant atnaujinti planines paslaugas. Jis su nerimu svarstė, kas bus, kai karantino metu labai logiškas sprendimas dėl 1/12 finansavimo bus atšauktas.
„Dėl patalpų dezinfekavimo, kitų priemonių taikymo paslaugų teikimo – ambulatorinių paslaugų, konsultacijų dažnis yra sulėtėjęs iki trijų kartų. Taigi kas laukia gydymo įstaigų po 1/12 panaikinimo? Jos paprasčiausiai negalės priimti tokio kiekio pacientų, kokį priimdavo anksčiau. O absoliuti dauguma tų konsultacijų yra būtinos.
Visus šiuos klausimus ne kirviu reikėtų spręsti, o labai plonu pincetu ar skalpeliu, nes paslaugų prieinamumas rajonuose yra ženkliai pablogėjęs“, – kalbėjo pašnekovas.
Pakelti algas visiems – sunkiai įgyvendinama
Medikų bendruomenę ne mažiau audrina pažadas visiems nuo balandžio mėnesio turėję 18 proc. didėti atlyginimai.
A. Klišonis neslėpė, kad pinigai šioje vietoje judantys, tačiau pakelti algas iki numatyto lygio yra sunkiai įgyvendinama užduotis.
„Reikia prisiminti, kad ligonių kasų finansavimas yra skiriamas už suteiktą paslaugą, o į tai įeina ir darbo užmokesčio fondo dalis. Tai jei kai kurioms procedūroms įkainis buvo padidintas 7 proc., vienose įstaigose gal kiek daugiau, o kai kur – net mažiau, tikėtis, kad 18 proc. pakelsim darbo užmokestį, gana sudėtinga“, – sakė jis.
Apgailestavimo dėl to, kad neretai valdžios ir medikų bendruomenės sutarimai taip ir prasilenkia su realybe, neslėpė ir LMS atstovė J. Sejonienė.
Jos teigimu, didelė nepasitenkinimą ir susipriešinimą tarp medikų vėl sukėlė praėjusią savaitę ministerijos pristatytas interaktyvus žemėlapis su vidutiniais medikų darbo užmokesčiais.
Remiantis pateiktais statistiniais duomenimis, 2019 m. rugsėjo – 2020 m. vasario mėn. LNSS viešųjų gydymo įstaigų gydytojų vidutinis bruto, t. y. iki mokesčių, darbo užmokestis sudarė 2 681 eurą, o slaugytojų –1 403 eurus, kito personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas – 1 243 eurus. Su profesinėmis sąjungomis suderintos šios siekiamybės: šalies mastu gydytojų vidutinis bruto darbo užmokestis turėtų būti ne mažesnis nei 3 250 eurų, o slaugytojų – 1 625 eurai.
Stebisi pateikiamais užmokesčio dydžiais
Gydytojai savo ruožtu stebėjosi, iš kur gaunami tokie skaičiavimai.
„Sunku suvokti, kokia metodika naudota, kaip ir klausimų kelia neseniai Seimo sveikatos reikalų komitete Lietuvos gydytojų sąjungos vadovo Liutauro Labanausko pristatyti Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) vidurkiai. Bet tai tikrai neatspindi gaunamo bazinio atlyginimo“, – sakė LMS atstovė.
Kita vertus, ji svarstė, kad jei būtų daroma prielaida, kad pateikti skaičiai yra maždaug realūs, tokį klaidingą vaizdą gali lemti įvykdyta mokesčių reforma.
„Kaip pavyko pasiekti tuos skaičius? Viskas yra dėl 2018 m. mokesčių reformos, kas iš esmės realaus į rankas gaunamo atlyginimo niekaip nepakeitė. Bet tai labai palengvino valdžios atstovams situaciją, nes bruto atlyginimai automatiškai atrodo didesni.
Taigi šie skaičiai pateikiami kaip oficialūs ir negali sakyti, kad valdantieji nieko nedaro ir tada patys medikai neva neturi pagrindo sakyti, kad mažai uždirba“, – pastebėjo J. Sejonienė.
