V. Matijošaičio pirmadienį partrenktas pėsčiasis tą pačią dieną iš gydymo įstaigos buvo išleistas gydytis į namus.
Eltos žiniomis, jaunas vyras lūžių išvengė. Tuo metu Kauno policija pradeda administracinę teiseną dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir turto sugadinimą nulėmusio Kelių eismo taisyklių pažeidimo.
„Pradedama teisena ne pačiam vairuotojui, o dėl eismo įvykio. Pareigūnai tikrai bendraus ir su vienu, ir su kitu eismo dalyviu“, – Eltai antradienį sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Odeta Vaitkevičienė.
Pakėnas: seniai aišku, kad niekas nežiūri tvarkos
Buvęs lenktynininkas ir vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas samprotavo apie V. Matijošaičio avariją ir teigė, kad jau seniai nėra normalaus teisingumo keliuose. Tvarka keliuose, anot jo, neprižiūrima, o bausmės taikomos neteisingai – neretai kaltu paskelbiamas silpnesnis, o įtakingi gali likti ir nenubaustais. Jis pateikė konkretų pavyzdį iš savo aplinkos.
„Reikėtų skambinti į policiją ar teismus [kad plačiau pakomentuotų apie V. Matijošaičio padarytą avariją]. Tegul pasako, ką galvoja teisininkai. Jie supranta, kokį poveikį turi tam tikras bausmių lygis teisiniams dalykams. Psichologams taip pat būtų verta skambinti – jie pasakytų, kaip žmonės reaguoja į griežtesnes bausmes. Aš tik mokau, kaip nedaryti tam tikrų dalykų. Ir čia vienas labai paprastas pavyzdys.
Mano giminėje vienas jaunuolis prieš keletą metų ėjo per gatvę – realiai per pėsčiųjų perėją arba vos šalia jos. Tėvas išleido vaiką iš automobilio kitoje gatvės pusėje, tiesiai prie mokyklos. Vaikas ėjo per gatvę ir buvo partrenktas. Sulaužyti kaulai, visa kita – žiauru.
Kadangi žmogus, partrenkęs vaiką, tuo metu buvo labai įtakingas tame mieste, tai vaikas buvo pripažintas kaltu, o tėvai turėjo sumokėti už automobilio remontą. Kai praeina tiek laiko, o paskui pakliūva, tarkime, V. Matijošaitis kaip kalitininkas – na ir kas? Tegul pakliūna. Jokios bėdos nematau. Seniai aišku, kad niekas nežiūri [tvarkos]“, – savo nuomone dalinosi jis.
Pasak eksperto, kol keliuose trūksta priežiūros ir visuotinio eismo taisyklių žinojimo, tol nėra prasmės kaltinti pavienes puses, nes nelaimės dažnai kyla iš bendro chaoso ir neatsakingumo.
„Ar matėte prie pėsčiųjų perėjos stovintį policininką ? Ar matėte, kad dviratininkai nuliptų nuo dviračio eidami per perėją, kaip reikalauja taisyklės? Tai kol nematome, apie ką mes šnekame? Nėra prasmės kalbėti, nes dėl kai kurių dalykų tiesiog krenta rankos.
Metai iš metų sakoma, kad reikia visuotinio kelių eismo taisyklių mokymo. Visi eismo dalyviai turi žinoti taisykles. Pavyzdžiui, dabar aš nežinau visų aplinkybių – žinau tik faktą, kad V. Matijošaitis partrenkė žmogų per perėją. Aš nė vienos pusės neteisinu, o tiesiog žiūriu į faktus.
Nesvarbu, kas – vairuotojas ar pėsčiasis – turi būti aišku: net ir perėjoje gali būti situacija, kai pėsčiasis staiga išbėga. Tarkim, jūs važiuojate leistinu 50 km/h greičiu, stebite aplinką, artėjate prie perėjos. Gal kažkas stovėjo prie jos, gal ji buvo užstota. Staiga, kai iki perėjos lieka 10–15 metrų, žmogus išbėga“, – paaiškino A. Pakėnas.
Vairavimo instruktorius: mes juk nežinome, kaip buvo iš tikrųjų
Vairavimo instruktorius pabrėžė, kad dėl augančio eismo intensyvumo ir visų eismo dalyvių taisyklių nežinojimo būtina siekti visuotinio švietimo, nes nelaimės kyla ne tik iš kaltės, bet ir iš bendro nepasiruošimo bei netvarkos keliuose.
„Mes gi nežinome, kaip buvo iš tikrųjų. Gal galėjo sustoti, gal ne. Todėl pirmiausia turime siekti visuotinio mokymo. Eismas per 30 metų pasikeitė. Dabar senjorai rėkia, kad nekelia pavojaus automobiliui – bet kelia pavojų sau. Paspirtukininkai, dviratininkai – jie net nežino taisyklių, bet jie yra eismo dalyviai.
Pagal sąvoką – dviračio vairuotojas. Jei tu važiuoji į gatvę, tu privalai žinoti taisykles. Ir čia turim tai, ką turim. Žmonės bus partrenkiami. Kartais tai įvyksta su žinomais žmonėmis, kaip šiuo atveju. Kitą kartą – su bet kuo kitu.
Tai neturi reikšmės. Niekam to nelinkiu – nei pėstiesiems, nei vairuotojams. Bet situacija tokia: eismas intensyvėja. Atsiranda vis daugiau transporto rūšių – elektrinių, paspirtinių, visko daugėja, reikia tvarkytis“, – kalbėjo buvęs lenktynininkas.
Pavyzdžiui, V. Milius taip pat teigė negalintis vertinti Kauno mero elgesio eismo įvykio metu kaip neatsakingo, nes pats nematė situacijos. Tiesa, jis V. Matijošaitį žino kaip automobilių entuziastą ir mano, kad kiekvienas gali padaryti klaidą.
„Vakar vakare parskridau iš Švedijos. Aš nespėjau įsigilinti į viską, kas nutiko Kauno merui, todėl negaliu to įvardyti kaip neatsakingo elgesio, negaliu taip sakyti.
Aš jį pažįstu kaip automobilizmo entuziastą. Pažįstu ir jo du sūnus: vienas – lenktynininkas, kitas – automobilių versle. Tai, galima sakyti, automobilistų šeima.“, – išsakė savo nuomonę jis.
KET Lietuvoje: eismo kultūra pas mus kardinaliai skiriasi
V. Milius, pradėjus kalbėti, ar Lietuvoje KET taisyklės ar baudos efektyviai atgraso vairuotojus nuo chuliganiško elgesio, jis tai neigė.
„Ne, tikrai Lietuvoje už KET nėra labai efektyvios. Kaip minėjau, vakar parskridau iš Švedijos, iš Geteborgo, ir ten keturias dienas važinėjau po šalį. Ten eismo kultūra – kardinaliai kitokia.
Nežinia, ar tai pasiekta baudomis? Žinau, kad Švedijoje jos tikrai didesnės. Man atrodo, netgi progresyvios, kurios priklauso nuo pajamų ir tai tikrai veikia. O pas mus – vos tik mano lėktuvas nusileido Kaune ir aš išvažiavau į Vilnių greitkeliu – viskas atvirkščiai. Visi lekia, mirksi, spaudžia. Nekalbu vien apie greičio viršijimą – žmonės tiesiog pušina (liet. stumdo) vieni kitus, totalus chaosas.
Be to, mūsų keliai ir dangos prastesni. Dažnai pykstame ant tų, kurie važiuoja antra eile, bet pabandykime pavažiuoti pirmąja – ja važiuoji kaip per arimą. Švedijoje taip nėra – ten kelio dangos geros, juostos vienodos, nereikia važiuoti kita“, – akcentavo pašnekovas.
Keliautojas paaiškino, kad Lietuvoje trūksta kelių eismo kontrolės, nes vairuotojai mūsų šalyje elgiasi ne itin atsakingai. Jis siūlo, kad baudos turėtų būti griežtesnės už rimtus pažeidimus, nes tik tada bus
„Grįžtant prie baudų – mūsų sistema neveikia. Niekas nieko nebijo. Kur stovi vidutinio greičio matuoklis – visi važiuoja tvarkingai. Tik baigiasi matuoklis – visi lekia. Reiškia, žmonės nesitiki, kad kitur bus kontrolė. Tai rodo, kad jos paprasčiausiai per mažai.
Aišku, ir aš nenoriu būti kontroliuojamas, bet kontrolė ir baudos atgraso. Jos turi būti tokios, kad būtų jaučiamos. Už nedidelius nusižengimus gal ir neturi būti milžiniškos, žmonės juk daro žioplumo klaidų. Gal ir V. Matijošaitis kažką padarė iš neatsargumo. Bet ten, kur pažeidimai grubūs, baudos turi būti rimtos“, – pabrėžė ekspertas.
Vairuotojų greičio skirtumai sukelia pavojingas situacijas
Didelis greičių skirtumas, anot automobilių žurnalisto, tarp vairuotojų keliuose sukelia pavojingas situacijas. Pavyzdžiui, priešingai nei Lietuvoje, Švedijoje eismas yra saugesnis, nes visi važiuoja panašiu greičiu.
„Važiuosite greitkeliu ir rasite vairuotoją, kuris pravažiuoja pro jus kaip kaip pro stovintį, kai važiuojate 130 km/h. Tai reiškia – jis važiuoja 200 km/h. O greičių skirtumas yra viena didžiausių rizikų. Ne dėl to, kad tas, kuris važiuoja 200 km/h, yra blogas vairuotojas, bet kiti to nesitiki, ir daro klaidas. Iš to gimsta avarinės situacijos.
Tokios problemos, kaip Švedijoje, tiesiog neegzistuoja. Ten visi važiuoja vienodu greičiu ir, beje, ne lėtai. Pas mus dar viena grupė vairuojančių yra, tie, kurie važiuoja per lėtai. Viskas tada susimaišo“, – komentavo keliautojas.
Kelių eismo problemos kyla ir dėl žmonių psichologijos bei skubėjimo
V. Milius atkreipė dėmesį, kad kelių eismo problemos kyla ne tik dėl netinkamų baudų sistemų, bet ir dėl žmonių psichologijos bei skubėjimo, todėl baudos turėtų būti vienodos ir proporcingos pažeidimo sunkumui, o ne pajamoms.
„Nemanau, kad kažkas keliuose pasikeis, kol nebus pakeistos pačios taisyklės. Ar reikia įvesti proporcingas baudas pagal pajamas, kaip Švedijoje ar Šveicarijoje? Aš nemanau. Pajamos ne viską pasako.
Tai gali virsti pinigų surinkimo sistema. Aš labiau palaikyčiau vienodas baudas pagal pažeidimo rimtumą. Kodėl tas, kuris mažai uždirba, turėtų mokėti mažai – tai ką, ar vadinasi, kad tuomet apsimoka mažiau uždirbti?
Bet viena turi būti aišku – bauda už grubų pažeidimą turi būti jaučiama, kad tikrai atgrasytų. O ne už kiekvieną žioplą klaidą, kai žmogus nepadarė žalos ir nėra nusikaltėlis.
Bet tai yra susiję ne tik su baudomis, tai ir psichologija. Mes visi kažkur skubame, lekiame, kažką įrodinėjame vieni kitiems. Kam? Nežinau. Bet tai ir yra šaknys visų tų eismo problemų“, – pasidalino mintimis jis.
Kaip rašė BNS, V. Matijošaičio vairuotas automobilis „Rolls-Royce“ pirmadienį apie vidurdienį kliudė vyrą pėsčiųjų perėjoje Pramonės prospekte.
V. Matijošaitis po šio įvykio sakė nuoširdžiai atsiprašęs pėsčiojo ir teigė, kad incidentą lėmė atidumo trūkumas ir horizontaliojo ženklinimo stygius ant naujai pakloto asfalto. Meras sakė važiavęs pakankamai lėtai, tačiau persirikiuodamas nepastebėjęs pėsčiojo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Taip besielgiančius valdžiažmogius turim bausti.
